Kauno apygardos teismo nutartis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1705-813/2012 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ ieškinį atsakovei A. B. dėl žemės nuomos sutarties termino.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliaciniu skundu keliami priskirtinumo, teismingumo, įrodymų vertinimo bei materialinių teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo nuomos santykius aiškinimo ir taikymo klausimai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ŽŪB „Pėdžiai“ prašė pripažinti, kad žemės nuomos sutartis nenutrūko 2010 m., bei įpareigoti atsakovę A. B. pratęsti su ieškove ŽŪB „Pėdžiai“ 12,91 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) nuomos sutartį nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki ŽŪB „Pėdžiai“ veiklos nutraukimo. Apeliantės teigimu, toks ginčas nenagrinėtinas teisme. Taigi, apeliaciniu skundu keliamas ieškinio priskirtinumo klausimas. Civilinių bylų priskirtinumą teismams reglamentuoja CPK 22 straipsnis, kuriame numatyta, jog teismams nagrinėti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčiai, kylantys iš šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai civilinių ylų visumos priskyrimas teismo kompetencijai. Šios bylos ginčo dalykas yra žemės nuomos sutarties galiojimas. Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės įrodinėja, jog šalių sudaryta terminuota žemės sklypo sutartis tapo neterminuota. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys – konstatuotina, jog pareikštas ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ta aplinkybė, jog pats ieškinio reikalavimas (dalykas) suformuluotas nevisiškai tinkamai, tačiau iš ieškinio turinio galint nustatyti ginčo ir reikalavimų esmę, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme. Įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, pripažintina, jog šiuo atveju įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas, susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, buvo įvykdytas, todėl apeliantės argumentas, jog pareikšti reikalavimai nenagrinėtini teisme atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantės teigimu, byla buvo teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal atsakovės gyvenamąją vietą, kadangi sutartis buvo sudaryta Vilniaus mieste, atsakovė gyvena Vilniaus mieste, o ginčas byloje yra ne dėl nekilnojamojo daikto, tačiau dėl sutarties (LR CPK 29 str.). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., nuomos sutarties pripažinimo nenutrūkusia bei įpareigojimo pratęsti nuomos sutartį. Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, esminis ginčas yra dėl to, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių, t. y. reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo, ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu. Kaip jau minėta, ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl žemės sklypo, kuris yra nekilnojamasis daiktas (CK 4.2 str. 2 d.), nuomos sutarties pripažinimo nenutrūkusia, t. y. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Taigi, toks ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl prievolinių santykių, o dėl daiktinių teisių ir turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme, t.y. Jonavos rajono apylinkės teisme.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir galimai nesavarankiškas, nes pasinaudojo Vilniaus apygardos teismo teisėjos Laimos Gerasičkinienės 2012-08-16 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-302-431/2012 citatomis. Teismas 2012-10-17 sprendime nuo 2-ojo puslapio paskutinės pastraipos iki 3-iojo puslapio paskutinės pastraipos, nukopijavo teisėjos L.Gerasičkinienės 2012-08-16 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-302-431/2012 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo pritarti šiam apeliantės argumentui. Apeliantės minimoje teismo sprendimo dalyje iš esmės yra pateiktos tik teisės aktų normų citatos. Ta aplinkybė, jog skundžiamo teismo sprendimo ir kito teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje galimai pacituoti tie patys teisės aktai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas savarankiškai neišnagrinėjo civilinės bylos, t.y. netaikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės normų ir/ar neatliko įrodymų tyrimo bei vertinimo. Pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę LR CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise atsakovė nepasinaudojo. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo leista pasinaudoti visomis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl apeliaciniame skunde pateikiamas deklaratyvus teiginys apie teisėjo šališkumą, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija aptartą apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl žemės nuomos sutarties galiojimo. Nustatyta, kad tarp S. M. ir ŽŪB „Pėdžiai“ 1995 m. kovo 30 d. sudarytas susitarimas, pagal kurį S. M. įsipareigojo išnuomoti ŽŪB „Pėdžiai“ sugrąžintiną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, neterminuotam laikotarpiui iki šios bendrovės veiklos nutraukimo (b.l. 6). Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta 1996 m. lapkričio 14 d., sklypas išnuomotas iki 1999 m. lapkričio 14 d. (b.l. 8-9), sutartis įregistruota registre.

