Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui M. B. ir išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, pavadžių po santuokos nutraukimo nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir uzufruktoriaus paskyrimo,\.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą duodančios institucijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Virginija Petrylienė palaikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 300Lt kiekvieną mėnesį ir siūlė jį tenkinti visiškai, kadangi tai atitinka vaiko interesus ir poreikius, o vaiko poreikiai turi būti tenkinami maksimaliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai (LR CK 3.26-3.30str., 3.35-3.36str., 3.85str., 3.92str., CK 3.60 str.-3.65str.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Teismas pasisako tik dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimų.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30str., 3.35–3.36str., 3.85str., 3.92str., Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.5). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B. (b.l.6), kuris tebėra nepilnametis.

Ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu, girtavimu, jos finansiniu išnaudojimu, nesirūpinimu ja ir vaiku, abejingumu jų santuokai, šeimos santykių negerbimu ir tvirtina esanti nevertinama sutuoktinio.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė į teismo posėdį neatvyko, todėl jo pozicija teismui nėra žinoma. Tačiau atsakovo pasyvumas ir abejingumas bylos baigčiai vertintinas kaip sutikimas su ieškiniu.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Teismas įsitikinęs, kad šalims buvo skirta pakankamai laiko susitaikymui.

Teismas mano, kad ieškovė įrodė, jog kita pusė santuokoje elgėsi netinkamai ir yra kalta dėl šeimos iširimo, nes akivaizdu, kad atsakovas nepaneigė jam išsakytų kaltinimų. Iš ieškovės teiginių ir jos elgesio proceso eigoje, bei bylos aplinkybių teismui akivaizdu, kad ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, net du kartus prašė skirti terminą susitaikymui, priėmė atsakovą į savo namus kai jis be jokių lėšų grįžo iš užsienio, tačiau pastarasis jos teisėtų lūkesčių nepateisino, šeima rūpintis nepradėjo, nors įsidarbino ir gavo pajamas, tačiau sūnaus neišlaikė, prie namų ūkio išlaikymo finansiškai neprisidėjo, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam netinkamai vykdžius ar nevykdžius aukščiau aptartų santuokinių pareigų. Akivaizdu, jog atsakovas daugiau kaip vienerius metus nesirūpina šeima, ieškovės išdėstytų kaltinimų neginčijo ir juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo netinkamo elgesio pasekoje šeimoje sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų ateityje atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl esant tokioms priežastims teismas yra įsitikinęs, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo.

Kadangi šalys per gana ilgą bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašo duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas, nes šalys to neprašo. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės B. B.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai (LR CK 3.3str., 3.190str., 3.194str., 3.196str.1d.1p.).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turėtina omenyje LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais. Taikant šias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3str.1d., CK 3.3str.1d., VTAPĮ 4str.1p.). Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tikslu įvertintinos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados akivaizdu, kad motina tinkamai rūpinasi savo sūnumi, užtikrina jo teises ir pareigas, tarp vaiko ir motinos susiformavęs emocinis ryšys, su ja vaiko gyvenamoji vieta yra pastovi. Teismui akivaizdu, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame, dar iki santuokos įgytame bute (b.l.12-15). Tuo tarpu tėvas nekilnojamojo turto neturi, jo būsima gyvenamoji vieta neaiški. Todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad šiuo metu ieškovė tinkamai užtikrina reikiamas nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas, jo aprūpinimą, lavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką ir atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei atsakovo neprieštaravimą ieškiniui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenis D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3str.). Todėl ieškovės ieškinio palaikymas ir paaiškinimas, atsakovo nuomonės nepareiškimas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidą nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį kuo maksimalesnį socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Nustatytinas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155str., 3.165str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B. sūnus (b.l.6), kuris tebėra nepilnametis, todėl spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo. Vaiko poreikius privalo įgyvendinti abu vaiko tėvai.

Ieškovė reikalaudama iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienas, t.y. 2009-11-17 priteisti po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jo išlaikymui nurodė, kad sūnaus būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti vidutiniškai 600 litų sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“ pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtin­tas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui), būtinus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Ieškovė nurodė, kad sūnaus maistui vidutiniškai yra reikalinga ne mažiau kaip po 12 litų per parą, todėl vidutiniškai po 360 litų per mėnesį. Vaiko rūbams po 50Lt kas mėnesį, vaistams ir laisvalaikio poreikiams (žaislams, knygoms, spektakliams, renginiams vaikų darželyje, kino filmams ir pan.) patenkinti po 50Lt per mėnesį, darželiui po 150Lt per mėnesį, higienos priemonėms po 25Lt per mėnesį. Įvertinat vaiko išlaikymui priteistinos sumos dydį sutiktina su ieškovės teigimu, kad vaikas auga, todėl nuolat auga ir jo poreikiai, todėl jo tėvas turėtų teikti bent pusę išlaikymo, reikalingo bendriesiems sūnaus poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, papildomu ugdymu ir laisvalaikiu bei išlaidomis pramogoms.

Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad gera valia teikia išlaikymą sūnui, nors iš SODROS duomenų akivaizdu, kad nuo 2011 metų balandžio mėnesio dirbo ir gaudavo reguliarias pajamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus dėl vaikų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 „Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,50Lt iki 10,90Lt per parą darbo dienomis, o savaitgaliais 0,60Lt daugiau, jei vaikams yra skiriamas pilnas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr.137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-25 litų per parą. Teismas sutinka, kad analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma suma yra pagrįsta ir net mažesnė už rekomenduojamą sumą skirtiną pilnaverčiam vaiko maitinimui.

Iš aukščiau aptarto teismas daro išvadą, kad vaikui išlaikyti per mėnesį ieškovės kaip būtina nurodoma 600 litų pripažintina ne per didele, padalinus šią sumą per pusę gaunama 300 litų suma, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą bei į ieškovės argumentus ir paaiškinimus, taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinais atsakovo.

Vaikų išlaikymui priteisintas lėšas tvarkyti uzufrukto teise skirtina S. B..

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Iš byloje esančių įrodymų (b.l.12-14, 15) matyti, kad gyvendami santuokoje B. nekilnojamojo turto neįsigijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi paduodama ieškinį teismui ieškovė sumokėjo 132Lt dydžio žyminio mokesčio sumą (b.l.4), o santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina jos sumokėta žyminio mokesčio suma (LR CPK 96str.2d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (LR CPK 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 263str., 265str., 268str., 270str., 541str.1d., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės S. B. ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp M. B., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone ir S. B. (ikisantuokinė pavardė S.), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes B., B.

Priteisti iš M. B., sūnaus D. B., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300Lt (tris šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2009-11-17, iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti S. B. uzufrukto teise tvarkyti D. B. išlaikymui priteistas lėšas.

Nepilnamečio vaiko D. B., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina S. B., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B. 132Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) ieškovei S. B., jos sumokėto valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. B. 59,50Lt (penkiasdešimt devynis litus 50ct) valstybei, teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.