Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl patikrinimo akto nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tysart“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas arba NVSC) 2022 m. gegužės 16 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.6.2 Mr)PA (toliau – ir Patikrinimo aktas) pareiškėjo atžvilgiu priimtą nurodymą įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių (toliau – ir Nurodymas); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Patikrinimo akte pareiškėjui nustatytas įpareigojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi dėl butuose girdimo ribinius dydžius viršijančio triukšmo, sklindančio iš naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir naktinis klubas) naudojamos muziką transliuojančios įrangos, yra atsakingas ne pareiškėjas, o bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2019 m. balandžio mėn. Pastato antrame aukšte įrengė gyvenamąsias patalpas (pakeitė patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją), neįgyvendindama jokių triukšmo prevencijos priemonių ir nesilaikydama teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Paaiškina, kad pareiškėjui priklausantis naktinis klubas Pastate veikia nuo 2008 m., o per 14 m. tunkantį naktinio klubo gyvavimo laikotarpį jis niekada neturėjo ginčų su kitais administraciniame pastate esančių patalpų savininkais. Pastatas yra administracinės paskirties ir iki 2019 m. balandžio mėn. visos jame esančios patalpos buvo administracinės arba kitos (negyvenamosios) paskirties. 2018 m. lapkričio mėn. Pastato antrame aukšte esančias 260,52 kv. m. ploto administracines patalpas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. balandžio mėn. jų paskirtį pakeitė į gyvenamąją, taigi gyvenamosios paskirties patalpos pastate pirmą kartą atsirado 2019 m. balandžio mėn. Pakeitusi patalpų paskirtį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiose patalpose atliko statybos darbus, suformuodama 13 butų, kuriuos 2019 m. gegužės-rugpjūčio mėn. pardavė fiziniams asmenims.

Teigia, kad nors minėtų patalpų paskirties keitimas buvo atliekamas parengus projektą bei gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau paskirties keitimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pastate yra vykdoma veikla, susijusi su triukšmo šaltinių naudojimu nakties metu, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, kad Pastate veikia naktinis klubas, nors apie šią veiklą Pastate yra matoma viešajame registre, be to, naktinio klubo iškabos yra aiškiai matomos Pastato išorėje, taigi ši aplinkybė statytojui neabejotinai buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma).

Pažymi, kad keičiant minėtų patalpų paskirtį, gyvenamosiose patalpose nebuvo įgyvendintos jokios prevencinės priemonės, nebuvo atliekami jokie akustiniai matavimai, siekiant nustatyti, ar klubo patalpose grojanti muzika netrukdys būsimų gyventojų naktiniam poilsiui. Akcentuoja, kad statybos procedūrų metu buvo ignoruojama ta aplinkybė, kad tame pačiame Pastate, po ketinamais įrengti butais (naktinį klubą ir butus skiria tik vienas aukštas), veikia naktinis klubas, ką patvirtina statybos projekte aprašyti sprendiniai, kurie neapima priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, jog naktinio klubo veikloje naudojami garso šaltiniai būsimiems gyventojams nebus girdimi labiau, nei tą leidžia triukšmą reguliuojančios normos. Atkreipia dėmesį, kad Statybos projekto 15 skyriuje nurodoma: „Atlikus faktinį tikrinimą ir vadovaujantis duomenų bazėmis, nustatyta, kad nagrinėjamame pastate ir artimiausioje aplinkoje (kaimyniniuose pastatuose) vykdomos veiklos susijusios su administracinėmis paslaugomis, maitinimo paslaugomis, prekybos paslaugomis. Artimiausioje aplinkoje jokia gamyba nėra vykdoma. Oro tarša, kvapai, triukšmas, vibracija, infragarsas, cheminių medžiagų tarša artimoje aplinkoje neegzistuoja“.

Pareiškėjo įsitikinimu, būtent statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su projektuotojais turėjo pareigą užtikrinti, kad naujai projektuojamoje gyvenamojoje aplinkoje dėl Pastate kitų asmenų vykdomos veiklos nebūtų viršijami higienos normų nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai, nes tokia pareiga kyla iš STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 132 punkto sąlygos, numatančios, kad projektuojant būstą, sveikos vidaus aplinkos reikalavimai užtikrinami reguliuojant šilumą, apšvietą, oro kokybę, oro drėgnumą ir triukšmą.

Pažymi, kad STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (toliau – ir STR 2.0107:20023) numato specialius reikalavimus tais atvejais, kai pastatuose yra naktiniai klubai, restoranai ar kitos pasilinksminimo vietos. STR 2.01.07:2003 15.1.2 punkte esančios lentelės pastabose nurodoma, kad diskotekų, restoranų ir kitų pramogų salių, esančių gyvenamuosiuose pastatuose, skleidžiamo triukšmo lygiai turi atitikti higienos normos HN 33:2011 vertes; šios vertės toliau naudojamos nustatant reikalavimus pastato atitvarų ir jo dalių ore sklindančio garso izoliavimui, norint pasiekti atitinkamos garso klasės sąlygas. Pareigą derinti pastate veiklą vykdančių asmenų ir būsimų gyventojų interesus, o kartu užtikrinti, kad dėl projektuojamos gyvenamosios aplinkos pastate veiklą vykdančių trečiųjų asmenų veiklos sąlygos nepasikeistų, numato STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostata, pagal kurią, projektuojant būsto visumą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga turi būti įvertinta dviem aspektais: 1) trečiųjų asmenų poveikis projektuojamam pastatui ir jo aplinkai sklype, taip pat ir pastato gyventojams; 2) projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims. Trečiųjų asmenų interesų apsaugos sąlyga yra nustatyta ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje.

Akcentuoja, kad vadovaujantis Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 4.3 punktu, NVSC turi pareigą patikrinti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Nurodo, kad pareiškėjui telefonu NVSC buvo suteikta konsultacija, prašant informacijos, kaip turėtų elgtis statytojas, norintis įrengti gyvenamąsias patalpas pastate, kuriame veikia naktinis klubas / baras. Teigia, kad suteiktoje konsultacijoje NVSC specialistė paaiškino, kad tokioje situacijoje būtent statytojas ir projektuotojas turi pareigą projekte numatyti prevencines priemones, kad išspręsti klausimus, susijusius su triukšmu, kitaip tariant, užtikrinti, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo triukšmo (kad triukšmas jų gyvenamosiose patalpose neviršytų leidžiamų normų) yra projektuotojo ir statytojo pareiga. NVSC specialistė paaiškino, kad statybos projekte privalo būti aprašytos priemonės, kurių bus imtasi, siekiant apsaugoti gyventojus nuo triukšmo (pvz., naudojamos statybinės medžiagos) ir kad NVSC, vertindamas projektą, visa tai tikrins.

Laikosi pozicijos, kad skundžiamas Patikrinimo aktas patvirtina, kad tiek statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek NVSC minėtas pareigas įgyvendino netinkamai, nes naujai įrengtose gyvenamosiose patalpose girdimas triukšmas, sklindantis iš Pastate dar iki butų atsiradimo veikusio naktinio klubo patalpų, viršija higienos normų nustatytas triukšmo ribas, o statybos projekte nėra jokiu sprendinių, kuriais būtu užtikrinta gyventojų apsauga nuo triukšmo.

Pareiškėjo įsitikinimu, jam negali kilti neigiamos pasekmės dėl statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir NVSC netinkamo pareigų vykdymo patalpų paskirties keitimo procedūrose. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad iš pareiškėjo pagrįstai reikalaujama mažinti muzikos įrenginių skleidžiamą garsą, tai atitinkamai reikštų, kad jam po gyvenamųjų patalpų įrengimo keičiasi veiklos sąlygos. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. įsigydama administracines patalpas, pakeisdama šių patalpų paskirtį į gyvenamąją ir suformuodama butus veikė kaip verslo subjektas ir iš šio projekto gavo pajamas. Statytojo interesas gauti pajamas iš nekilnojamojo turto projekto negali būti labiau ginamas nei pareiškėjo interesas vykdyti savo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, nes priešingu atveju prasmę praranda minėtos trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese nuostatos, pažeidžiami bendrieji teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir tikrumo principai, konstitucinis ūkinės veiklos laisvės principas.

Paaiškina, kad pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas užkirsti kelią ateityje kilti ginčams tarp gyventojų ir naktinio klubo. Pažymi, kad jis iš anksto nebuvo informuotas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamą administracinių patalpų paskirties keitimą į gyvenamąją, kadangi statytojas neorganizavo visų pastato savininkų balsavimo, neatliko visuomenės informavimo procedūros, todėl pareiškėjas apie Pastate atsiradusius butus sužinojo tik tada, kai patalpų paskirtis jau buvo pakeista ir butai buvo pardavinėjami tretiesiems asmenims.

Sužinojęs šią aplinkybę, išsiaiškinęs aukščiau minėtus pažeidimus ir suvokęs, kad dėl šių pažeidimų kyla rizika ateityje kilti ginčams su gyventojais bei siekdamas užkirsti tam kelią pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, remdamasis būtent tuo, kad projekte nebuvo išspręstas iš naktinio klubo sklindančio garso klausimas. Civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021, kurioje vienas iš atsakovų buvo NVSC, o butų savininkai – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo jo ieškinys buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3008-861/2021 pirmos instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Ieškinys atmestas motyvuojant iš esmės tuo, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, teismai savo sprendimuose pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas jo tariamas teisių pažeidimas dėl veiklos sąlygų pabloginimo dėl pasikeitusio leistino triukšmo lygio nepagrįstas įrodymais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į NVSC argumentus teikiant paaiškinimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat teikiant atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodo, kad NVSC byloje nuolat akcentavo, kad Pastate atsiradus gyvenamosioms patalpoms, pareiškėjui galioja tie patys triukšmo ribiniai dydžiai, reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, taip pat teismui tvirtino, kad dėl to, jog administraciniame pastate atsiranda gyvenamosios patalpos, triukšmo ribiniai dydžiai pareiškėjui nesikeičia, taigi jo veiklos tai niekaip neįtakoja. Šiais NVSC argumentais teismai vadovavosi priimdami sprendimus.

Mano, kad Patikrinimo aktas, kuris buvo surašytas galutinai pasibaigus teisminiam ginčui, tik patvirtina, jog minėto proceso metu NVSC minėtas akcentuotas argumentas buvo tik gynybinė atsakovo pozicija byloje, siekiant išvengti atsakomybės už netinkamai atliktas pareigas tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto projekto atitikimą visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.

Pareiškėjui iš Patikrinimo akto turinio yra akivaizdu, kad aplinkybė, kokie triukšmo ribiniai dydžiai galioja jo veikloje ir ar jis veiklą vykdo jų neviršydamas, neturi absoliučiai jokios reikšmės, nes atlikdamas patikrinimą ir surašydamas patikrinimo aktą NVSC jų netikrino, nes atsakovui atliekant tokio pobūdžio patikrinimus yra matuojamas tik gyvenamosiose patalpose girdimas triukšmas, o nustačius, kad jis viršija higienos normų nustatytas ribas, triukšmo šaltinio naudotojas laikomas padaręs pažeidimą. Taigi šiuo Patikrinimo aktu NVSC iš esmės paneigė savo argumentus, kuriais ji grindė pareiškėjo ieškinio nepagrįstumą minėtoje civilinėje byloje, o toks valstybės institucijos elgesys yra netoleruotinas.

