- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 2-84/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- D. B., SEB Vilniaus banko, BUAB ,,Asotra“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,,GlaxoSmithKlineLietuva“, LEK Pharmaceuticals
- Kreditorius
- L. M.
- Advokatai
- Gintautas Bartkus
- Kategorijos
- 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja),
suinteresuoto asmens UAB ,,GlaxoSmithKlineLietuva“ atstovams adv. Daliai Tamašauskaitei, Valdui Žibučiui,
suinteresuotų asmenų LEK Pharmaceuticals ir Sandoz Gmbh atstovui adv.Viliui Bernatoniui, Bristol-Myers Squibb Sp. Z.o.o. atstovui adv. Pauliui Charkovui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) AB SEB Vilniaus banko, D. B. , R. R. ir kreditoriaus L. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria išnagrinėti pareiškėjų (kreditorių) AB SEB Vilniaus bankas, UAB ,,Abigus“ D. B. , R. R. ir kt. skundai dėl bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimų, kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, bankroto administratoriaus prašymas dėl jo veiklos ataskaitos patvirtinimo bei bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto pirmininko prašymas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo UAB ,,LRG farmacija“ bankroto byloje Nr. B2-702-28/2006, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusia nutartimi iškėlė UAB „LRG farmacija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo Arvydas Gaubas) (1 t., b. l. 100-101), o 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino BUAB „LRG farmacija“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (2 t., b. l. 18-20).
Pirmajame BUAB ,,LRG farmacija” kreditorių susirinkime, vykusiame 2006 m. sausio 26 d., nutarta: kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą Gintautą Bartkų; nepatvirtinti BUAB ,,LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie banko procedūras; sudaryti 9 narių kreditorių komitetą; perduoti kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus draudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų; įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti pavedimo sutartį su BUAB ,,LRG farmacija“ administratoriumi kreditorių komiteto nustatytomis sąlygomis; nustatyti kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką (2 t., b. l. 155-173, 3 t. b. l. 20-38).
Bankroto administratorius UAB ,,Admivita“ (įgaliotas asmuo A. Gaubas), vadovaudamasis ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktu, 2006-02-03 pateikė teismui prašymą patvirtinti administratoriaus ataskaitą, nurodęs, kad 2006 m. sausio 26 d. pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateikta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2005-04-26 iki 2006-01-26 jos nepatvirtino UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovo pasiūlymu, balsavus ,,Už“ 55,887 proc. balsų (b. l. ).
BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių komitetas 2006 m. vasario 6 d. posėdyje priėmė nutarimus: 1) atsižvelgiant į tai, kad pirmasis susirinkimas nepatvirtino administratoriaus pateiktų ataskaitų, suformuoti administratoriui pavedimus dėl papildomos informacijos pateikimo ir kitų veiksmų atlikimo (pagal darbotvarkės 7 punktą), įpareigoti administratorių pateikti kreditorių komitetui rašytines ataskaitas dėl pavedimų įvykdymo bei paaiškinti aukščiau nurodytas ataskaitas artimiausio kreditorių posėdžio metu; 2) kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl BUAB ,,LRG farmacija“ administratoriaus UAB ,,Admivita“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo; 3) kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo Irena Janulionienė) skyrimo BUAB ,,LRG farmacija administratoriumi; 4) pavesti kreditorių komiteto pirmininkui pasirašyti ir pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimu ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; 5) patvirtinti BUAB ,,LRG farmacija“ mėnesio administravimo išlaidų sąmatą; 6) patvirtinti pavedimo sutarties projektą; 7) nustatyti informacijos teikimo kreditoriams tvarką; 8) atidėti turimo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymą; 9) nustatyti administratoriui papildomus pavedimus (3 t., b. l.61-71).
Pareiškėjai kreditoriai AB SEB Vilniaus bankas (3 t., b. l. 86-96), bankrutuojanti UAB „Asotra“ (3 t., b. l. 99-100), D. B. , A. B. , R. R. (3 t., b. l. 103-106), UAB „Abigus“ (3 t., b. l. 108-109), UAB „Limedika“ (3 t., b. l. 112-113) ir JAV įmonė MM Pharma, LLC (3 t., b. l. 116-119) pateikė skundus dėl BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad pirmojo kreditorių susirinkimo priimti nutarimai prieštarauja ĮBĮ 21-25 straipsniams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teigė, kad BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, komitetas išrinkti neteisėtai. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas asmuo, nesantis įmonės kreditoriumi ar jo atstovu, nors pagal ĮBĮ 3 straipsnio l dalį įmonės kreditoriai - tai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, o G. Bartkus neturi teisės reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (jis neįtrauktas į teismo patvirtintą kreditorių sąrašą), todėl ir negalėjo būti renkamas kreditorių susirinkimo pirmininku. Be to, advokatas G. Bartkus faktiškai atstovauja UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, o šis kreditorius komitete turi vieną atstovą (A. Varanavičius). Taigi faktiškai kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ komitete turi du savo atstovus. Tai prieštarauja visų kreditorių lygybės, lygiateisiškumo principams, Lietuvos Respublikos teismų praktikai įmonių bankroto bylose. Taip pat nurodė, kad kreditorių komitetas buvo suformuotas balsų daugumą suteikiant trečios eilės kreditoriams - stambiausioms farmacinėms bendrovėms, į kreditorių komitetą nebuvo išrinktas AB SEB Vilniaus banko atstovas, nors šis yra įkaito turėtojas, kurio reikalavimas užtikrintas BUAB ,,LRG farmacija” prekių ir vaistų atsargų įkeitimu, nebuvo įtraukti ir smulkiųjų kreditorių atstovai. Kadangi G. Bartkus buvo neteisėtai išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku, o ĮBĮ 25 straipsnis nustato, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas, tai jis neteisėtai tapo ir kreditorių komiteto pirmininku. Be to, kreditorių komitetui perduota per daug teisių, jų nepaliekant kreditorių susirinkimui, tuo pažeidžiant ĮBĮ 25 straipsnio reikalavimus. Kreditorių susirinkimas iš esmės tapo nereikalingas, kadangi visų be išimties klausimų sprendimas perduotas neteisėtos sudėties kreditorių komitetui. Taip pat AB SEB Vilniaus bankas nurodė, kad neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sušaukimo tvarkos ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo, nes norintys sušaukti susirinkimą kreditoriai yra pernelyg suvaržomi reikalavimo - daugiau nei prieš 15 dienų pateikti paraišką kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal ĮBĮ 22 straipsnį pirmasis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos. Pasiūlytoje tvarkoje pernelyg vilkinamas ir apsunkinamas kreditorių susirinkimo sušaukimas, be to, informacijos kreditoriams tvarkos klausimas perduotas svarstyti kreditorių komitetui, nors jo veikloje dalyvauja ne visi kreditoriai, ir šis klausimas yra aktualiausias būtent komiteto veikloje nedalyvaujantiems kreditoriams. Taip pat neteisėtas ir nutarimas dėl BUAB ,,LRG farmacija” turimo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimo perdavimo spręsti kreditorių komitetui. Pažymėjo, jog BUAB ,,LRG farmacija” visos vaistų ir prekių atsargos yra įkeistos AB SEB Vilniaus bankui, o įkaito turėtojas turėtų dalyvauti turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatyme. Taip pat neteisėtai ir nemotyvuotai pirmasis kreditorių susirinkimas atsisakė patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 13 d. nutartimi uždraudė BUAB „LRG farmacija“ kreditoriams, kreditorių komitetui ir bankroto administratoriui vykdyti visus 2006 m. sausio 26 d. pirmojo BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimus (3 t., b. l. 123-124).
