Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. B., ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, atsakovei J. B., jos atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. B., institucija, teikianti išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsakovė J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Skyriaus nuomone, ieškovo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį gali būti tenkintinas, jei byloje bus nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Išlaikymo dydis turi atitikti augančio vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (Civilinio kodekso (toliau tekste- CK ) 1.5 straipsnio 4 dalies, 3.3 straipsnio tvarka).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (2 t, b. l. 112-114). 2014-11-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-400/2016 šalių nepilnamečio sūnaus A. B. , gimusio (duomenys neskelbtini), iš ieškovo priteistas 800 Lt (131,80 Eur) per mėnesį išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės (2 t., b. l. 112-114). LITEKO duomenimis minėtas teismo sprendimas ieškovo buvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2015-05-06 nutartimi Panevėžio apygardos teismas ieškovo skundą atmetė ir pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau toks išlaikymo dydis skirtinas būtiniems poreikiams patenkinti. Byloje nustatyta, kad šalių vaikas turi sveikatos problemų, specialių poreikių ir šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai, pripažįsta ir apeliantas (b. l. 13, 156-160).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso (toliau- CK) 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Be to, prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai , todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).

Iš ieškovės pateikto išlaidų paskaičiavimo, vien vaiko gydymui, atsižvelgiant į tai, kad dalis vaistų kompensuojama, sudaro vidutiniškai per mėnesį apie 20-23 Eur (78-80 Lt). Šalių sūnui reikalinga speciali ortopedinė avalinė, nuolatiniai masažai, įvairios imuniteto stiprinimo priemonės ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas sparčiai auga, auga ir poreikiai dažniau keisti avalynę, drabužius ir pan. Ieškovė sūnų į procedūras, masažus veža automobiliu, todėl akivaizdu, kad dėl to patyria papildomas išlaidas, kurios pagrįstai įskaitomos į vaiko išlaikymui būtinas išlaidas. Įvertinus pateiktus paskaičiavimus, sąskaitas, vaiko amžių, poreikius ir šalių galimybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 800 Lt (231,70 Eur) išlaikymas vaikui yra būtinas ir atsakovas tokio dydžio išlaikymą išgali teikti, nes kitų išlaikytinių jis neturi. Be to, šalių sūnus gyvena su ieškove ir dėl to jai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdienė vaiko priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis vaikų problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006- 03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Pažymėtina, jog ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu išlaikymo dydį prašė sumažinti dėl dviejų priežasčių:

1) dėl pasikeitusios ieškovo turtinės padėties, nes ieškovas nuo 2016-06-18 yra bedarbis. Jo pajamas sudaro nuo 2016-09-21 jam mokama 311,50 Eur bedarbio pašalpa. Be to, dėl 2014-11-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto 800 Lt (231,80 Eur) per mėnesį išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir susidariusio įsiskonimo, net jam ir dirbant likdavo pragyvenimui tik 420-430 Eur, kas taip pat turėjo įtakos jo turtinės padėtis pablogėjimui iš esmės.

2) dėl to, kad atsakovės žymiai geresnės turtinės padėtis, nes ji turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, o tuo pačiu galimybę skirti proporcingai didesnę dalį vaiko išlaikymui

Vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, t. y. teismas turi konstatuoti šalių turtinės padėties pasikeitimą po teismo sprendimo, nustačiusio išlaikymo dydį, priėmimo ir aplinkybę, jog šis pasikeitimas yra esminis. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti sūnaus poreikių, buvusių šalims 2014-11-26 teismui nustačius 800 Lt išlaikymo dydį, tie poreikiai jau buvo ar turėjo būti įvertinti. Dėl to, remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostata, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Teismo nuomone, atsakovė visiškai pagrįstai nurodė, kad nors ieškovo pajamos sumažėjo (1000 Eur per mėnesį), per mėnesį jis gauna 311,50 Eur bedarbio pašalpos, ieškovas pripažino, kad jis turi pajamų iš individualios veiklos, nors teismui nurodė, kad konsultuoja žmones, bet iš byloje esančios medžiagos ir LITEKO duomenimis Administracinės bylos Nr. A2-8-1820-978/2016 nutarimo matyti, kad ieškovas 2016m. sausio-kovo mėnesiais atliko kabelių varžų matavimus, teikė dokumentacijos paruošimo bei jų pridavimo darbus, tai yra vykdė komercinę ūkinę veiklą. 2016-11-15 Teismo posėdžio metu pripažino, kad už tai jam užsakovai mokėdavo sutartą sumą 50-60 Eur, o jis iš savo sąskaitos mokėdavo Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos 16,22 Eur už pažymą. Iš Administracinės bylos Nr. A2-8-1820-978/2016 medžiagos matyti, kad ieškovas atlieka įvairius elektros montavimo darbus, ši aplinkybė yra patvirtinta užsakovų parodymais. Iš ieškovo sąskaitos (duomenys neskelbtini)banke matyti, kad ieškovas šia veiklą vykdo ir dabar ( 2t., b. l. 71-84). Teismui nepavyko nustatyti tikslios ieškovo turtinės padėties dėl ieškovo kaltės, nes jis vykdo komercinę ūkio veiklą, jos įstatymų nustatyta tvarka neregistruoja, o tuo pačiu nedeklaruoja iš minėtos veiklos gaunamų pajamų. Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas, kuris šiuo metu yra daugiau nei 1 400 Eur, susidarė dėl to, kad ieškovas dėl turtinės padėties neišgali mokėti išlaikymo vaikui, nes kaip matyti iš ieškovo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke, jis prioritetą skiria išimtinai savo poreikių tenkinimui, savo gerovės kūrimui (pvz. tėvams priklausančios namų valdos, kurioje gyvena adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir pan.), nes tiek internetu tiek įvairiose ūkinių prekių parduotuvėse pirko didelį kiekį įvairių statybinių medžiagų ( 2t., b. l. 71-84). 2016-10-17 Teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad dėl priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo, jis negali įsikurti gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieškovo pajamų sumažėjimą apie 1 000 Eur per mėnesį atsveria jo šiuo metu gaunamos pajamos (nors ir nepastovaus dydžio), teismo nuomone, atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi tik dėl sumažėjusio ieškovo darbo užmokesčio ir šį faktą teismas pilnai patvirtina.

Teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai nurodo aplinkybes, susijusias su būsto (duomenys neskelbtini), nuoma. Byloje esanti medžiaga nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovas gauna pajamas iš nuomojamo butą, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis butas (duomenys neskelbtini), priklauso ne S. B., o A. B.. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ieškovas butą (duomenys neskelbtini) realiai perdavė gyventi nuomininkei. Gyvenamųjų patalpų turto perdavimo aktas teismui nėra pateiktas. O svarbiausia, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis viešame registre neregistruota, todėl prieš atsakovę, kaip ir prieš kitus trečiuosius asmenis, ji negali būti panaudota. Teismas atidžiai įsigilinęs į ieškovo bei liudytojo A. B. paaiškinimų esmę ir, priimdamas sprendimą bent iš dalies sumažinti išlaikymo dydį, atidžiai ir atsakingai įvertinęs jų turinį ir aplinkybę, kad 2014 metais nutraukiant šalių santuoką buvo kitos aplinkybės, o pasikeitus aplinkybėms, įstatyme numatyta teisė peržiūrėti galimybes.

Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnametis sūnus A. B. turi specialių poreikių, jo sveikatos stiprinimui atsakovė skiria didelį dėmesį, perka ortopedinę avalynę, skiria lėšų reabilitacinėms procedūroms (masažams ir kt.) (1t. b. l. 30-32, 42; 2t. b. l. 10). Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tekinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo turtinė padėtis, sąlygota jo gaunamų pajamų, leidžia mokėti daugiau nei faktiški kasdieniniai minimalūs specialių poreikių turinčio sūnaus poreikiai. Pažymėtina, jog vaiko turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačio vaiko turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausiai tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje, sanatorinį ar kitokį gydymą (jeigu jis valstybės nekompensuojamas arba jeigu kompensuojamo gydymo nepakanka ar jis neefektyvus) ir pan.). Teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad teismo sumažintą iki 690,56 Lt per mėnesį sumą sūnaus išlaikymui ieškovas mokės savo paties išgyvenimo sąskaita.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuodama po 2014-11-26 iš esmės pasikeitusią ieškovo materialinę padėtį, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkina iš dalies ir išlaikymą sumažina iki 690,56 Lt (kas atitinka 200 Eur) (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą teismas daro išvadą, kad ieškovas savo turtinės padėties pablogėjimo iš esmės neįrodė, vaiko poreikiai nėra sumažėję, atsakovės turtinės padėties pasikeitimai ieškovo galimybių teikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą neįtakoja, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškinį patenkinus iš dalies, šalims priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste- CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir valstybė turėjo 34,74 Eur išlaidų (2 t., b. l. 94). Ieškovas yra atleistas tik nuo savo bylinėjimosi išlaidų, todėl turi iš dalies atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Atsakovė turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2t., b. l. 106-108).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo patenkintas iš dalies, t. y. 32 proc. į valstybės biudžetą iš atsakovės už šią patenkinto ieškinio dalį priteisia 23,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 11,52 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o atsakovei iš ieškovo atitinkamai priteisia 68 proc. bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai t. y. 204 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 11 26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, iš ieškovo S. B. kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam sūnui A. B. išlaikymo po 800 Lt dydį ir jį sumažinti iki 690,56 Lt (kas atitinka 200 Eur) kiekvieną mėnesį išlaikymą, priteisiant iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur periodinėmis išmokomis, kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 204 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą, 23,62 antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank , banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,52 Eur žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.