Apibendrindamas nurodo, kad dėl gyvenamosiose patalpose girdimo triukšmo atsakomybė turi tekti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įrengdama gyvenamąsias patalpas nenumatė jokių sprendinių, siekiant, kad naktinio klubo patalpose vykdomos veiklos triukšmas nebūtų girdimas labiau nei nustato higienos normos, o taip pat ir NVSC, kuris neužtikrino, jog naujai projektuojamos gyvenamosios patalpos atitiktų higienos normų reikalavimus. Kitoks situacijos vertinimas būtų neteisingas ir nesąžiningas pareiškėjo atžvilgiu, kadangi tai reikštų, kad jam tenka prisiimti neigiamas pasekmes, kylančias iš to, kad kitas verslo subjektas įgyvendinęs nekilnojamojo turto projektą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir pats NVSC netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, t. y. neužtikrino, kad naujai projektuojamoje gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijami higienos normų nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

Atsakovas NVSC atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NVSC Vilniaus departamente pagal kompetenciją buvo nagrinėjamas fizinio asmens 2022 m. kovo 22 d. skundas (NVSC reg. 2022-03-22 Nr. 1-72468) dėl gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), girdimo triukšmo, jaučiamos muzikos skleidžiamų garsų vibracijos, kurie, kaip skunde nurodė fizinis asmuo, sklinda iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos. Nagrinėdamas skundą NVSC Vilniaus departamentas organizavo laboratorinių triukšmo, infragarso ir žemadažnio garso bei vibracijos matavimų (toliau – ir laboratoriniai matavimai) atlikimą pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – ir Reglamentas) 44 punkto nuostatas, fiziniam asmeniui 2022 m. balandžio 4 d. el. paštu pateikus NVSC informaciją dėl sutikimo ir galimybės sudaryti sąlygas matavimų atlikimui jo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Dėl matavimų atlikimo NVSC Vilniaus departamentas kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (toliau – ir Laboratorija).

Naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – ir operatyvioji kontrolė), kurios metu buvo atliekami laboratoriniai matavimai, buvo vykdoma pagal Reglamento 45 punkto (iš anksto neinformavus naktinio klubo atstovų, siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti fizinio asmens, pranešusio apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą), 46 ir 47 punktų nuostatas (veikiant ir neveikiant triukšmo šaltiniui, esančiam naktinio klubo, t. y. veikiant naktinio klubo veikloje naudojamai muziką transliuojančiai įrangai (toliau – ir triukšmo šaltinis)).

Veikiant triukšmo šaltiniui, esančiame naktiniame klube, Laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistai, dalyvaujant ir NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistams, laboratorinius matavimus atliko fiziniam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 8 d. nuo 23.50 val. (nakties metu iš penktadienio į šeštadienį) ir neveikiant naktiniam klubui – 2022 m. balandžio 12 d. nuo 24.00 val. (nakties metu iš antradienio į trečiadienį). Po atliktų laboratorinių matavimų veikiant naktiniam klubui, informacija apie atliekamą operatyviąją kontrolę buvo teikta šios kontrolės metu objekte esančiam naktinio klubo direktoriui.

Vykdytos operatyviosios kontrolės rezultatai pagal Reglamento 29 punkto nuostatas buvo surašyti NVSC vadovo patvirtintos formos patikrinimo akte. Kadangi iš Laboratorijos pateiktų laboratorinių tyrimų protokolų buvo nustatyta, kad naktiniame klube 2022 m. balandžio 8 d. vykusios operatyviosios kontrolės metu naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamas žemadažnis garsas fizinio asmens gyvenamosiose patalpose viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 (toliau – ir HN 30:2018) 1 ir 2 lentelėse nurodytas ribines garso vertes, t. y. įvertintasis garso slėgio lygis fizinio asmens gyvenamosiose patalpose siekė 24,3 dB (leistina vertė nakties metu 20 dB), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turintis žemadažnio garso rodiklis 50 Hz oktavinėje dažnių juostoje siekė 7,5 dB (leistina vertė nakties metu 0 dB), 100 Hz oktavinėje dažnių juostoje - 16,6 dB (leistina vertė nakties metu 10 dB), naktinio klubo valdytojui ir tuo pačiu triukšmo šaltinio valdytojui (pareiškėjui) Patikrinimo aktu buvo pateiktas nurodymas iki 2022 m. birželio 17 d. numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), neviršytų leistinų lygių.

Atsakydamas į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, susijusius su laboratorinių matavimų atlikimu tik gyvenamosiose patalpose, ir jų nevykdymu naktiniame klube, atsakovas nurodo, kad jie nebuvo vykdomi dėl šių priežasčių: 1) pagal Reglamento 43 punkto nuostatas, operatyviosios kontrolės metu tiriami tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Fizinio asmens skunde buvo nurodyta, kad „<...> naktinio klubo darbo metu, t. y. penktadieniais ir šeštadieniais, nakties metu - nuo 22:00 iki 07:00 val., butuose yra girdimas skleidžiamos muzikos triukšmas, bute jaučiama skleidžiamų muzikos garsų vibracija, kartais vibruoja net bute esantys daiktai, pvz. baldų stiklinės durelės.“, tačiau jame nebuvo nurodyta, kad HN 33:2011 nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai galimai viršijami naktinio klubo patalpose, NVSC taip pat nėra gavęs naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ lankytojų skundų dėl galimo triukšmo; 2) HN 30:2018 bei Lietuvos higienos norma HN 50:2016 nustato leidžiamus infragarso ir žemadažnio garso, vibracijos dydžius gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose, kurios pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis laikomos viešbučių, mokslo (išskyrus institutų ir mokslinio tyrimo įstaigų, observatorijų, meteorologijos stočių ir laboratorijų patalpas), gydymo, poilsio (išskyrus kempingų pastatuose ir medžioklės nameliuose įrengtas patalpas) paskirties patalpomis, t. y. šių higienos normų nuostatos ir jose nustatyti leidžiami dydžiai naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms netaikomi; 3) atliekant laboratorinius triukšmo matavimus naktiniame klube nebūtų galima objektyviai vertinti, ar laboratorinių matavimų metu triukšmo šaltinis, esantis jame, veikia realiomis sąlygomis, kadangi šiuo atveju be objekto atstovo žinios matavimų vykdymas neįmanomas. Jeigu naktinio klubo atstovams būtų žinoma apie matavimus, tikėtina, kad jie matavimų metu galėtų paveikti matavimų rezultatus, pvz., sumažinti muziką transliuojančios įrangos garso lygius ar kitaip pakeisti įprastinę veiklą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl NVSC Patikrinimo akte pareiškėjo atžvilgiu priimto nurodymo įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad NVSC 2022 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu gavo fizinio asmens skundą dėl gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), penktadieniais ir šeštadieniais nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. girdimo triukšmo, jaučiamos muzikos skleidžiamų garsų vibracijos, veikiant naktiniam klubui, esančiam Pastato rūsyje.

NVSC Vilniaus departamento direktorius 2022 m. balandžio 5 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (10-12 15.6.2 Mr)PP-1395 (toliau – ir Pavedimas tikrinti) pavedė NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei patikrinti naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kurio tikslas – gyventojų skunde (reg. Nr. 1-72468) išdėstytų aplinkybių įvertinimas – veiklos atitiktis Lietuvos higienos normose HN 33:2011, HN 50:2016 ir HN 30:2018 nustatytiems reikalavimams.