Šalies argumentai
BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto pirmininkas advokatas G. Bartkus 2006-02-20 pateikė prašymą dėl bankroto administratoriaus UAB „LRG farmacija“ bankroto byloje pakeitimo, kuriuo prašė atstatydinti esamą bankroto administratorių UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo A. Gaubas) ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos" (įgaliotas asmuo Irena Janulionienė) (3 t., b. l. 142-146). Prašyme nurodė, kad 2006-02-06 kreditorių komitetas įgaliojo jį kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo. Pažymėjo, jog atsakovui bankroto byla buvo iškelta 2005-04-15, kreditoriai savo reikalavimus turėjo pateikti administratoriui iki 2005-05-26, tačiau administratorius tik 2005 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų, pateikė teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, nors tam nebuvo jokių pagrįstų priežasčių. Nurodė, kad kreditorių susirinkimui yra suteikti gana platūs įgaliojimai, todėl svarbu, kad šis organas laiku pradėtų vykdyti savo funkcijas, o nepagrįstai pusę metų uždelsus teismui pateikti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kreditoriai neturėjo jokios galimybės susipažinti su bankroto administratoriaus vykdomais veiksmais bei bankroto proceso eiga, kontroliuoti juos, taip pat ginti ir įgyvendinti savo teises bei interesus, vertinti administratoriaus veiklą, formuoti jam pavedimus ir pan. Todėl toks kreditorių reikalavimų sąrašų sudarymo ir pateikimo tvirtinti teismui vilkinimas buvo nepagrįstas ir iš esmės pažeidė kreditorių interesus, be to, UAB „Admivita“ per nurodytą pusės metų laikotarpį neatliko praktiškai jokių esminių veiksmų, neįvertino atsakovo ir jos organų vykdytos veiklos, neginčijo nepagrįstų ir atsakovui nenaudingų sandorių, nesikreipė dėl žalos atlyginimo ir pan. Taip pat nurodė, kad bankroto administratorius pateikė formalias ataskaitas, kuriose nėra įvertinta daugelis aplinkybių ir neatsakyta į daugelį kreditoriams aktualių klausimų (pavyzdžiui, neįvertinti ir kreditoriams nepaaiškinti pokyčiai finansinėje atskaitomybėje nuo 2004-12-31 iki 2005-04-15, sumažėję gautinos sumos, gryni pinigai kasoje bei sąskaitoje ir kt.). Be to, administratorius negalėjo išsamiai atsakyti į daugelį komiteto klausimų (dėl bendrovei priklausančio turto nuomos klausimų, dėl turto draudimo, dėl vaistų tinkamumo realizacijai, nepateikta informacija apie atsakovo BUAB „LRG farmacija“ sandorius su AB Vilniaus bankas, kt.). Taip pat administratorius neatsižvelgė į būtinybę išsaugoti atsakovo turimą turtą neužtikrino, kad vaistai būtų sandėliuojami ir laikomi pagal jiems nustatytas sąlygas ir reikalavimus), nors administratoriaus pareigoms, tarp jų - ir pareigai užtikrinti įmonės turto saugumą, taikytini padidinto rūpestingumo standartai. Teigė, kad UAB „Admivita“ neįvertino ir galimybės inicijuoti tyčinį atsakovo bankrotą, nors tokia galimybė yra akivaizdi vien iš formalios bankroto administratoriaus pateiktos informacijos. Be to, nurodė, kad UAB „Admivita“ neturi galimybių ir sugebėjimų tinkamai administruoti dideles bankroto bylas. Pažymėjo, jog UAB „Admivita“ neturi teisės administruoti BUAB „LRG farmacija“ bankroto bylą ir dėl jos suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, nes pagal Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos tinklapyje skelbiamą informaciją šiuo metu UAB „Admivita“ yra dviejų bankrutuojančių vaistinių administratorius: UAB „Žolyno vaistinė“ ir UAB „Pienės žiedas“, o UAB „Žolyno vaistinė“ yra didžiausias atsakovo skolininkas. Pagal IBĮ 11 straipsnio 4 dalį administratoriumi negali būti paskirtas asmuo, kuris gali turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Pareiškėjai kreditoriai AB SEB Vilniaus bankas (3 t., b. l. 157-165), UAB „Limedika“ (3 t., b. l. 177-179), D. B. , A. B. , R. R. (3 t., b. l. 181-183), bankrutuojanti UAB „Asotra“ (3 t., b. l. 185-186) ir UAB „Abigus“ (3 t., b. l. 188-193) pateikė skundus dėl 2006 m. vasario 6 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.
Nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimai yra negaliojantys ab initio, kadangi pats BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetas yra sudarytas neteisėtai, nesilaikant kreditorių lygiateisiškumo reikalavimo, vienašališkai ir nepagrįstai suteikiant vienam kreditoriui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ išimtines teises daryti lemiamą įtaką kreditorių komiteto sprendimų priėmimui, o per kreditorių komitetą (ĮBĮ 25 str. 2 d.) ir visam BUAB „LRG farmacija“ bankroto procesui, bei taip pažeidžiant visų kreditorių lygybės principą. Pareiškėjų nuomone, tam, kad kreditorių komiteto sudėtis atitiktų visų kreditorių lygybės principą, BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetas turėtų būti sudarytas iš dviejų trečiosios eilės kreditorių, bent vieno antrosios eilės kreditoriaus, bent vieno pirmosios eilės kreditoriaus bei bent vieno privilegijuoto kreditoriaus. Sudarant sąlygas kreditorių komitete turėti daugumą balsų stambiesiems trečiosios eilės kreditoriams, susiklosto situacija, kai kreditorių susirinkimas tampa nereikalingu ir realiai tik šeši tos pačios eilės bankrutuojančios įmonės kreditoriai vienvaldiškai sprendžia pagrindinius BUAB „LRG farmacija“ bankroto klausimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo, veiklos tęstinumo, bankrutuojančios bendrovės turto panaudojimo, pardavimo, paskirstymo tarp kreditorių, kreditorinių reikalavimų kreditoriams dengimo klausimus. Tokia situacija prieštarauja skaidrumo ir viešumo reikalavimams, dėl to gali nukentėti likusių BUAB „LRG farmacija“ kreditorių teisės ir interesai bei pažeidžiami ĮBĮ tikslai, kreditorių lygiateisiškumo principas. Be to, civilinėje teisėje galioja principas, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Todėl atsižvelgiant į tai, kad BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetas yra sudarytas neteisėtai, tai ir jo nutarimai laikytini neteisėtais ir negaliojantys nuo pat jų priėmimo momento. Pareiškėjai D. B. , A. B. ir R. R. skunde nurodė, kad kreditorių komitetas taip pat neteisėtai svarstė BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitos tvirtinimo klausimą, kadangi pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą bankroto administratoriaus ataskaitos svarstymo bei tvirtinimo klausimas yra pavestas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai. Pažymėjo, kad BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pakeitimo klausimas irgi svarstytas neteisėtai, neatskleidžiant šio sprendimo motyvų, o pagal esamą informaciją, darytina išvada, kad administratorius keičiamas tik dėl to, jog du BUAB „LRG farmacija“ kreditoriai nuo pat bankroto bylos iškėlimo siekia paskirti sau palankų administratorių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 24 d. nutartimi uždraudė BUAB „LRG farmacija“ kreditoriams, kreditorių komitetui ir bankroto administratoriui vykdyti visus 2006 m. vasario 6 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimus (3 t., b. l. 195-196).
