- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-2509-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10871-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- B. J.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, UAB „Blender Lithuania F1“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys – AB „Swedbank“, UAB „Blender Lithuania F1“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys – AB „Swedbank“, UAB „Blender Lithuania F1“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir mažamečio vaiko T. J.; 2) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šeimos gyvenamuoju būstu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, t. y. įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 3) uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku T. J.; 4) priteisti iš atsakovo po 407 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. J. nuo bylos iškėlimo, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 dieną pervesti šias lėšas į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai nepilnamečiam vaikui T. J. skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 250 Eur vienkartinę sumą 2023 m. vasaros atostogų išlaidoms kompensuoti nepilnamečiam vaikui T. J., įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarties priėmimo pervesti šias lėšas į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai nepilnamečiam vaikui T. J. skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
3. Nurodė, kad esama situacija gali būti laikinai sureguliuota pritaikant šias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir pareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, kurios sudarytų galimybę ieškovei su vaiku grįžti gyventi į šeimos gyvenamąją vietą – butą, o siekiant apsaugoti ieškovę su vaiku nuo galimo atsakovo siekio gyventi kartu, įpareigoti jį gyventi skyriumi. Kadangi šiuo metu atsakovas gyvena bute, įpareigojimas gyventi skyriumi apimtų ir įpareigojimą atsakovui išsikraustyti iš buto. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. Ieškovė pagrindė jos patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, todėl iš atsakovo priteistinas laikinas 407 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
4. Atsakovas I. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikomo nepateikė.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad byloje turimi duomenys pakankamai patvirtina, jog atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio ir pastaruoju metu, nepaisant gaunamos specialistų pagalbos ir gydymo, alkoholį vartoja ir jo priklausomybės liga dar nėra kontroliuojama. Vaikui gyventi kartu su girtaujančiu tėvu nėra nei fiziškai, nei psichologiškai saugu. Vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenimas šeimos namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su motina, tėvui gyvenant skyrium. Tarnybos vertinimu yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o prašomas nustatyti vaiko laikinojo išlaikymo dydis po 407 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Žinant, jog atsakovo reabilitacija ir gydymas nuo priklausomybės alkoholiui kol kas nėra sėkmingas, vyras vis dar negeba kontroliuoti savo ligos ir periodiškai girtauja, taip pat atsižvelgiant į itin mažą Teodoro amžių, Tarnyba pritartų laikiniems ribojimams, tokiems kaip bendravimas su vaiku dalyvaujant trečiajam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas iš dalies:
Šalies argumentai
6.1. Atsakovas I. J. įpareigotas išskiltelti iš gyvenamųjų patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gyventi skyrium nuo ieškovės B. J. ir nepilnamečio sūnaus T. J. iki teismo sprendimo priėmimo;
6.2. Iš atsakovo I. J. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui T. J., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
6.3. Ieškovė B. J. paskirta priteisto iš ieškovo I. J. nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
6.4. Nutarta priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
6.5. Nustatyta laikina atsakovo I. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. J. tvarka, pagal kurią:
6.5.1. Atsakovas I. J. su sūnumi T. J. bendrauja kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, dalyvaujant (stebint) pasirinktam tarpininkui (mediatoriui, psichologui, atsakovo tėvams, ieškovei ir pan.), pasirinktame mediacijos centre ar kitoje su tarpininku bei ieškove suderintoje vietoje;
6.5.2. konkretų bendravimo laiką, trukmę, būdą, vietą ir kt. atsakovas suderina su pasirinktu tarpininku bei ieškove;
6.5.3. atsakovas įpareigotas apie pasirinktą tarpininką informuoti teismą nedelsiant, kai tik jis bus pasirinktas.
6.6. Kita prašymo dalis atmesta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad:
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, taip pat atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), o nukentėjusioji yra ieškovės motina. Įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, kurie patvirtina ieškovės nurodytus teiginius apie atsakovo pavojingą, agresyvų elgesį, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, teismas padarė išvadą, jog atsakovas savo elgesiu kelia realią grėsmę ieškovės ir savo sūnaus sveikatai ar gyvybei. Todėl, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir apsaugoti ieškovę nuo galimo atsakovo smurtavimo, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones –įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir mažamečio vaiko bei įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš buto.