2000-04-03 žemės sklypo dovanojimo sutartimi S. M. padovanojo 12,91 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, dukrai A. B. (b.l. 66-67).

2001-07-19 tarp A. B. ir ŽŪB „Pėdžiai“ buvo sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, kuria nuomotoja A. B. išnuomojo 12,91 ha sklypą ŽŪB „Pėdžiai“ 5 metų laikotarpiui, šalių susitarimu už nuomojamą sklypą buvo nustatytas 12,5 USD už 1 ha žemės nuomos mokestis (b.l. 10).

2004-09-13 tarp šalių buvo sudaryta nauja šio žemės sklypo nuomos sutartis 6 metų laikotarpiui, mokant po 100 Lt už vieną ha, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre (b.l. 11-14).

Taigi, tarp šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuotomis žemės sklypo nuomos sutartimis. Tarp S. M. ir ŽŪB „Pėdžiai“ 1995 m. kovo 30 d. sudarytas susitarimas, kuriuo S. M. ir ŽŪB „Pėdžiai“ susitarė, sudaryti neterminuotą žemės sklypo nuomos sutartį, negali būti prilygintas pačiai nuomos sutarčiai. Paskutinės tarp ginčo šalių sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties terminas – 2010- 09-13. Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog žemės nuomos sutartis baigiasi suėjus jos terminui. Ieškovės teigimu, po termino pabaigos, ji ir toliau naudojosi žemės sklypu, jame eksploatavo sodinius, todėl žemės sklypo nuomos sutartis nenutrūko. Aiškinantis aplinkybę ar 2004-09-13 žemės nuomos sutartis pasibaigė ir ar pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui ji tęsėsi, reikia nustatyti, ar po terminuotos žemės nuomos sutarties termino (2010- 09-13) pasibaigimo ieškovė daugiau kaip dešimt dienų naudojosi ginčo žemės sklypu ir tam nuomotoja neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, terminuota sutartis transformuotųsi į neterminuotą (CK 6.481 straipsnis). CK 6.481 straipsnis reglamentuoja terminuotos sutarties tapimo neterminuota sąlygas. Kodekso XXIX skyriaus 6.562 straipsnyje nustatyti žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai, tačiau nereglamentuojamas tas atvejis, kai pasibaigia sudaryta terminuota žemės nuomos sutartis, o nuomininkas ir toliau šia žeme naudojasi. Tokiu atveju, kai šio klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (CK XXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui (CK 6.481 straipsnis). Todėl apeliantės argumentas, jog teismas ginčo santykiui pritaikė netinkamas materialinės teisės normas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kad 2004-09-13 žemės nuomos sutarties terminas baigėsi po 6 metų, t.y. 2010-09-13, tačiau nuomininkas ŽŪB „Pėdžiai“ ir toliau iki šiol šiuo sklypu naudojasi, augina ir eksploatuoja jame augančius pramoninius sodus su vaismedžiais, gauna ES paramą, o nuomotoja A. B. tam neprieštarauja. Nustatęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog šalių 2004-09-13 sudaryta terminuota žemės nuomos sutartis tapo neterminuota. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su teismo nustatytų aplinkybių vertinimu bei nepritaria teismo išvadai dėl sutarties tapimo neterminuota. CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Taigi, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po žemės sklypo nuomos sutarties termino pabaigos nuomotoja A. B. siuntė ŽŪB „Pėdžiai“ pranešimus dėl naujos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys taip ir nesusitarė dėl žemės sklypo nuomos kainos (b.l. 15-19). Iš atsakovės rašytų pranešimų turinio akivaizdu, jog ji nesutiko, kad ŽŪB „Pėdžiai“ ir toliau naudotųsi žemės sklypu 2004-09-13 žemės nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Išvadą, jog atsakovė nesutiko su tolimesniu žemės sklypo naudojimusi, patvirtina ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-27 vykusio teismo posėdžio metu duoti ieškovės atstovo paaiškinimai, kad už 2010 metus sumokėtas nuomos mokestis buvo nepripažintas ir grąžintas ieškovei (b.l. 73). Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog ir pati ieškovė tinkamai nevykdė 2004-09-13 žemės nuomos sutarties sąlygų, t.y. nemokėjo atsakovei nuomos mokesčio už 2011 metus (b.l. 73). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neprieštaravo tolesniam naudojimuisi žemės sklypu. Tam, kad sutartis taptų neterminuota LR CK 4.81 straipsnio pagrindu būtina dviejų elementų sudėtis, t.y. tolimesnis naudojimasis daiktu ir nuomotojo sutikimas. Nesant bet vieno iš minėtų elementų, nėra galimas ir terminuotos nuomos sutarties tapimas neterminuota. Taigi, CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuomotoja nuosekliai prieštaravo, kad pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai ŽŪB „Pėdžiai“ toliau naudotųsi žemės sklypu sutartyje numatytomis sąlygomis, siūlė ieškovei sudaryti naują nuomos sutartį pakeitus sąlygas (padidinus nuomos mokestį), tačiau ieškovė šio pasiūlymo nepriėmė. Taigi, nagrinėjamu atveju vyko šalių derybos dėl galimybės ieškovei naudotis žemės sklypu, tačiau jos nebuvo rezultatyvios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į teisinių santykių pobūdį, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Priešinga išvada reikštų formalų teisės normų taikymą, prieštarautų sutarties laisvės principo, nustatančio, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad tarp ŽŪB „Pėdžiai“ ir A. B. sudaryta 2004-09-13 žemės nuomos sutartis nenutrūko 2010-09-13 naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas pripažinti, kad tarp ŽŪB „Pėdžiai“ ir A. B. sudaryta 2004-09-13 žemės nuomos sutartis nenutrūko 2010-09-13 – atmestinas kaip nepagrįstas.