BUAB ,,LRG farmacija” kreditorių susirinkimas 2006 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą, susijusį su įkeisto turto (vaistų atsargų) įvertinimo ir pradinių pardavimo varžytinėse kainų nustatymu, kuriuo nutarė atidėti šio klausimo svarstymą iki kreditorių susirinkimui ar komitetui bus pateikta informacija apie atsakovui priklausančius vaistus bei vaistines medžiagas, jų vertes ir realizavimo galimybes, pavedė administratoriui atlikti su tuo susijusius įpareigojimus (5 t., b. l. 2-10, 56).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreditorius AB SEB Vilniaus bankas pateikė teismui skundą dėl 2006-04-27 BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo atidėtas įkeisto turto (vaistų atsargų) įvertinimo ir pardavimo varžytinėse pradinių kainų nustatymas iki papildomos informacijos gavimo, ir prašė panaikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą, pripažinti jį neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (5 t., b. l. 59-67, 6 t., b. l. 62). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dalis BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto sprendimų yra pažeidžiantys kreditorių teises, todėl neteisėti bei nepagrįsti. Nurodė, kad bankroto administratorius, įvertinęs, jog tiek kreditoriams, tiek pačiai bankrutuojančiai bendrovei yra ypatingai nenaudinga ilgiau saugoti greitai gendančias vaistų atsargas, kurios yra įkeistos pareiškėjui, 2006-04-27 kreditorių susirinkimui pasiūlė kuo skubiau išspręsti klausimą dėl vaistų pardavimo ir priimti nutarimą parduoti bendrovės trumpalaikį įkeistą turtą (vaistų atsargas) varžytynėse pagal nustatytą tvarką. Pasiūlymą administratorius pagrįstai argumentavo tuo, kad vaistai kiekvieną dieną genda, jų saugojimui, utilizavimui reikalingos didžiulės lėšos, todėl visiems kreditoriams naudingiausiai būtų šiuos vaistus parduoti ir taip išvengti kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybių sumažėjimo. Pažymėjo, jog daugiausia balsų kreditorių susirinkime turintys BUAB „LRG farmacija“ kreditoriai su tokiu administratoriaus pasiūlymu nesutiko, pareiškė, kad vaistus parduoti komplekte yra nelogiška ir pasiūlė savo alternatyvų nutarimo projektą, kurį susirinkimas ir patvirtino. Nurodė, kad 2006-04-27 BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkime priimtas UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ pasiūlytas nutarimas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia pareiškėjo, kaip įkaito turėtojo, teises kuo maksimaliau užtikrinti kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš įkeistų vaistų. Kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka nebus laiku realizuotos atsakovo vaistų atsargos, šios suges, turės būti utilizuotos ir pareiškėjas praras galimybę savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą nukreipti į vaistus, praras pirmumo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, o jo reikalavimas galės būti tenkinamas tik bendra tvarka trečiąja eile, prieš tai patenkinus pirmosios, antrosios eilių kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 str., CK 4.193 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių nukentės ne tik pareiškėjo, bet ir visų trečiosios eilės kreditorių, teisės, kadangi nesant pakankamai turto, piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, trečiosios eilės kreditorių reikalavimus papildžius ir pareiškėjo 3 317 113,60 Lt dydžio reikalavimu, visų jau esamų trečiosios eilės kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybės sumažės proporcingai pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydžiui tenkančio atsakovo turimo turto, piniginių lėšų suma, kadangi kreditorių kreditoriniai reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam trečios eilės kreditoriui sumą.
BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimas, sušauktas teismo iniciatyva, 2006 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimus: atšaukti adv. G. Bartkų iš kreditorių susirinkimo pirmininko pareigų, atšaukti visą kreditorių komitetą ir pripažinti neteisėtu 2006-01-26 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių komiteto išrinkimo, išrinkti naują kreditorių komitetą, kurio pirmininku paskirti UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą, kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, pavesti bankroto administratoriui pasiūlyti įkaito turėtojui perimti jam įkeistus ir varžytynėse neparduotus vaistus už jų balansinę vertę ir t.t. (9 t., b. l. 29-49).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjų AB SEB Vilniaus banko, BUAB „Asotra“, D. B. , A. B. , R. R. , UAB „Abigus“, UAB „Limedika“, įmonės MM Pharma LLC skundus dėl BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, pareiškėjų AB SEB Vilniaus banko, UAB „Limedika“, D. B. , A. B. , R. R. , BUAB „Asotra“, UAB „Abigus“ skundus dėl 2006 m. vasario 6 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo ir pareiškėjo AB SEB Vilniaus banko skundą dėl 2006 m. balandžio 27 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens Arvydo Gaubo prašymą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo; patenkino BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto pirmininko Gintauto Bartkaus prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo: atstatydino UAB „Admivita“ iš BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pareigų ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo I. Janulionienė); nustatė 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvęs administratorius naujai paskirtam administratoriui turi perduoti BUAB „LRG farmacija“ turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą administratoriaus pakeitimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. ir 2006 m. vasario 24 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (8 t., b. l. 90-120).
Teismas, konstatavo, kad kreditorių skunduose nurodytų kreditorių susirinkimo ir komiteto nutarimai teisėti, nes priimti nepažeidžiant nustatytos procedūros, įstatymo nuostatų, atspindi visų kreditorių valią, todėl yra galiojantys. Dėl konkrečių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų pareiškėjų prašymų nurodė:
Nustatyta, kad pirmajame BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų procentinė išraiška sudarė 93,719 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, o už pasiūlymą kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. Bartkų kreditoriai balsavo 52,396 proc., todėl šis nutarimas, priimtas nepažeidžiant įstatyme įtvirtintos procedūros, yra teisėtas ir neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, atitinka bendruosius civilinės teisės principus (ĮBĮ 23 str., 24 str. 1 d.). Teismo teigimu, ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros, todėl nurodyto fizinio asmens išrinkimas BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku nepažeidė įstatymo normų, o kreditorių daugumos priimti nutarimai, atspindintys visų kreditorių interesus, laikytini teisėtais, jei jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Be to, teismo nuomone, kreditoriai skunduose dėl šio nutarimo neteisėtumo nenurodė, nei kaip buvo pažeistos jų teisės, nei teisinių argumentų, kurie leistų pripažinti šį nutarimą neteisėtu.Nustatyta, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu priimant nutarimą dėl administratoriaus ataskaitos, administratoriaus įgaliotam asmeniui kreditoriai uždavė daug klausimų ir išsamiai analizavo administratoriaus pateiktą veiklos ataskaitą (3 t., b. l. 24-27), o įstatymas bankrutuojančios įmonės kreditoriams suteikia diskrecijos teisę vertinant teismo paskirto bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiklos ataskaitas (ĮBĮ 24 str. 1 d.).Atmetami pareiškėjų skundų argumentai dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo dėl kreditorių komiteto narių rinkimų neteisėtumo, kadangi buvo balsuojama atskirai už kiekvieną pasiūlytą konkretų kandidatą į kreditorių komiteto narius, o į kreditorių komitetą buvo išrinkti tik tie atstovai, kurie surinko daugiau kaip pusę visų kreditorių balsų, taip pat į kreditorių komiteto narius buvo išrinktas darbuotojų atstovas, kaip ir numatyta ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Teismo teigimu, ĮBĮ nenustato kreditorių komiteto narių rinkimo taisyklių, išskyrus reikalavimą į kreditorių komiteto narius išrinkti vieną asmenį, kuris įgaliotas ginti reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais. Todėl kreditorių komitetas yra renkamas vadovaujantis bendra kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka, nustatyta ĮBĮ 24 straipsnyje. Teismo nuomone, pareiškėjų skundų argumentai, kaip antai, kad nebuvo įtrauktas AB SEB Vilniaus banko atstovas (įkaito turėtojas), bei nebuvo įtraukti smulkiųjų kreditorių atstovai, nelaikytini pagrįstais, nes iš pirmojo kreditorių susirinkimo posėdžio protokolo matyti, kad priimant šį nutarimą nebuvo padaryti jokie įstatymo pažeidimai, buvo balsuojama ir dėl šių asmenų įtraukimo į kreditorių komiteto narius, tačiau susirinkimas nusprendė šių atstovų neišrinkti į kreditorių komitetą. Be to, skunduose pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog išrinkto kreditorių komiteto veikla būtų neskaidri, kad būtų pažeidžiami kreditorių interesai, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą šiuo klausimu, nes jis atitinka tiek ĮBĮ nuostatas, tiek bendruosius civilinės teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).Pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kreditorių susirinkimo įgaliojimų perdavimo kreditorių komitetui yra teisėtas, kadangi jis priimtas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33). Pareiškėjai skunduose nenurodė faktinių aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti dėl kreditorių komiteto veiklos neteisėtumo, ir nepateikė įrodymų dėl kreditorių komiteto veiklos skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo ir produktyvumo, todėl laikytina, kad šis nutarimas priimtas teisėtai ir panaikinti jį nėra pagrindo. Teismo teigimu, ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas, o šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas, t. y. kreditorių komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir pagal jo nustatytą kompetenciją. Todėl BUAB „LRG farmacija“ 2006-01-26 kreditorių surinkimo nutarimas perduoti kreditorių komitetui visas teises, išskyrus draudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo, bei nutarimas įgalioti kreditorių susirinkimo primininką pasirašyti pavedimo sutartį su BUAB „LRG farmacija“ administratoriumi kreditorių komiteto nustatytomis sąlygomis laikytini teisėtais, nes jie buvo priimti daugumos bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurie tokiu būdu išreiškė savo valią dėl pavedimo sutarties su administratoriumi pasirašymo.Teisėtas ir 2006-01-26 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sušaukimo tvarkos ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo, nustatęs, kad pareiškėjai skunduose nenurodė faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog priimtas nutarimas pažeidžia ar galėtų pažeisti kreditorių teises. Teismo teigimu, ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vadinasi, pirmajam kreditorių susirinkimui, jo kreditoriams, suteikta diskrecijos teisė nustatyti, kokiais terminais ir tvarka bus šaukiami kitų kreditorių susirinkimai. Teismo nuomone, BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimas, nustatantis kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką, išsamiai reglamentuoja procedūrinius klausimus ir atitinka ĮBĮ 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus kreditorių susirinkimo sušaukimui, todėl yra teisėtas ir nepažeidžiantis kreditorių interesų. Kita nutarimo dalis dėl kreditorių komiteto sušaukimo tvarkos ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo klausimo perdavimo spręsti kreditorių komitetui, taip pat yra teisėta ir nepažeidžianti įstatymo reikalavimų, nes ĮBĮ leidžia visas kreditorių susirinkimo teises perduoti kreditorių komitetui, išskyrus tas, kurių kreditorių komitetas negali perimti pagal jų esmę, kaip antai, negali rinkti kreditorių susirinkimo pirmininko, keisti kreditorių komiteto sudėtį, rinkti kreditorių komiteto narius. Be to, įstatymas užtikrina kiekvienam bankrutuojančios įmonės kreditoriui (nepriklausomai nuo jo reikalavimo dydžio) teisę gauti informaciją apie bankroto eigą (ĮBĮ 21 str. 1 d. 4 p.), o kreditorių susirinkimų sušaukimo, kreditorių komiteto posėdžių ir nutarimų priėmimo, informacijos kreditoriams teikimo tvarka turi būti formalizuota, nes tik tokiu būdu bus galima apsaugoti kreditorių interesus ir išvengti piktnaudžiavimo atliekant procedūrinius veiksmus bei priimant nutarimus svarbiais kreditoriams klausimais.Ištyrus 2006-01-26 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo priėmimo aplinkybes, nustatyta, kad šis nutarimo teisėtumas nekelia abejonių, kadangi jis priimtas už jį atvirai balsavus kreditoriams, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka, o bankrutavusios įmonės turto pardavimu rūpinasi įmonės administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p., 14 str. 1 d. 1 p., 31 str. 2 p.). Teismo teigimu, kreditoriai (susirinkimas arba komitetas, šiam perdavus visas susirinkimo teises) sprendžia, koks konkretus turtas bus parduodamas, kokia bus pradinė jo kaina, parduodant jį iš varžytynių. Įstatymas kelia vienintelį reikalavimą įkeitimu ar hipoteka užtikrinto turto atžvilgiu, t. y. šis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui (ĮBĮ 33 str. 3 d.), todėl, teismo nuomone, ĮBĮ nenumato išskirtinės teisės įkaito turėtojui dalyvauti turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatyme. Visų kreditorių teisės - tiek kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, tiek ir kreditoriaus, kurio reikalavimas nėra užtikrintas įkeitimu, bankroto byloje yra vienodos, išskyrus tai, kad bankrutavusios įmonės kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas įmonės turto įkeitimu, suteikiama pirmenybė į jo reikalavimo patenkinimą.BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimai, priimti 2006 m. vasario 6 d. vykusio posėdžio metu, yra teisėti, galiojantys, privalomi visiems kreditoriams ir administratoriui, bei turi būti vykdomi, nes jie priimti teisėtai kreditorių išrinkto komiteto, esant kvorumui (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Kreditorių komitetas nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, o įgyvendino jam suteiktas teises, kadangi į teismą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus pakeitimo gali kreiptis kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas, kai kreditorių susirinkimas suteikia jam šią teisę. Teisėtas ir nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kadangi ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog kreditorių susirinkimui yra suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, o kreditorių susirinkimui nusprendus visas teises perduoti kreditorių komitetui, ši teisė ir pareiga perėjo kreditorių komitetui. Nutarimas dėl kreditorių komiteto sušaukimo tvarkos ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo nelaikytinas pažeidžiančiu kreditorių teises, kadangi kreditorių komitetas tik formalizavo įstatyme įtvirtintą kreditorių teisę gauti informaciją, nustatytoje informacijos teikimo tvarkoje nėra prieštaravimų ĮBĮ įtvirtintai kreditorių teisei gauti informaciją bei administratoriaus pareigai ją teikti. Teisėtas ir neprieštaraujantis ĮBĮ nuostatoms kreditorių komiteto nutarimas dėl papildomų pavedimų bankroto administratoriui nustatymo, kadangi iškėlus įmonei bankroto bylą ir jos valdymo organams netekus įgaliojimų, visi šios įmonės veiklos bei turto valdymo klausimai pereina įmonės administratoriaus ir kreditorių susirinkimo arba kreditorių komiteto dispozicijon tikslu maksimaliai apsaugoti įmonės kreditorių interesus, siekti visiško turtinių kreditorių interesų patenkinimo. Kreditorių komitetas yra kreditorių susirinkimo išrinktas vykdomasis organas, ginantis kreditorių teises bankroto proceso metu tarp kreditorių susirinkimų ir kontroliuojantis administratoriaus veiklą (ĮBĮ 25 str. 2 d.), todėl papildomų pavedimų administratoriui nustatymas nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų, bet parodo kreditorių komiteto siekį efektyviai vykdyti bankroto procedūrą ir tinkamai ginti visų kreditorių interesus. ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos, ir šis įstatymas neįtvirtina papildomų konfidencialumo reikalavimų. Be to, kreditorių komitetas yra bankrutuojančios įmonės valdymo organas, kontroliuojantis administratoriaus veiklą, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad įmonės valdymo organui turi būti taikomi sutartiniai apribojimai dėl konfidencialumo, nes pritaikius tokius reikalavimus, būtų iškreiptas bankroto procesas, o administratorius negalėtų siekti tikslo – ginti visų kreditorių interesus.2006 m. balandžio 27 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimas, spręsdamas klausimą dėl įkeisto turto (vaistinių atsargų) įvertinimo ir pradinių pardavimo varžytynėse kainų nustatymo, priėmė teisėtą nutarimą atidėti šio klausimo svarstymą iki kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui bei kreditoriams bus pateikta informacija apie BUAB „LRG farmacija“ priklausančius vaistus bei vaistines medžiagas, jų vertes ir realizavimo galimybes, šio nutarimo priėmimas nepažeidė kreditorių teisių ir interesų, yra teisingas ir nėra teisinio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas pirmojo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą, pasisakė, kad įstatymas kelia vienintelį reikalavimą įkeitimu ar hipoteka užtikrinto turto atžvilgiu - šis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui (ĮBĮ 33 str. 3 d.). Be to, įkeisto turto, kaip ir viso likusio turto, pradinę pardavimo kainą, pardavimo procedūrą, veiksmus, būtinus nustatyti pradinę turto kainą, nustato ir tvirtina kreditorių susirinkimas. Kadangi vaistai ir vaistinės medžiagos yra greitai gendantis turtas, o ĮBĮ leidžia teismui spręsti klausimą dėl dalies turto pardavimo iki nutarties likviduoti įmonę priėmimo, jeigu to turto tolimesnis valdymas ar saugojimas susijęs su didelėmis išlaidomis arba gali gerokai sumažinti jo vertę, tačiau tokį prašymą teismui turi pateikti administratorius, pateikdamas ir kreditorių susirinkimo nutarimą. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas nutarė atidėti klausimo dėl pradinės įkeisto turto (vaistinių atsargų) kainos nustatymo svarstymą iki bus pateikta išsami informacija apie BUAB „LRG farmacija“ priklausančius vaistus bei vaistines medžiagas, kadangi administratoriaus į bylą pateiktas vaistų likučių sąrašas (5 t., b. l. 132-185) nėra išsamus ir jame esančių duomenų nepakanka pradinei vaistų ir vaistinių medžiagų kainai nustatyti, todėl priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas atidėti nurodyto klausimo svarstymą iki bus pateikta išsamesnė informacija nepažeidžia kitų kreditorių (tarp jų ir įkaito turėtojo) intereso, o įgyvendina pareigą nustatyti pradinę vaistų ir vaistinių medžiagų pardavimo tvarką ir kainą, kuri nepažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių vaistinių preparatų prekybos.Dėl BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, teismo nuomone, sistemiškai analizuojant ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, galima tvirtinti administratoriaus ataskaitą tuomet, kai kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisako ją patvirtinti, ir priima neteisėtą, akivaizdžiai nepagrįstą nutarimą. Nustatyta, kad 2006 m. sausio 26 d. pirmasis BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimas, nagrinėjęs administratoriaus pateiktą veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2005-04-26 iki 2006-01-26, priėmė sprendimą jos nepatvirtinti (3 t., b. l. 24-27), kreditoriai, svarstydami administratoriaus pateiktą veiklos ataskaitą, klausimų forma pateikė esminių pastabų dėl jo veiklos. Teismo nuomone, nepaisant to, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, ir nenurodė konkrečių atsisakymo patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą priežasčių, tačiau tiek iš byloje esančios medžiagos, tiek iš teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad administratoriaus įgalioto asmens veiklos ataskaita nepatvirtinta dėl netinkamo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Be to, administratorius prašyme patvirtinti jo veiklos ataskaitą nenurodė išsamių teisinių argumentų, dėl to iš administratoriaus pateiktos ataskaitos turinio matyti, kad neatsakyta į kreditorių iškeltus klausimus, nes administratoriaus ataskaitoje nenurodoma apie įmonės turimo turto – vaistų - tinkamą sandėliavimą, tik pateikiami faktai apie negyvenamųjų patalpų vaistų sandėliavimui nuomą; trumpai aprašoma apie atsakovo sandorius su AB SEB Vilniaus banku, apie transporto priemones, t. y. administratoriaus ataskaita yra formali. Todėl, teismo nuomone, dauguma BUAB „LRG farmacijos“ kreditorių pagrįstai jos nepatvirtino, nes ji nepateisino kreditorių teisėtų lūkesčių gauti išsamią informaciją apie įmonę ir administratoriaus atliktus veiksmus, o teismas taip pat neturi teisinio pagrindo jos patvirtinti.Dėl kreditorių komiteto prašymo pakeisti bankroto administratorių, teismo teigimu, nustatyta, kad nutarimas dėl bankroto administratoriaus pakeitimo priimtas vieningai, komiteto pirmininkas yra įgaliotas kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo, realizuojant ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo teisę, bei pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytas administratoriaus funkcijas, kreditorių susirinkimuose ir komitete nustatytas aplinkybes, nurodytus duomenis matyti, kad teismo paskirtas BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo A. Gaubas) nesugebėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų, todėl atstatydintinas. Nustatyta, kad bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi (1 t., b. l. 100-101), kuri įsiteisėjo 2005 m. balandžio 26 dieną, tačiau administratoriaus prašymas patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimus teismui buvo pateiktas tik 2005 m. gruodžio 16 d. (2 t., b. l. 9-14), todėl net ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2005 m. birželio 30 d., galėjo turėti įtakos pateikiant teismui tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, penkių su puse mėnesių laikotarpis, per kurį administratoriaus įgaliotas asmuo sudarinėjo neginčytinų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, laikytinas nepagrįstai užvilkinusiu bankroto procedūrą ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą. Tokie administratoriaus veiksmai negali būti traktuojami kaip tinkami ir rūpestingi. Be to, BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetas 2006 m. vasario 6 d. vykusio posėdžio metu priėmė nutarimą, kuriuo nustatė papildomus pavedimus administratoriui, tarp jų įpareigojo administratorių pateikti kreditorių komitetui visą pirminę informaciją apie sandorius su AB SEB Vilniaus bankas, pagal kuriuos atsakovui kilo ar kyla įsipareigojimai, banko naudai atliktus mokėjimus, turto įkeitimą, iš banko gautų kreditų panaudojimą bei galutinį įsiskolinimą bankroto bylos iškėlimo dienai, tačiau šio