7.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai. Nors atsakovas ir yra priklausomas nuo alkoholio ir jo priklausomybės liga dar nėra kontroliuojama, tačiau tai nėra pagrindas visiškai uždrausti atsakovui matytis su sūnumi. Siekiant užtikrinti šalių sūnui būtiną saugumą ir apsaugoti jį nuo pagrįstos rizikos, jog tėvas piktnaudžiaus alkoholiu prižiūrėdamas vaiką, šalys turi galimybę susitarti ir dėl motinos ar atsakovo tėvų, ar tarpininko dalyvavimo atsakovo ir sūnaus susitikimuose, organizuoti, tėvui esant blaiviam, trumpalaikius pasimatymus, jei reikalinga, renkantis viešas vietas, ar dalyvaujant tarpininkams. Tokiu būdu ne tik bus sudarytos sąlygos išlaikyti santykius ir ryšius tarp tėvo ir vaiko, bet ir užtikrinant vaiko ir senelių iš tėvo pusės ryšius. Todėl ieškovės prašymas visiškai uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi yra nepagrįstas ir pažeidžiantis tiek atsakovo interesus, tiek nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, yra tikslinga nustatyti tokią laikiną nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko saugumą, t.y. dalyvaujant trečiajam asmeniui (tarpininkui). Tėvo bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Tokia laikina bendravo tvarka iki ginčo išsprendimo nepažeis ieškovės ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku, užtikrins geriausius vaiko interesus.
7.3. Vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 547,25 (633 – 85,75) Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 273 Eur suma. Dėl šios priežasties teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas 250 Eur laikino išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo I. J. nepilnamečiam vaikui T. J.. Toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo:
8.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovas I. J. įpareigotas išskiltelti iš gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gyventi skyrium nuo B. J. ir nepilnamečio sūnaus T. J. iki teismo sprendimo priėmimo;
8.2. pakeisti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas I. J. su sūnumi T. J. bendrauja neporinėm savaitėm šeštadienį ir sekmadienį, o porinėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį, dalyvaujant (stebint) pasirinktam tarpininkui (mediatoriui, psichologui, atsakovo tėvams, ieškovei ir pan.), pasirinktame mediacijos centre ar kitoje su tarpininku suderintoje vietoje. Apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę atsakovas informuoja ieškovę sms trumpąja žinute arba elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo.
8.3. priimti ir prie bylos prijungti papildomai teikiamus rašytinius įrodymus, kurių pateikti teismui anksčiau atsakovas neturėjo galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nebuvo faktinio pagrindo nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos su motina, kadangi vaikas nuo 2023 m. vasario mėnesio gyvena su mama, atsakovas tam neprieštarauja, moka sūnui išlaikymą. Tad nebuvo faktinio bei teisinio pagrindo šioje dalyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Šiuo atveju turi būti siekiama išlaikyti kuo glaudesnį nepilnamečio vaiko ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti tiek vaiko interesą bendrauti su tėvu, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos dalis dėl konkretaus bendravimo laiko suderinimo su ieškove, užprogramuoja konfliktą, todėl atsakovas norėtų su sūnumi bendrauti porinėmis metų savaitėmis savaitgaliais, o neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi nustatyti tokią atsakovo sūnaus bendravimo tvarką, kuria būtų maksimaliai užkirstas kelias ieškovės ir atsakovo tarpusavio ginčams, todėl atsakovas norėtų, kad jo ir sūnaus bendravimo laikas neturėtų būti papildomai derinamas su ieškove. Šiame etape atsakovas su ieškove neturi galimybės gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl yra būtinas tinkamas laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas ir stabilumas siekiant išvengti konfliktinių situacijų.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas nesutinka su jam nustatytu įpareigojimu išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių sūnaus iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas neturi jokio kito būsto, jo gaunamos pajamos nėra pakankamos įsigyti dar vieną būstą. Nebuvo jokio būtino pagrindo teismui taikyti išskirtinę ir pačią griežčiausią priemonę – įpareigojimą išsikelti ir gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra neproporcingas, pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Atsakovas mano, kad jam sergant depresija, gydantis, kontroliuojant savo veiksmus, turint nuolatinį darbą, gaunant pajamas, vykdant savo įsipareigojimus (įskaitant finansinius) ir siekiant gyventi pilnavertį gyvenimą, negali būti draudžiama gyventi nuosavuose namuose. Atsakovas nėra nuskriaudęs nei sutuoktinės, nei sūnaus, jo elgesys nesudaro pagrindo uždrausti jam gyventi priklausančiame bute, naudotis bent vienu kambariu.
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodė, kad:
11.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su šalių vaiku, nes pats atsakovas dėl savo nuolatinio girtavimo nesupranta savo paties pavojingumo ir situacijos rimtumo, kaltindamas aplinką bet tik ne patį save. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovė nuo jo nusisuko. Priešingai, ieškovė visada rūpinosi atsakovu jo atkryčio momentais, kvietė medikus į namus, kad pastatytų lašelines, įtraukė atsakovo tėvus į pagalbą, tačiau atsakovas nedėjo pastangų išsivaduoti iš alkoholizmo.
11.2. Atsakovas nutyli aplinkybę, kad kredito įmokas už butą moka ir ieškovė, nes šalys yra sutarę, kad kreditą moka lygiomis dalimis. Pateikdamas aplinkybę, kad jis moka kredito įmokas ir nepaminėdamas kad ir ieškovė moka pusę kredito įmokos, atsakovas siekia suklaidinti teismą, kad jis vienas moka kredito įmokas.
11.3. Ieškovė niekada netrukdė atsakovui bendrauti su vaiku, priešingai visada skatino tą daryti, tačiau tik tuomet, kai atsakovas yra neveikiamas alkoholio ir vaistų. Atsakovo siekis intensyviai bendrauti su vaiku esamoje situacijoje neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovas su vaiku nebendrauja net to laiko, kuris nustatytas nutartimi. Tokiu atveju nėra logiška plėsti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kol atsakovas neišnaudoja nutartimi skirto laiko.
11.4. Nutartimi teismas pagrįstai nustatė, kad bendravimo su vaiku laikas turi būti suderintas su mediatoriumi ir ieškove, taip įgyvendinant šalių kooperacijos principą. Atsakovo teiginiai apie ieškovės tariamą trukdymą bendrauti yra visiškai nepagrįsti, atsakovas nepateikė nei vieno konkretaus fakto, kada ir kaip ieškovė jam trukdė bendrauti su vaiku.
11.5. Atsakovas prašo panaikinti nutarties dalį, kuria jis yra įpareigotas išsikraustyti iš buto. Toks prašymas yra nepagrįstas, nes ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad atsakovas nuolat vartoja alkoholį, ne kartą buvo gydomas ligoninėse (įskaitant ir psichiatrijos kliniką), yra sumušęs ieškovės motiną, ne kartą grasino ieškovei, todėl jo atskyrimas nuo ieškovės ir vaiko yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
13. Ieškovė ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, vertinti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, bet į visą ginčo metu prieinamą medžiagą, įskaitant informaciją iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ne tik į situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir į situaciją esančią atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima ir vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
15. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarka, kiti byloje keliami klausimai bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
16. Atsakovas atskirajame skunde kelia du reikalavimus: 1) panaikinti nutarties dalį dėl įpareigojimo jam išsikelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš šių reikalavimų.
Dėl įpareigojimo išsikelti
17. CK 3.65 str. 2 d.1p. nustatyta, kad teismas kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
18. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė jo atžvilgiu yra neproporcinga, pažeidžia jo teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
19. Kaip matyti tiek iš ieškovės, tiek iš Tarnybos pateiktų duomenų, atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio. Nors atsakovas su atskiruoju skundu ir pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo hospitalizuotas ir gydėsi nuo priklausomybės pagal Minesotos programą, byloje nėra jokių duomenų, kokie buvo to gydymosi rezultatai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, taip pat ir kiti asmenys anksčiau ne kartą yra kreipęsi į medikus dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui, tačiau suvaldyti atsakovo priklausomybės nepavyko. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad net ir po apsilankymų pas medikus atsakovas ir toliau piktnaudžiaudavo alkoholiu. Taigi, neturint duomenų apie atsakovo situaciją šios nutarties priėmimo metu, negalima teigti, kad atsakovo priklausomybės liga jau yra kontroliuojama, t. y., kad atsakovas šiuo metu nebepiktnaudžiauja alkoholiu.
20. Ieškovė nurodo, kad kai atsakovas yra neblaivus, kyla grėsmė jos ir vaiko saugumui. Atsakovas teigia, kad tokios grėsmės nėra. Teismas, atsižvelgęs į šiuo metu žinomas aplinkybes, sprendžia, kad būtent ieškovė, o ne atsakovas pagrindė savo teiginius šiuo klausimu.
21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2023 m. liepos 3 d. atsakovas, būdamas neblaivus, sumušė ieškovės motiną E. P., ji patyrė veido kaulų lūžius. Ieškovės E. P. pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24595-23.
22. Atsakovas nurodo, kad tarp jo ir ieškovės motinos įvykęs konfliktas negali būti laikomas sudarančiu pagrindą įpareigoti atsakovą išsikelti ir gyventi skyrium.
23. Taigi, atsakovas neneigia, kad tarp jo ir ieškovės motinos įvyko konfliktas, tačiau tam neteikia didelės reikšmės. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Nors ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, tačiau ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas būdamas neblaivus yra linkęs konfliktuoti, būna agresyvus, t. y. neprognozuojamas, todėl ieškovės nuogąstavimai dėl jos ir šalių vaiko saugumo yra pagrįsti. Taigi, bent jau šiuo metu, siekiant apsaugoti ieškovę ir šalių vaiką nuo galimos atsakovo agresijos šiam esant neblaiviam, buvo pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę –įpareigoti atsakovo išskelti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių vaiko.
24. Atsakovas nurodo, kad jis neturi pakankamai lėšų įsigyti kitą būstą, todėl jis negali būti įpareigotas negyventi jam kartu su ieškove priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su šiais teiginiais teismas taip pat nesutinka.
25. Kaip minėta, šeimos santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus.
26. Taigi, šiuo atveju yra svarbiausia užtikrinti gyvenamąją vietą bei saugią aplinką mažamečiam šalių vaikui, kuris gyvena su ieškove (atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove). Kaip minėta, dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, ieškovei ir vaikui nėra saugu su atsakovu, taigi šalys šiuo metu negali gyventi kartu viename bute, tačiau dėl to negali nukentėti vaiko interesai, t. y. vaikas negali likti be gyvenamosios vietos. Dėl šios priežasties (siekiant apsaugoti vaiko interesus) būtent ieškovė ir vaikas turi likti bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovas turi išsikelti.
27. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, gali dirbti, gauti pajamas, todėl pats privalo pasirūpinti kitos gyvenamosios vietos susiradimu, pavyzdžiui išsinuomoti, gyventi pas giminaičius ir kt.
28. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovas įpareigotas išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių vaiko.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
30. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
31. Taigi, iš čia pacituotų teisės normų ir teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
32. Atsakovas atskiruoju skundu siekia pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad tam pagrindo nėra.
33. Kaip minėta, atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio ir nors nuo jos gydėsi, nėra įrodymų, kad priklausomybės liga jau yra kontroliuojama. Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovas su vaiku galėtų bendrauti tik tuo metu, kai atsakovas nėra veikiamas alkoholio arba vaistų.
34. Skundžiama nutartimi nustatyta, kad atsakovas su šalių mažamečiu vaiku bendrauja kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Atsakovas teigia, kad norėtų daugiau laiko praleisti su vaiku, t. y. turi būti nustatyta, kad jis su vaiku bendrauja neporinėm savaitėm šeštadienį ir sekmadienį, o porinėmis savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį.
35. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo reikalavimu nesutinka, nes, teismo nuomone, skundžiama nutartimi nustatyta tvarka yra optimali, atitinkanti šiuo metu esančias sąlygas.
36. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų (pavyzdžiui vaizdo įrašų – ieškinio priedas Nr. 7) atsakovas net tada, kai būna pažadėjęs paimti vaiką iš darželio, to nepadaro, nes būna neblaivus, arba palikęs vaiką vieną be priežiūros namuose eina į parduotuvę ir kt. Taigi, atsakovas net ir tuo metu kai turėtų prižiūrėti vaiką, to tinkamai neįgyvendina. Dėl šios priežasties nėra pagrindo didinti atsakovo bendravimo su vaiku laiko kiekio, nes atsakovas šiuo metu neišnaudoja skundžiama nutartimi skirto laiko.
37. Atsakovas taip pat siekia pakeisti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygą dėl konkretaus bendravimo laiko suderinimo su ieškove – atsakovas siekia nustatyti, kad bendravimo su vaiku laiko jis nederintų su ieškove, bet tiesiog apie bendravimą informuotų ją SMS žinute.
38. Toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas vien dėl to, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu ir, kaip jau minėta, būdamas neblaivus jis pats nesilaiko susitarimų su ieškove dėl vaiko priežiūros.
39. Be to, atsakovo teiginiai apie ieškovės trukdymą bendrauti su vaiku yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė nei vieno konkretaus fakto bei įrodymo, kada ir kaip ieškovė jam trukdė bendrauti su vaiku. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendravimo su vaiku laikas turi būti suderintas su mediatoriumi ir ieškove, taip įgyvendinant šalių kooperacijos principą.
40. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių vaiku tvarka.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms – atsakovui pateikus į bylą įrodymus, kad jo gyvenimo būdas pasikeitė ir jis jau visiškai sugeba kontroliuoti priklausomybę nuo alkoholio, jis turės teisę prašyti nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
42. Be to, kaip jau minėta, skundžiama nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nustatyta tik laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, o pats ginčas išspręstas nebuvo, nuolatinė atsakovo bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
44. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.