Pakeitus apylinkės teismo sprendimą pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės A. B. priteista 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ŽŪB „Pėdžiai“ naikintina. Atsakovei iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 3600 Lt (CPK 98 str.).

Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė prašymą priteisti 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu – 400 Lt, apeliacinio skundo parengimas – 1600 Lt, PVM - 420 Lt. teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas priteisti 400 Lt už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nepagrįstas, kadangi apeliacinio skundą surašymo įkainis apima ir teisinę analizę, būtiną skundui parengti, akivaizdu, jog skundo parengimas yra neįmanomas be skundžiamo teismo sprendimo analizės. Taigi, apeliacinio skundo parengimas yra teisinė paslauga, o ne techninio pobūdžio darbas (teksto surinkimas). Kartu pažymėtina, jog byla nėra didelės apimties, nereikalaujanti specifinių žinių ar sudėtingos teisinės analizės, todėl nėra pagrindo priteisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytą maksimalų dydį už apeliacinio skundo surašymą. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1936 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) bei 144 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad tarp ŽŪB „Pėdžiai“, įm.k. 156607110, ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2004-09-13 žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) nuomos sutartis nenutrūko 2010-09-13 panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ ieškinio reikalavimą pripažinti, kad tarp ŽŪB „Pėdžiai“ ir A. B. sudaryta 2004-09-13 žemės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) nuomos sutartis nenutrūko 2010-09-13 atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. B. ieškovei ŽŪB „Pėdžiai“ priteista 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimu iš ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ atsakovei A. B. priteistą 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 3600 Lt.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ atsakovei A. B. 144 Lt žyminio mokesčio bei 1936 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.