įpareigojimo administratorius tinkamai neįvykdė. Kreditorių komitetui buvo pateiktas tik sandorių aprašymas, nepateikiant pirminės informacijos, pavedimas atliktas praėjus šešiems mėnesiams nuo jo pateikimo, kiti kreditorių komiteto pavedimai administratoriui, suformuluoti 2006-01-26 posėdžio nutarimo 1.3-1.6 punktuose, įvykdyti formaliai, nepateikiant kreditorių komitetui papildomų paaiškinimų, o 1.2. ir 1.7. punkte nurodyti pavedimai neatlikti (3 t., b. l. 69). Tai rodo, jog administratorius UAB „Admivita“ nepakankamai bendradarbiavo su BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetu, kas ir nulėmė įtemptus santykius tarp didžiosios daugumos BUAB „LRG farmacija“ kreditorių, kreditorių komiteto ir administratoriaus. Negalima daryti išvados, kad administratorius atitinka nešališkumo reikalavimą, nes jis buvo pasiūlytas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikusio buvusio UAB ,,LRG farmacija“ direktoriaus D. B. , be to, bankroto administratorius viso bankroto proceso metu akivaizdžiai palaikė vieno iš kreditorių – AB SEB Vilniaus bankas – poziciją, kas matyti iš nurodytų asmenų teismui teikiamų procesinių dokumentų turinio (3 t., b. l. 1-2; 5 t., b. l. 129-131). Tačiau bankroto administratorius, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso darbus, privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus, o pagrindinė paskirtis – kuo maksimaliau užtikrinti kreditorių (ar kreditorių komiteto) interesus ir juos patenkinti, o to neįmanoma pasiekti nebendradarbiaujant, esant skundams, vilkinant procesą ir vykstant nuolatiniams nesutarimams. Todėl administratoriaus kandidatūra teismo turi būti parinkta taip, kad nebūtų prieštaravimų su įmonės kreditoriais, sprendžiant esminius klausimus. Dėl to kreditorių komitetas turėjo pagrindo neigiamai vertinti administratoriaus bei jo įgalioto asmens A. Gaubo veiklą ir spręsti klausimą dėl šio administratoriaus pakeitimo, nežiūrint į tai, kad nutarimą dėl administratoriaus pakeitimo priėmęs kreditorių komitetas šiuo metu yra atšauktas, nes tiek kreditorių komiteto nutarimas, tiek vėliau teismo ir kreditorių iniciatyva sušaukto ir 2006 m. rugsėjo 26 – 28 dienomis įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais neigiamai įvertintas administratoriaus darbas, yra galiojantys (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).Teismo teigimu, atstatydinus administratorių, būtina paskirti kitą administratorių, atitinkantį ĮBĮ 11 straipsnio reikalavimus, ir nurodyti terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kreditorių komitetas bei 2006 m. rugsėjo 26-28 dienomis vykęs kreditorių susirinkimas siūlo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo I. Janulionienė), o tuo atveju, jeigu ši kandidatūra teismui būtų netinkama - UAB „Renavita“ (įgaliotas asmuo Renata Kaladytė) (3 t., b. l. 62-63, 9 t., b. l. 37-43); abu siūlomi asmenys turi leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas, jų kandidatūros suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu, o duomenų, kad šie asmenys negali būti skiriami administratoriumi, teismui nepateikta, todėl teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, skiria BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (įgaliotas asmuo I. Janulionienė) (ĮBĮ 11 str. 1, 2, 4, 10 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (8 t., b. l. 137-151). Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl tokių motyvų:
Skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), kadangi pateiktus prašymus dėl teisėjos nušalinimo iš dalies patenkino apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas dar iki teisėjai priimant bei paskelbiant skundžiamą teismo nutartį, tačiau nušalinta nuo bankroto bylos nagrinėjimo teisėja priėmė skundžiamą teismo nutartį. Teismas netinkamai taikė, išaiškino materialinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą pagal kreditorių skundus. ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, o kreditorių susirinkimuose balsuoja tik kreditoriai, todėl visi kiti asmenys dalyvauti kreditorių susirinkimuose gali tik atstovavimo pagrindais, veikdami kreditorių interesais. Taigi ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalies normų sisteminis aiškinimas lemia, kad kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto pirmininku gali būti tik kreditorius, kuris turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, komiteto posėdžiuose. Todėl, apelianto manymu, kreditorių susirinkimo ir komiteto pirmininku išrinktas adv. G. Bartkus, nebūdamas BUAB „LRG farmacija“ kreditoriumi, gali netinkamai vykdyti ar nevykdyti savo pareigų. Be to, jo išrinkimas kreditorių susirinkimo (komiteto) pirmininku sudaro prielaidas piktnaudžiauti esama padėtimi, nes bet kuris BUAB „LRG farmacija“ kreditorius gali pasamdyti šį advokatą, kad pastarasis atstovautų jo interesus kreditorių komitete. Tokiu būdu susidaro galimybės nuasmeninanti kreditorių susirinkimo pirmininką, nes tampa neaišku, kieno interesus jis gina, o pirmininkavimas kreditorių komitete gali tapti prekiavimo objektu. Teismas nurodytų aplinkybių apskritai nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė ir savo pareigą įvertinti visus byloje esančius argumentus, įrodymus, motyvuoti nutartį (CPK 270, 329 str.).Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas išrinkti kreditorių komitetą, jo konkrečius narius, perduoti kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises yra teisėtas. Pagal ĮBĮ, visų kreditorių teisės yra lygios, todėl pagal įstatymo prasmę visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų reikalavimų dydžio, turi būti atstovaujami vienodai, nesuteikiant privilegijų didesnį reikalavimą turinčiam kreditoriui. Tačiau šio reikalavimo, sudarant BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetą, renkant jo narius, nebuvo paisoma, nes buvo išrinkti 2 UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovai (adv. G. Bartkus ir A. Varanavičius), nors ĮBĮ 25 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad kiekvienas kreditorių komiteto narys turi tik vieną balsą, o balsai priimami paprasta balsų dauguma. Tuo pažeisti visų kreditorių lygybės, lygus lygiam neturi galios principai. Teismas neįvertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl kreditorių komiteto sudarymui taikytinų principų ir įtrauktinų atstovų, tarp jų, kad apeliantas yra vienintelis privilegijuotas kreditorius, įkaito turėtojas, tačiau jis neįtrauktas į kreditorių komiteto sudėtį. Be to, kreditorių komiteto sudarymas neteisėtas ir dėl to, jog į jį išrinkta nepagrįstai daug (net 6) stambiausių trečios eilės kreditorių – farmacinių kompanijų – atstovų. Pažymi, jog šios kompanijos stabdė apeliantui įkeistų vaistų ir vaistinių preparatų pardavimą, siekdamos, kad sugestų didesnė šių vaistų dalis, kad nebūtų patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Be to, nepagrįstai perdavus visas kreditorių susirinkimo teises kreditorių komitetui, sudarant sąlygas stambiausiems trečios eilės kreditoriams priimti sau palankius sprendimus, susidarė situacija, kad kreditorių susirinkimas praktiškai tapo nereikalingas ir realiai tik 6 tos pačios eilės kreditoriai vienvaldiškai sprendžia bankroto procese kilusius klausimus.Apelianto nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį kreditorių komiteto nustatytomis sąlygomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o teismas jo nepanaikino, netinkamai taikęs ir išaiškinęs materialinės teisės normas, nes ĮBĮ 23 straipsnio 10 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.2006-02-06 kreditorių komiteto nutarimai yra neteisėti, nes iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. jus ex injuria non oritur,) ir niekas negali iš savo neteisėtų veiksmų gauti