Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl teisėjos L. G. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3806-431/2015 (2016 metų bylos Nr. 2-18-431/2016) nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-18-431/2016 (2015 metų bylos Nr. 2-3806-431/2015) pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo.

2016 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo A. B. nušalinimo pareiškimas civilinę bylą Nr. 2-18-431/2016 nagrinėti paskirtai teisėjai ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, įstatymas garantuoja teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

CPK 73 straipsnyje numatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais, kurie gali būti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomu įvykiu, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu (CPK 73 str. 1, 2 d.). Nušalinimo pareiškimui pateikti CPK nustato laike apibrėžtą terminą – jis turi būti, pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. 2-18-431/2016 (2015 metų bylos Nr. 2-3806-431/2015) medžiaga rodo, kad nušalinimas, kurio pagrįstumas perduotas vertinti aukštesnės instancijos teismui, buvo pateiktas bylą iš esmės išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (sprendimas byloje priimtas 2016 m. sausio 19 d., o nušalinimo pareiškimas gautas tik 2016 m. sausio 25 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad po bylos išnagrinėjimo pareikštas nušalinimas bylą išnagrinėjusiai teisėjai ir visam Vilniaus apygardos teismui yra paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, todėl turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.). Dėl praleisto procesinio termino išnykus teisei reikšti nušalinimą bylą išnagrinėjusiai teisėjai ir kitiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, Lietuvos apeliaciniame teisme negali būti sprendžiamas nušalinimo klausimas, todėl jį atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 68 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Atsisakyti priimti A. B. pareiškimą dėl civilinę bylą Nr. 2-3806-431/2015 (2016 metų bylos Nr. 2-18-431/2016) išnagrinėjusios teisėjos ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo.