- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- 1-428-344/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorei Žilvinui Generauskui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini)., vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis – J. K. vykdantis individualią statybinę veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės
A. J. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nesilaikė saugaus atstumo, ko pasėkoje kliudė stovėjusį automobilį „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio nustatymo aplinkybių, savo namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, kol 2023 m. rugpjūčio 15 d., 19.32 val., atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 3,45 prom. neblaivumą.
Apklaustas kaip kaltinamasis, A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs alaus ir važiavo į parduotuvę. Važiuodamas, kliudė stovėjusį automobilį „N. Q.“. To automobilio vairuotoja nesutiko pildyti deklaraciją, nekviesti policijos, todėl jis, palikęs automobilį, parėjo namo, kur susinervinęs, išgėrė degtinės. Atvykę policijos pareigūnai jį susirado ir nusivežė į įvykio vietą, kaltę jis pripažino nuo pat pradžių. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvada jau dabar, priklausomybės alkoholiui neturi, tačiau vyko pas psichologę užsikoduoti, trejus metus dėl kodo negali gerti visiškai alkoholio. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga labai, nes dirba statybinius darbus, automobilis jam labai reikalingas, juo vežasi darbo įrankius, jei reikia, pagalbinį darbuotoją.
II. Įrodymai
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Liudytoja D. Č. parodė, kad tą pavakarę, ruošiantis važiuoti automobiliu su sūnumi, stovėjimo aikštelėje, šalia (duomenys neskelbtini) sėdėdama mašinoje, pastebėjo, kaip iš priekio nuo Ryškėnų k., Telšių r., sav. parvažiuoja „O. A.“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas suko į dešinę, į šalia parduotuvės esančią automobilių stovėjimo aikštelę, ir savo automobilio priekiu kliudė jos automobilio priekį bei nuvažiavo pastatyti automobilį. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo apie 50 metų vyriškis, kuris nieko nesakęs ėjo link šalia esančios parduotuvės. Ji vyrui pasakė, kad jis atsitrenkėte į jos automobilį, tačiau asmuo teigė, kad nieko jis nevairavo ir nuėjo į parduotuvę. Vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo. Jis siūlė 100 Eur, prašė nepildyti eismo įvykio deklaracijos, tačiau jam pasakė, kad yra neblaivus, todėl reikia kviesti policijos pareigūnus. Užsiminus apie policijos pareigūnus, šis pradėjo eiti link Miško g., tačiau sūnus telefonu dar spėjo nufotografuoti asmenį, vairavusį tą automobilį. Policijos pareigūnams radus minėta asmenį ir jį parvežus į įvykio vietą, ji vyrą atpažino, tai buvo tas pats žmogus, kuris vairavo „O. A.“ automobilį bei padarė eismo įvykį (b. l. 22-25).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliai (b. l. 10-19).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad transporto priemonė „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B (b. l. 28).
Neblaivumo nustatymo akte fiksuojama, kad kaltinamajam A. J. 2023 m. rugpjūčio 15 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“ 19.32 val. nustatytas 3,45 prom. neblaivumas, antro tikrinimo 19.54 val. metu – 3,65 prom. neblaivumas. A. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 31).
Kaltinamojo žmona R. J. pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinį kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja (b. l. 111). Ji charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba ir gauna apie 520 Eur per mėnesį vidutinį darbo užmokestį (b. l. 112, 113, 114, 115-116, 117-118, 119).
Laiduotoja pretenduojanti tapti R. J., apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos sutuoktinis paskutiniaisiais metais dirba J. K. statybos darbus. Ji tuo metu buvo išvykusi į J. K., kur gyvena jos dukters šeima, o vyras kaip tik buvo grįžęs namo, jie prasilenkė. Sutuoktinis atliko visus namų ūkio darbus, jos manymu, nebeturėjo ką veikti, prasidėjo lietūs, jos nebuvo namuose, todėl vartojo alkoholį ir taip netinkamai pasielgė, kad vairavo girtas. Vyras jai pasakė apie įvykį, pradžioje ji labai supyko, nenorėjo jam padėti Vėliau jie aptarė viską, pamatė, kad vyras labai išgyvena, važiavo net koduotis, nors neturi priklausomybės alkoholiui, numetė net 5 kg svorio, deda dideles pastangas, tariasi su ja, todėl mano, kad ji gali daryti įtaką sutuoktiniui. Jei vyras ir išvyktų darbui į užsienį, ji vis tiek galėtų įtakoti jo elgesį, nes jie labai dažnai bendrauja telefonu, po keletą kartų per dieną. Teisė vairuoti vyrui yra būtina, nes darbui yra būtina vežtis įrankius, važiuoti į objektus. Alkoholio yra užsibrėžęs nebevartoti visiškai, todėl mano, kad jis jau dabar yra padaręs išvadas. Prašė atleisti jos sutuoktini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn be užstato, nes šeimos pajamos nėra didelės.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir nubaudimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti teisiamajame posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vairavo transporto priemonę, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, t. y. nustatytas mažiausias 3,45 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėja advokatė J. Š. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą. Prokuroras neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydamas, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Pretenduojanti tapti laiduotoja R. J. sutiko prisiimti atsakomybę ir laiduoti.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją R. J., jos prašymą ir paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį A. J. pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dirba, neteistas, padaręs nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinio ieškinio nėra. Jo žmona R. J. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos vyras, jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Išklausęs laiduotoją, teismas pripažįsta, kad ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes su juo gerai sutaria, todėl teismas sprendžia, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Po įvykio jie aptarė jo aplinkybes bei neigiamas tokio elgesio pasekmes. Kaip matyti, kaltinamasis padarė išvadas, kreipėsi pagalbos. Laiduotoja R. J. neteista, administracine tvarka nebausta, laiduotoja pasižadėjo teigiamai įtakoti kaltinamojo pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji gali daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, todėl pripažintina, kad laidavimas 1 (vienerių) metų terminui turės pakankamą poveikį kaltinamajam. Įvertinus tai, kad R. J. pajamos yra nedidelės, o dėl padarytos nusikalstamos veikos, akivaizdu, gali sumažėti ir kaltinamojo galimybė gauti didesnes pajamas, nustatytinas laidavimas be užstato.
Atleidus kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam A. J. padarė teigiamą poveikį ir reikiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos ydingumą bei pavojingumą, ir sprendžia, jog yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų.
Siekiant eliminuoti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris keleriopai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogišką veiką nebaustas, teismo įsitikinimu, padarė išvadas ir ateityje nusikalstamų veikų nedarys, todėl nustatytinas minimalus šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nustačius, kad automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, teismas konstatuoja, kad šios transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatyta, kad automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, t. y. automobilis yra įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė – automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančią pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl gynėjo dalyvavimo procese Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 133,77 Eur išlaidas (b. l. 98).
Teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla nutraukiama BK 40 straipsnio pagrindu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, įvertinęs tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir advokato dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 70-73, 74-77, 78-81, 82-83) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintinos (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant R. J..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.
Konfiskuoti A. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam A. J., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti kaltinamajam, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.