naudos (lot. nullus commodum capare de sua injuria propria) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-512/2002). Atsižvelgiant į tai, jog kreditorių komitetas sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ĮBĮ 25 straipsnio normas, protingumo, sąžiningumo ir visų kreditorių lygybės principus, darytina išvada, kad ir visi neteisėtai išrinkto kreditorių komiteto nutarimai yra neteisėti bei pripažintini negaliojančiais ab initio. Neteisėtas 2006-04-27 kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo atidėtas apeliantui įkeistų vaistų ir vaistinių preparatų įvertinimo ir pradinių pardavimo kainų nustatymo klausimo nagrinėjimas iki bus gauta papildoma informacija, kadangi pažeidžia įkaito turėtojo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Kreditoriai ir administratorius turi dėti pastangas, kad įkeisto greitai gendančio turto likimas būtų išspręstas kuo operatyviau ir naudingiau kreditoriams, be reikalo nedidinant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų. Priešingu atveju, t. y. laiku nesiėmus spręsti greitai gendančio, nuvertėjančio turto realizavimo klausimų, ilgai organizuojant gendančio turto pardavimą, nustatinėjant papildomas, iš esmės nereikalingas sąlygas tokio turto realizavimui, turtas gali sugesti ir apskritai likti nerealizuotas arba realizuotas už žymiai mažesnę kainą. Apelianto nuomone, tokie kreditorių susirinkimo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Be to, 2006-04-27 kreditorių susirinkime administratoriui buvo suformuluoti klausimai, į kuriuos praktiškai niekada ir niekas negalės atsakyti, o klausimas dėl greitai gendančių vaistų pardavimo yra specialiai vilkinamas, nors bankroto administratorius informavo susirinkime, jog atsargos pardavimo metu į sąnaudas buvo nurašomos naudojant FIFO metodą, t. y. seniausiai įsigyti vaistai pardavimo metu buvo nurašomi į sąnaudas pirmiausiai, tačiau tai nereiškia, kad iš sandėlio būtent seniausiai įsigyti vaistai buvo parduodami pirmiausiai, todėl šiuo metu ir neįmanoma įvykdyti administratoriui nustatytų įpareigojimų, tarp jų nustatyti likusių vaistų tikslios įsigijimo datos, sąskaitos, pagal kurią jie pirkti ir kt. Be to, kol bus vykdomi šie nelogiškai administratoriui suformuluoti įpareigojimai, apeliantui įkeisti vaistai pasens ir juos beliks utilizuoti, sumažinant kreditorių reikalavimų patenkinimui skirtas lėšas, o žuvus įkeistam dalykui, apeliantas savo kreditorinį reikalavimą galės patenkinti tik bendra ĮBĮ nustatyta tvarka trečiąja eile, neturėdamas jokios pirmumo teisės prieš kitus kreditorius (ĮBĮ 4.193 str. 1 d., ĮBĮ 35 str.), prieš tai patenkinus pirmosios ir antrosios eilių reikalavimus. Dėl šių aplinkybių vėlgi nukentės ir kitų kreditorių interesai, nes nesant atsakovo turto ar jo nepakankant atsiskaityti su visais vienos eilės kreditoriais, o trečios eilės reikalavimus papildžius 3 317 113,60 Lt apelianto reikalavimu, visų šios eilės kreditorių reikalavimai bus mažinami proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui. Apelianto nuomone, teismas negynė visų kreditorių teisių, todėl ir konstatavo, jog 2006-04-27 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įkeisto turto pardavimo atidėjimo yra teisėtas.Teismas neteisėtai atstatydino bankroto administratorių ir paskyrė kitą remdamasis kreditorių komiteto 2006-02-06 posėdyje priimtu nutarimu, neatsižvelgęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi buvo uždrausta vykdyti visus 2006-01-26 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, įskaitant ir nutarimą dėl kreditorių susirinkimo teisių perdavimo kreditorių komitetui. Taigi kreditorių komitetas neturėjo subjektinės teisės prašyti pakeisti administratorių, galiojant laikinajai apsaugos priemonei, o teismas tokį prašymą turėjo atmesti (CPK 18, 149 str., ĮBĮ 23 str. 13 p.). Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog administratorių būtina keisti, kadangi jis nepagrįstai vilkino kreditorių reikalavimų sąrašų sudarymą ir pateikimą teismui tvirtinti, nevykdė kreditorių prašymų, kitų savo pareigų ir pan., neištyręs visų bylos įrodymų ir neatsižvelgęs, kad kreditorių reikalavimų sąrašų sudarymas bei pateikimas teismui užtruko ne dėl administratoriaus kaltės, o dėl dabartinių kreditorių komiteto narių neteisėtai pareikštų skundų, kurie stabdė teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutarties priėmimo. Administratoriaus paaiškinimai ir ataskaitos likdavo neišklausyti ir neįvertinti dėl vieningo vaistų tiekėjų susitarimo, nors administratorius bankroto byloje atliko daug svarbių darbų: organizavo vaistų, automobilių pardavimą, sandorių ginčijimą. Todėl teismas neturėjo pagrindo pakeisti bankroto administratorių. Be to, nurodytų stambiausiųjų trečios eilės kreditorių nustatyti bankroto administratoriui pavedimai yra nelogiški, objektyviai neįvykdomi ir negali būti pagrindu jį atstatydinti. Be to, administratoriaus pakeitimas neatitinka ir bankroto proceso operatyvumo principo, nes bankroto procesas šioje byloje vyksta beveik du metus, o naujam bankroto administratoriui reikės iš naujo susipažinti su bankroto byla, todėl atsakovo bankrotas dar ilgesnį laiką gali likti neužbaigtas.
BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininkas G. Bartkus atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas skyriaus pirmininko 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuria nurodyta, kad teisėja nušalinama nuo bankroto bylos nagrinėjimo, išskyrus nuo sprendimo priėmimo ir paskeldimo dėl išnagrinėtų skundų dėl kreditorių susirinkimo, komiteto nutarimų panaikinimo ir prašymų dėl ataskaitos patvirtino ir administratoriaus pakeitimo. Todėl bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas. Pritaria teismo nutarties motyvams ir argumentams. Pažymi, kad adv. G. Bartkus pagal 2005-07-26 susitarimą atstovauja bankroto byloje UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“. Nurodo, kad įkaito turėjimas apeliantui nesuteikia teisės reikalauti būti išrinktam į kreditorių komitetą. Dėl įkeisto turto realizavimo nurodo, kad 2006-04-27 kreditorių susirinkime buvo išreikšta abejonių dėl vaistų laikymo sąlygų atitikties Geros vaistų platinimo praktikos taisyklėms, patvirtintoms Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 320, ir dėl vaistų tinkamumo realizacijos, nes į rinką negali patekti netinkamos kokybės vaistai. Be to, įstatymais draudžiamas netinkamų vaistų realizavimas, o vartotojų sveikatai padarius žalos, atsakovui bei vaistų gamintojams gali būti pareikšti reikalavimai dėl jos atlyginimo (CK 6.292 str.). Todėl ir reikalinga papildomai išsiaiškinti turimą informaciją apie vaistus, inventorizuoti turimas vaistų atsargas iki jų pardavimo dienos, kadangi pagal farmacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, turi būti fiksuojamas vaistų pardavimo kelias tiek sandėlyje, tiek juos parduodant. Bankroto administratorius, nepateikdamas kreditorių komiteto pareikalautos informacijos, vilkina procesą, taip kenkdamas kreditorių interesams. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - draudimas vykdyti 2006-01-26 kreditorių susirinkimo nutarimus, neturi grįžtamosios galios ir taikoma tik ateityje atsirandantiems teisiniams santykiams, o nutarimas suformuoti ir išrinkti kreditorių komiteto narius buvo įvykdytas iki šios teismo nutarties priėmimo, todėl vėliau priimta nutartimi taikytos laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma šiuo atveju. Pažymi, kad teismas neapribojo kreditorių renkamų organų, tarp jų ir komiteto, kompetencijos ir įgalinimų, be to, skundžiama nutartimi teismas pats pripažino, jog komiteto įgalinimai nėra sustabdyti, kadangi išsprendė jo prašymą dėl administratoriaus pakeitimo. Nurodo, kad administratorius atstatydintas dėl daugelio priežasčių.