Vykdydamas šį pavedimą, NVSC Vilniaus departamentas 2022 m. balandžio 5 d. matavimo užsakymu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-20256 (toliau – ir Matavimo užsakymas) užsakė gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), matavimus pagal šiuos fizikinius veiksnius: triukšmas pagal HN 33:2011; vibracijos pagreičio lygiai X, Y, Z kryptyse pagal HN 50:2016; infragarsas ir žemadažnis garsas pagal HN 30:2018. Matavimo užsakymo pastabų skiltyje nurodyta: 1) šaltinis - naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), muziką transliuojanti įranga; 2) triukšmo matavimus atlikti vadovaujantis LST ISO 1996-1 ir LST ISO 1996-2 nuostatomis; 3) nustatyti visuminį ir liekamąjį garsą; 4) jei turi būti taikomos pataisos, nurodyti pataisytąjį ekvivalentinį garso slėgio lygį; 5) nustatyti įrenginių skleidžiamo triukšmo pobūdį - pastovus / nepastovus; 6) nurodyti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas garsas matavimų metu veikia gyvenamąją aplinką; 7) infragarso ir žemo dažnio garsų protokole nurodyti: įvertintąjį garso slėgio lygį LR; didžiausią F laikinį svertinį ir A dažninį svertinį garso slėgio lygį LAFinax; nustatyti, ar infragarsas ir žemadažnis garsas turi aiškiai pastebimų diskrečių tonų, ir pateikti rodiklius DL₁ ir DL₂; 8) nustatyti vibracijos pobūdį - pastovi / nepastovi; 9) esant objektyvioms aplinkybėms, matavimų programa gali keistis laboratorinių matavimų metu. Užsakyme nurodyta, kad planuojama matavimo (-ų) atlikimo data: 2022 m. balandžio 8 d. 23.55 val. (veikiant barui), 2022 m. balandžio 12 d. 23.55 val. (neveikiant barui); matavimų atlikimo data gali būti keičiama, jeigu dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir (ar) kitų objektyvių aplinkybių nurodytu laiku matavimai turėtų būti atšaukiami.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija fiziniam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini) (Pastato 2 aukštas), laboratorinius matavimus atliko 2022 m. balandžio 8 d. nuo 23.50 val. (nakties metu iš penktadienio į šeštadienį) ir neveikiant naktiniam klubui – 2022 m. balandžio 12 d. nuo 24 val. (nakties metu iš antradienio į trečiadienį). Atliktų laboratorinių tyrimų duomenys buvo užfiksuoti Laboratorijos protokoluose: 2022 m. balandžio 14 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-150/2022, 2022 m. balandžio 15 d. Vibracijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokole Nr. F-VO-13/2022 ir 2022 m. balandžio 15 d. Infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokole Nr. F-TO-19/2022 (toliau – ir Protokolai).

NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, atlikusi operatyviąją tiesioginę valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, ir įvertinusi atliktų laboratorinių vibracijos, triukšmo bei infragarso ir žemo dažnio garso matavimų duomenis, užfiksuotus minėtuose tyrimų protokoluose, 2022 m. gegužės 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.6.2 Mr)PA, kurio išvadose nurodė, kad: Lietuvos higienos normos HN 50:2016 12 punkto (1 lentelė) pažeidimų nenustatyta (išvadų 1 punktas); Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto (1 lentelė 1 punktas) pažeidimų nenustatyta (išvadų 2 punktas); Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 (toliau – ir HN 30:2018) 7 punkto (1 ir 2 lentelėse) pažeidimai nustatyti (išvados 3 punktas).

Patikrinimo aktu pareiškėjui buvo pateikti nurodymai: 1) iki 2022 m. birželio 17 d. numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių; 2) pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Vilniaus departamentą apie nurodymo įvykdymą ir pateikti nurodymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai UAB „Tysart“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, baras-klubas su bendrojo naudojimo patalpomis, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, esanti adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo, kad minėtose patalpose veikia naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame naudojama muziką transliuojanti įranga (stacionarus triukšmo šaltinis), nėra.

Iš 2019 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tame pačiame Pastate trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. priklausė 260,52 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0029, kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), kuris padalintas į kelis daiktus (13 butų) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19-0711 pagrindu. Padalinti butai (gyvenamosios paskirties patalpos) nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio (1-2 straipsniai).

Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnis nustato triukšmo šaltinių valdytojų pareigas ir teises, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Be jau minėto Triukšmo valdymo įstatymo, ginčo teisinius santykius reguliuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.) bei, ginčo atveju, HN 30:2018 nuostatos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nekelia ginčo dėl operatyvaus patikrinimo procedūrinių pažeidimų, taip pat neginčija Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Protokoluose atliktų ir užfiksuotų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatų, taip pat Patikrinimo akto 3 punkte padarytos išvados dėl nustatyto pažeidimo. Pareiškėjas skunde iš esmės kelia ginčą dėl to, kad dėl Pastate įrengtuose butuose, t. y. gyvenamosiose patalpose, girdimo triukšmo, kuris viršija nustatytus ribinius dydžius, sklindančio dėl jam priklausančiame naktiniame klube vykdomos veiklos, yra atsakingas ne jis, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (statytojas) ir atsakovas NVSC, nes, jo įsitikinu, būtent pastarieji yra atsakingi dėl teisės aktuose nustatytų triukšmo reikalavimų, susijusių su suprojektuotomis ir įgyvendintomis gyvenamosios paskirties patalpų įteisinimo procedūromis, nesilaikymu.

Duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašydami: panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. balandžio 11 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą; panaikinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 11 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti atsakovės Administracijos 2019 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. STL-19-0711 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį; pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus neteisėtais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-16-465/2021, ieškovų ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, nurodė, kad jie, visų pirma, nenurodė, kokią teisę ir interesą jie siekia apginti, todėl jiems privalu įrodyti, kuo pasireiškia jų teisių pažeidimas, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinus atsakingų valstybės institucijų išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirtį į gyvenamąją, arba, kaip ieškinyje jų nurodomi viešosios teisės pažeidimai (visuomenės informavimo procedūros nesilaikymas, bendraturčių sutikimo nedavimas, projektinės dokumentacijos trūkumai) turėjo įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių administracinių patalpų, esančių antrame pastato aukšte bei turinčių atskirą įėjimą iš kiemo pusės, keitimas į gyvenamąsias patalpas, esminiai pažeidė ieškovų teises ar pablogino verslo sąlygas, todėl nusprendė, kad ieškovai neįrodė viešosios teisės pažeidimų įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-3008-861/2021, jį atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kvestionuoti aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciuotų procedūrų, susijusių su Pastate įsigytų negyvenamųjų patalpų paskirties keitimu iš negyvenamųjų į gyvenamąsias patalpas ar tinkamu jų įrengimu, siekiant užtikrinti tinkamą garso izoliaciją dėl naktiniame klube skleidžiamo triukšmo, kadangi tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo atsakomybės dėl Patikrinimo akte jam suformuluoto nurodymo, pažymi, kad Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis aiškiai nustato, kad triukšmo šaltinio valdytoju yra laikomas triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra triukšmo šaltinio savininkas ir teisėtas triukšmo šaltinio, t. y. naktinio klubo, kuriame yra naudojama muziką transliuojanti įranga, valdytojas byloje nėra. Būtent pareiškėjas, kaip triukšmo šaltinio valdytojas, privalo laikytis Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje jam nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, taigi minėta triukšmo valdytojo pareiga negali būti perkeliama kitam subjektui. Tuo atveju, jei pareiškėjas, vykdydamas Patikrinimo akto nurodymą turės atitinkamas išlaidas, susijusias su naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemonių įgyvendinimu, jis turi teisę siekti žalos atlyginimo iš atitinkamų asmenų (šiuo atveju statytojo) ar institucijų, jo manymu, nesilaikiusių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su suprojektuotomis ir įgyvendintomis gyvenamosios paskirties patalpų įteisinimo procedūromis, bei neužtikrinusių tinkamos Pastate įrengtų gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos.

Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose jau ilgą laiką vykdo naktinio klubo veiklą, kadangi bet kokio subjekto, vykdančio ūkinę komercinę veiklą, veiklos sąlygos gali keistis ne tik dėl kintančio atitinkamos veiklos teisinio reglamentavimo, bet ir dėl besikeičiančios faktinės situacijos, šiuo atveju – susijusios su gyvenamosios aplinkos, kuriai taikomi atitinkami skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžių reikalavimai, atsiradimu.

Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjo valdomame naktiniame klube skleidžiama neigiama triukšmo šaltinio įtaka yra nustatyta fizinio asmens gyvenamojoje aplinkoje.

Akcentuotina, kad asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstatuotina, kad pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (EŽTT 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, asmeniui, kuris yra gyvenamųjų patalpų savininkas (nagrinėjamu atveju į NVC besikreipusiam fiziniam asmeniui, pateikusiam skundą), privalo būti užtikrinama teisė į tokią gyvenamąją aplinką, kad būtų užtikrintas triukšmo, skleidžiamo pareiškėjo valdomame naktiniame klube, ribinių dydžių neviršijimas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad priimant skundžiamą Patikrinimo akto nurodymą buvo laikytasi pagrindinių Reglamente įtvirtintų procedūrų ir taisyklių. Nagrinėjamu atveju operatyvioji kontrolė buvo atliekama gavus fizinio asmens skundą, t. y. turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (Reglamento 13.3.2 papunktyje numatytas pagrindas), esant NVSC Vilniaus departamento direktoriaus išduotam Pavedimui tikrinti (Reglamento 17 punktas), laboratorinius tyrimus (matavimus) atliko kompetentingas atlikti tokius tyrimus subjektas – Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (Reglamento 48 punktas) pagal pateiktą Matavimų užsakymą (Reglamento 58 punktas). Operatyvioji kontrolė taip pat buvo tinkamai vykdyta pagal Reglamento 45 punkto nuostatas, t. y. iš anksto neįspėjus naktinio klubo atstovų, siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatai buvo užfiksuoti minėtuose Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Protokoluose, pareiškėja skunde ginčo dėl šių rezultatų nekėlė. Kaip to reikalauja Reglamento 29-30 punktai, kontrolės rezultatai tinkamai įforminti surašant nustatytos formos Patikrinimo aktą, jame nurodyti visų atliktų laboratorinių tyrimų (matavimų) rezultatai, kurie aptarti išsamiai nurodant triukšmo ribines vertes, matavimo laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai, konkretizuojant triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, konkretizuojant triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, nurodant triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais, ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį ir įvertintąjį garso slėgio lygį), matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant HN 50:2016, HN 33:2011 ir HN 30:2018 reikalavimų kontekste. Patikrinimo akto išvadų 3 punkte buvo padaryta išvada, kad HN 30:2018 7 punkto (1 ir 2 lentelėse) pažeidimai nustatyti, kuri Patikrinimo akto motyvuojamojoje dalyje grindžiama tuo, kad naktiniame klube renginio metu naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamas žemadažnis garsas viršija HN 30:2018 7 punkto 1 ir 2 lentelėse nurodytas ribines vertes: įvertintasis garso slėgio lygis LR fizinio asmens gyvenamosiose patalpose siekė 24,3 dB (leistina vertė nakties metu 20 dB), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turintis žemadažnio garso rodiklis 50 Hz oktavinėje dažnių juostoje siekė 7,5 dB (leistina vertė nakties metu 0 dB), 100 Hz oktavinėje dažnių juostoje - 16,6 dB (leistina vertė nakties metu 10 dB).

Reglamento 35 punkte nurodyta, kad, nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. NVSC Vilniaus departamentui atlikus valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustačius, kad buvo padaryti HN 30:2018 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai, Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai duoti nurodymai nustatytu terminu imtis priemonių pažeidimams pašalinti, t. y. numatyti ir įgyvendinti naktinio klubo veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiamo žemadažnio garso mažinimo priemones, kad žemadažnis garsas (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose neviršytų leistinų lygių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą, teisinį ginčo reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas, atlikdamas operatyvųjį patikrinimą ir priimdamas ginčijamą Patikrinimo aktą, objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiuose teisės aktuose, Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.