Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-4813-772/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
2-4813-772/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03716-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
B. A.
Suinteresuotas asmuo
VMI, Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4813-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03716-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorė E. Andrulienė,

dalyvaujant pareiškėjai B. A. ir jos atstovui adv. Z. Šatui, neatvykus suinteresuoto asmens VMI atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio brolio P. N. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra palikėjui priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai daiktą pradėjusi valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po brolio mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėtą nekilnojamąjį daiktą, mokėjo mokesčius, naudojosi juo, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad velionis brolis minėtą butą dar 1993-03-30 įsigijo nuosavybėn pagal pirkimo - pardavimo sutartį, kuris VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruotas palikėjo vardu. Kadangi pareiškėja po brolio mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į atsiradusį palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja yra turto palikėjo P. N. sesuo (5-6 b.l.). Iš teismui pateiktos mirties liudijimo kopijos seka, kad P. N. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo išrašo darytina išvada, kad nekilnojamasis daiktas, kurį velionis P. N. įsigijo 1993-03-30 yra jo asmeninė nuosavybė, tai yra šis daiktas viešame registre 1993-04-01 įregistruotas jo vardu (8-9 b.l.) (CK 4.47str. 1d. 1p.). Po brolio mirties pareiškėja priėmė palikėjo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi juo kaip savo turtu (1-2 b.l.). Velionis P. N. savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Kadangi suinteresuotas asmuo VMI prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jis nepretenduoja.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja B. A. faktiškai priėmė velionio brolio P. N. palikimą pradėdama jį valdyti.

Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Nors velionį brolį P. N. pergyvenusi pareiškėja B. A. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau laikytina, kad ji atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti nuo palikėjo mirties momento. Pareiškėja ne tik pasiėmė brolio vertingiausius daiktus ir buto raktą, bet ir palikimu rūpinosi kaip savo turtu, butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus aktyvius veiksmus.

Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja B. A. po velionio brolio P. N. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.11 str. 1d. 4p.), priėmė brolio palikimą, tai yra nekilnojamąjį daiktą, butą esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo naudotis, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.) (10 b.l.). Į palikėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuotas asmuo (17-18 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio brolio P. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas B. A. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys