Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-138-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-11
Bylos Nr.
1A-247-138-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Algerdas Urbšys, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
M. V.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos

Nr.1A - 247 - 138/2009 Proceso numeris: 61-1-0506-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. Pranešėjas A. Stankus

Teisėjas V. P.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Algerdo Urbšio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam M. V. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. 2009-03-16 apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams .

Vadovaujantis LR BK 75 str. ir 70 str. A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1( vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir įpareigotas A. Č. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; A. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -50 val. nemokamų darbų, kuriuos privalo atlikti per 6 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

M. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.

A. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. ir 70 str. A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1( vienerių) metų laikotarpiui ir įpareigotas A. G. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 40 val. nemokamų darbų, kuriuos privalo atlikti per 6 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

G. V. pripažintas, kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. ir 70 str. G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1( vienerių) metų laikotarpiui ir įpareigotas G. V. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; paskirta G. V. baudžiamojo poveikio priemonė - 40 val. nemokamų darbų, kuriuos privalo atlikti per 6 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

T. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. ir 70 str. T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1(vienerių) metų šešių mėnesių laikotarpiui ir įpareigotas T. P. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; paskirta T. P. baudžiamojo poveikio priemonė - 60 val. nemokamų darbų, kuriuos privalo atlikti per 6 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iš A. Č., M. V., A. G., G. V. ir T. P. nukentėjusiajam V. M. solidariai priteista 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš T. P. nukentėjusiajai D. J. 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti ir 150 (vienas šimtas penkiasdešimt ) litų už advokato pagalbą.

Nuteistieji A. Č., A. G., G. V. ir T. P. nuosprendžio neskundžia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis ir A. Č., A. G., G. V. bei T. P. 2007 m. gegužės 20 d. apie 15.30 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) prie Šventosios upės, šalia tilto esančioje poilsiavietėje, apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje su dar vienu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: iš chuliganiškų paskatų - be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, užpuolė V. M. ir tyčia bendrai su dar vienu nenustatytu asmeniu, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 20 smūgių V. M. į galvą, rankas, pečius, kaklą, tuo padarė nukentėjusiajam V. M. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, kairės akies vokuose, dešinio smilkinio srityje, muštinę žaizdą kairio paakio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies srityje, abiejuose pečiuose, kairio žasto srityje, taip sukėlė V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to T. P. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. M. gynusiai nuo jo, A. Č., M. V., G. V., A. G. ir dar vieno nenustatyto asmens chuliganiško išpuolio, D. J. į kairį petį, padarydamas nukentėjusiajai D. J. peties sąnario raiščių patempimą, t.y. padarė D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-03-05 nuosprendį. Apeliantas nesutinka su nuosprendžiu ir nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas, jog byloje nėra duomenų, kad jis savo veiksmais būtų pasikėsinęs į visuomenės rimtį ir tvarką. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kodėl jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., nuteistajam neaišku, ką konkrečiai jis padarė, dėl ko yra baudžiamas. Be to, nuosprendyje nėra nurodyta M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis neneigia, jog jis anksčiau buvo teistas. Rūpinasi ir išlaiko senyvo amžiaus neįgalius senelius. Be to, jis yra silpnos sveikatos, jam reikalingas pastovus gydymasis ir gydytojų priežiūra. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Skunde prašoma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, apeliantui neaišku, kodėl teismas jam skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuomet straipsnio sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės – bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas. Skunde nurodoma, jog nukentėjusiojo V. M. ieškinys neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų, kadangi šioje byloje nebuvo aišku, kiek nukentėjusysis įvertino neturtinę, ir kiek turtinę žalą atskirai. Dėl to nuteistasis negalėjo paneigti reikalavimų ir argumentų, o kas buvo reikalaujama bendrai, nebuvo pagrįsta įrodymais. Apelianto nuomone, neturtinės žalos dydis priklauso nuo turtinės žalos dydžio, asmenų turtinės padėties, žalą padariusio asmens kaltės, ir nuo kitų kriterijų, numatytų CK 6.250 str. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių būtent tokio dydžio žalos atlyginimą. Dėl to apeliantas prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo panaikinti. Be to, teismas solidariai priteisė 5000 Lt iš visų nuteistųjų, o tai prieštarauja CK 6.279 str. 2 d., kur nurodoma, kad nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno jų kaltę, tačiau teismas neindividualizavo atsakomybės. Nurodoma, kad A. Č. buvo konflikto iniciatorius ir aktyviausias jo dalyvis.

Teismo posėdyje nuteistojo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai M. V. pripažino kaltu, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Atmestinas nuteistojo M. V. teiginys, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

M. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. teisingai. Nors nuteistasis M. V. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino dalinai, jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Nuosprendžiu nustatyta, jog nuteistieji viešoje vietoje, poilsiavietėje prie (duomenys neskelbtini), savo įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, pavartodami fizinį ir psichinį smurtą- sumušė poilsiavusį V. M., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje. Nusikaltimas padarytas viešoje vietoje. Dėl to skundo argumentas, jog nuteistajam neaišku, už ką konkrečiai jis yra nuteistas, nepagrįstas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bedravykdytojai. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Skunde nepagrįstai prašoma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (BPK 54 str.), todėl nurodytų motyvų neišdėstymas šiuo atveju turi būti laikomas nuosprendžio surašymo trūkumu ir, konkrečiai, BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. V. padarytoje nusikalstamoje veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str., nėra.

Apeliantas nesutinka su paskirtąja laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, jog M. V. anksčiau teistas 4 kartus, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės už anksčiau padarytus nusikaltimus. Atsižvelgus į tai, jog ketvirtas iš eilės nusikaltimas padaromas neatlikus bausmės už anksčiau padarytus nusikaltimus, M. V. nubaustas realia laisvės atėmimo bausme pagrįstai. Pagal LR BK 27 str. 1 d. kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę ( BK 56 str. 1 d.).

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog nukentėjusiojo V. M. ieškinys neatitinka civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų, kadangi šioje byloje nebuvo aišku, kiek nukentėjusysis įvertino neturtinę, ir kiek turtinę žalą atskirai. Dėl to M. V. prašo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo panaikinti. Prašymas nepagrįstas. Kaip matyti iš nuosprendžio, nukentėjęs V. M. prašė iš kaltinamųjų solidariai priteisti 15000 Lt nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau savo ieškininiame pareiškime nenurodė, kodėl būtent tokia suma įvertina jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, bei Respublikoje nusistovėjusią teismų praktiką atlyginant neturtinę žalą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo V. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir solidariai iš kaltinamųjų A. Č., M. V., A. G., G. V. ir T. P. priteisė 5 000 Lt. LR Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Akivaizdu, kad nukentėjusysis V. M. dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Kolegijos nuomone, iš nuteistųjų solidariai priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteisė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Argumentas atmetamas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog CK 6.279 str. 1 d. nustato, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę (CK 6.279 str. 2 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo priteisimo iš visų nuteistųjų solidariai atitinka nustatytas aplinkybes: nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį išgąstį, emocinį šoką, stresą ne tik dėl padarytų kūno sužalojimų, bet ir dėl kitų visų nuteistųjų bendrų veiksmų – užpultas buvo neblaivių asmenų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties. Kaltininkai nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pripažinus, kad jie įžūliais vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala padaryta dėl nusikaltimo atlyginama visais atvejais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–404/2007).

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Algerdas UrbšysJurgis Kiškis