Pareiškėjai kreditoriai D. B. ir R. R. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti jų skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nepranešė jiems apie teismo posėdžius (informavo tik apie 2006-03-28 ir 2006-05-25 posėdžius), kuriuose iš esmės išnagrinėjo ir pareiškėjų skundus, jiems nežinant priėmė nutartį (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), todėl vien šiuo pagrindu teismo nutartis naikintina. Dėl kitų teismų nutarties argumentų nurodo, kad iš esmės sutinka su apelianto kreditoriaus AB Vilniaus banko atskirojo skundo argumentais dėl kreditorių susirinkimų ir komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Pritaria ir nurodyto apelianto argumentams dėl bankroto administratoriaus pakeitimo nepagrįstumo, nes, jų manymu, bankroto administratorius tinkamai vykdė pareigas, pateikė daug ataskaitų, o susivienijusių stambiausių farmacininkų nelogiškų ir neobjektyviai neįvykdomų užduočių paskyrimas negali būti laikoma priežastimi pakeisti administratorių.
Kreditorius L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, t. y. teisėja, kuri skyriaus pirmininko nutartimi buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo (CPK 329 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 d.1 p.). Pažymi, jog jis kaip atsakovo kreditorius (buvęs darbuotojas) suinteresuotas operatyviu bankroto procesu, todėl situacija, kai bankroto procesas vyksta du metus, o realiai bankroto procedūros nėra pabaigtos, be to, po dviejų metų pakeistas administratorius, laikytina bankroto proceso vilkinimu. Teigia, jog pakeistas bankroto administratorius tinkamai ėjo pareigas, o naujam administratoriui reikės papildomai laiko susipažinti su bankroto byla, perimti dokumentus, ir tai dar labiau užvilkins bankroto procesą. Nurodo, kad naujas bankroto administratorius yra šališkas, susijęs su stambiaisiais vaistų gamintojais bei BUAB ,,LRG farmacija“ kreditoriais, kadangi jis administravo bankrutavusią UAB ,,Interfarma“, kurios kreditoriais taip pat buvo stambiausieji farmacininkai, šios bylos kreditoriai. Todėl, apelianto manymu, naujas bankroto administratorius veiks išimtinai kelių kreditorių (stambiųjų farmacininkų) naudai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Apygardos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas bei netinkamai taikydamas civilinio proceso įstatymą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį, kuri negali būti palikta galioti (CPK 338, 329 str.).
Pagal CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą, 338 straipsnį absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą. Apeliantai (pareiškėjai) bankrutuojančios įmonės kreditoriai D. B. bei R. R. savo atskiruosius skundus grindžia tuo, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (8 t., b. l. 237-244, 221-228).
CPK 153 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad į teismo posėdžius, vykstančius žodinio proceso tvarka, kviečiami dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems teismo šaukimai bei pranešimai turi būti įteikiami pagal CPK antrojo skirsnio taisykles. Pagal CPK 133 straipsnio pirmąją dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Toks pranešimas turi būti įteiktas CPK 117-132 straipsnių nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad būtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo pranešimas apie 2006-11-28 teismo posėdžio laiką ir vietą R. R. nebuvo įteiktas asmeniškai, tačiau šį pranešimą gavo R. R. motina B. R. (8 t., b. l. 55). Toks teismo pranešimo įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 123 str. 3 d.). Todėl neturi pagrindo apelianto R. R. nurodytas argumentas, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Tačiau pareiškėjui D. B. , kuris nedalyvavo apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. posėdyje, nebuvo pranešta apie šio apygardos teismo posėdžio vietą ir laiką, pažeidžiant CPK 133 straipsnio, 153 straipsnio pirmosios dalies, 246 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Pareiškėjas D. B. BUAB ,,LRG farmacija“ bankroto byloje pateikė apygardos teismui skundus dėl BUAB ,,LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. pirmojo kreditorių susirinkimo ir dėl 2006 m. vasario 6 d. BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo (3 t., b. l. 103-106, 181-183). Apygardos teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjo skundus, pareiškėją informavo tik apie 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 25 d. teismo posėdžių laiką ir vietą (3 t., b. l. 139; 5 t., b. l. 191), o apie 2006 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio laiką ir vietą apeliantui nebuvo pranešta, nes šis teismo pranešimas, išsiųstas D. B. , grįžo į teismą neįteiktas adresatui, neradus jo nurodyti adresu (3 t., b. l. 181; 8 t., b. l. 64), nors jo adresas nesikeitė iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio (8 t., b. l. 174, 184, 214, 221, 236, 255).
Tokiu būdu teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant nurodytam pareiškėjui, esminiai pažeidė civilinio proceso įstatymą – CPK 117, 123, 124, 133 straipsnių ir 246 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, apribojo CPK numatytas pareiškėjo D. B. procesines teises, tarp jų teisę būti išklausytam, pateikti savo paaiškinimus (CPK 250 str.), tuo pačiu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) bei rungimosi principai (CPK 12 str.).
Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos instancijos teismo padaryto procesinės teisės pažeidimo dėl nepranešimo pareiškėjui D. B. apie laiką ir vietą teismo posėdžio, kuriame šiam pareiškėjui nedalyvaujant, buvo išnagrinėta byla ir priimta skundžiama teismo nutartis. Todėl pagrįstas pareiškėjo D. B. atskirojo skundo argumentas, jog byla neteisėtai išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors jam nebuvo pranešta apie aukščiau nurodyto teismo posėdžio laiką ir vietą, o tai yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 338 str., 329 str. 3 d. 1 p.). Vien dėl to apygardos teismo nutartis panaikintina, o byla turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.).
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė ir kitas civilinio proceso teisės normas, dėl ko taip pat galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str., 1 d., 338 str.).
Antai, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio pirmosios dalies, 177 ir 183 straipsnių nuostatas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei netinkamai, neatsižvelgdamas į ĮBĮ reikalavimus, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų, susijusias su BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininko ir kreditorių komiteto pirmininko išrinkimu.
CPK 185 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 22 straipsnio 6 dalies nuostatas kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto pirmininku gali būti tik bankrutuojančios įmonės kreditorius ar jo atstovas, kuris turi teisę pagal ĮBĮ nuostatas dalyvauti kreditorių susirinkimuose, komiteto posėdžiuose, juose pasisakyti, taip pat balsavimo teisę, kurią kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, o pagal ĮBĮ 25 straipsnio ketvirtąją dalį vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą, ir balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendžiamasis yra komiteto pirmininko balsas.
Bylos duomenimis, 2006 m. sausio 26 d. pirmajame BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti ne BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių, kreditoriaus atstovą, o fizinį asmenį – advokatą Gintautą Bartkų, kuris tapo ir kreditorių komiteto pirmininku (2 t., b. l. 157). Apygardos teismas, neįvertinęs pagal CPK taisykles pareiškėjų nurodytų argumentų ir aplinkybių, reikšmingų ginčo išsprendimui, neatsižvelgęs į ĮBĮ reikalavimus, tarp jų į ĮBĮ 21 bei 22 straipsnių nuostatas, į kreditorių komiteto paskirtį, padarė išvadą, kad ginčo nutarimas išrinkti BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku advokatą Gintautą Bartkų buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo normų reikalavimų, kuri gali būti neteisinga.
Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat negali būti palikta galioti (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Dėl to panaikintina apygardos teismo nutartis, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 3 d. 1 p., 327 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, panaikinus apygardos teismo nutartį dėl aukščiau nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo, neturi teisinės reikšmės kiti apeliantų argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija ir nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.