Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 22 d. 10.43 val., D. Š., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, organizavo D. P. darbą statybvietėje kaip pagalbinio darbininko ir taip siekė sau naudos, darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Be to, atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas neužtikrino, kad visi jo kaip fizinio asmens naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, o taip pat vykdydamas individualią veiklą (statybvietėje teikdamas pastolių išmontavimo paslaugą) ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.373 patvirtintų „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punktą, VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ taisyklių 9.5. punkto nuostatas.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija D. Š. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 1), pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 14), todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Š. padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti teisme ištirtais įrodymais, o būtent: 2021 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), su kuriomis D. Š. sutiko; 2021 m. balandžio 22 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 2–4); D. P. paaiškinimu apie tai, jog jis pradėjo dirbti pas D. Š., kuris pasakė, kad jei gerai dirbs, bus įdarbintas ir nurodė kad atlygis bus sutartas pasibaigus bandomajam laikotarpiui (b. l. 5); VSDF informacinės sistemos išrašu apie D. P. (b. l. 6); D. Š. paaiškinimu, kuriuo jis pripažino pažeidimus ir išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų (b. l. 7); VSDF informacinės sistemos išrašu apie D. Š. (b. l. 8).

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai darbo sutarties formai.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, jog prieš išduodant verslo liudijimą, į valstybės biudžetą sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, o šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, kas detaliau reglamentuota VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.373 patvirtintų „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punkte ir apie savo veiklą, bei įtraukimą į mokesčių mokėtojų registrą turi pareikti prašymą dieną prieš veiklos vykdymo pradžią (VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ taisyklių 9.5. punktas).

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant administracinio proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, kad D. Š. organizavo D. P. darbą statybvietėje ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus, be to atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas neužtikrino, kad visi jo kaip fizinio asmens naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, o taip pat vykdydamas individualią veiklą (statybvietėje teikdamas pastolių išmontavimo paslaugą) ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, taip pažeisdamas DK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.373 patvirtintų „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punktą, VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ taisyklių 9.5. punkto nuostatas bei padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, kurie pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, todėl jis baustinas.

Teismo nuomone, administracinius nusižengimus jis padarė tiesiogine tyčia.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. Š. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. Š. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose, jų dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo. Galutinė administracinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, – 1 000,00 vieno tūkstančio) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje – 390,00 (trijų šimtų devyniasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą D. Š. paskirti 1 000,00 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21132493921.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.