Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ atstovams S. V. ir advokatui A. J.,

atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms G. G., I. J., L. L..

trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, atstovui A. Ž.,

2020 m. spalio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ patikslintą skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, E. N. individualiai įmonei, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos jūra“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, uždarajai akcinei bendrovei „Spika“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai Aistra“, uždarajai akcinei bendrovei „Monistico“, uždarajai akcinei bendrovei „Stekutis“, uždarajai akcinei bendrovei „Froja“, uždarajai akcinei bendrovei „Krantas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramsun“, uždarajai akcinei bendrovei „Starkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rikneda“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydama:

1) panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 27 d. protokolinio sprendimo (2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1)) dalį, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“;

2) panaikinti Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. protokolinio sprendimo (2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1)) dalį, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“;

3) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl menkių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) 17⁴ straipsnio 8, 9 dalimis), UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ (vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 9 dalimi);

4) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl šprotų, strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“ (vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 dalimi).

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog 2019 m. gruodžio 12 d. vyko Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020 - 2034 metams (toliau – ir perleidžiamosios teisės).

Nurodo, kad UAB „Rikneda“, vadovaudamasi Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620, p. 85, 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė Žuvininkystės tarnybai motyvuotą pranešimą apie klaidas, dėl kurių buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės. UAB „Rikneda“ savo pranešime nurodė, kad Komisija, suteikdama ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020 - 2034 metams, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalimis.

Teigia, kad atsakydama į UAB „Rikneda“ prašymą, Žuvininkystės tarnyba 2019 m. gruodžio mėn. 20 d. rašte Nr. R18/2019-871 nurodo, kad UAB „Rikneda“ neatitinka Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalies sąlygos (2017 m. ir 2018 m. nenaudojo žvejybos galimybių), todėl jai yra neskiriamos perleidžiamosios teisės 2020 - 2034 metams.

Pareiškėja pažymi, kad Žuvininkystės tarnyba 2019 m. gruodžio mėn. 20 d. rašte Nr. R18/2019-871 nenurodė, jog Komisija ūkio subjektams skyrė perleidžiamąsias teises 2020 - 2034 metams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalimis.

Nurodo, kad Komisija, 2019 m. gruodžio 27 d. įvykusio Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo Komisijos posėdyje, skirstydama perleidžiamąsias teises 2020 – 2034 metams, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalimis.

Atkreipia dėmesį, kad Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija, skyrusi ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020-2034 metams, neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. spalio 10 d. protokolu ŽKB -9 (6.1) aukcione buvo parduotos menkių ir lašišų perleidžiamosios žvejybos teisės ir ūkio subjektams, kurie dalyvavo šiame aukcione, žvejybos teises paskyrė ne iš 3 paskutinių metų iki tų metų, kai baigiasi perleidžiamųjų teisių galiojimas, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 9 dalyje, bet iš 10 pasirinktų paskutinių metų iki žvejybos teisės galiojimo pabaigos.

Mano, kad vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 9 dalimi, 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžiuose priimti sprendimai atžvilgiu tų ūkio subjektų, kurie menkės perleidžiamąsias žvejybos teisės įsigijo aukcione, t. y. AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individuali įmonė, turėtų būti panaikinti ir nustatyti iš naujo. Kadangi UAB „Strimelė“ šiai dienai yra reorganizuota į UAB „Krantas LT”, tai ir UAB „Krantas LT” turėtų būti perskaičiuotos perleidžiamosios menkės teisės.

Nurodo, kad Žuvininkystės tarnyba 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169, 2 dalyje pateikia duomenis, kad AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ yra perleidę ar įsigiję perleidžiamąsias žvejybos teises 2017 - 2019 metais, tokiu būdu šiems ūkio subjektams, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 dalimi, perleidžiamosios žvejybos teisės turėjo būti nustatomos vertinant žvejybos rezultatus 3 metus po teisių perdavimo, o ūkio subjektams, perleidusiems dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Todėl vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 dalimi, 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžiuose priimti sprendimai, skiriant menkių, šprotų ir strimelių perleidžiamąsias teises, atžvilgiu tų ūkio subjektų, kurie perleidžiamąsias žvejybos teisės įsigijo ar perleido 2017-2019 metais, t. y. AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, turėtų būti panaikinti ir nustatyti iš naujo.

Pažymi, kad Komisija, ūkio subjektams skirdama perleidžiamąsias teises 2020 - 2034 metams, nesilaikė konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, kai daliai ūkio subjektų skyrė žvejybos teises, netaikant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimų, kai tuo tarpu UAB „Rikneda“ buvo neskirtos perleidžiamosios žvejybos teisės, taikant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 4 dalies nuostatas.

Nurodo, kad panaikinus neteisėtą Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolą ar jo dalis, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 10 dalimi, ūkio subjektai po perskirstymo likusias perleidžiamąsias teises galės įsigyti aukcionu būdu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė patikslintą skundą patenkinti, palaikė išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad Žuvininkystės tarnyba nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 9 dalies nuostatomis, todėl UAB „Rikneda“ sumažėjo galimybė įsigyti perleidžiamąsias teises aukcione, nes jų daug mažiau pateikta į aukcioną. Pastaruosius dvejus metus pareiškėja žvejybos nevykdė, nes Europos Sąjungos direktyvomis uždrausta gaudyti menkes, o įmonės laivai pritaikyti menkės žvejybai. Nuo 2016 metų įmonė nežvejojo, nes žvejoti buvo nuostolinga. UAB „Rikneda“ buvo skirtos kvotos kitų žuvų gaudymui, tačiau gavo per mažus jų kiekius, todėl neapsimokėjo gaminti įrangą strimelės ar lašišos gaudymui. Teises į žvejybos galimybes perleidinėjo, nes ekonomiškai neapsimokėjo žvejoti, nekvotuojamą žuvį gaudyti ekonomiškai nenaudinga.

Atsakovė Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.

Nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi ir 17⁴ straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2019 m. gruodžio 27 d. Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija posėdžio protokolu Nr. ŽKB-9(6.1) patvirtino ūkio subjektams perleidžiamąsias teises 2020-2034 metams. Paaiškina, kad pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 metų kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Atsakovė nustatė, kad pareiškėja UAB „Rikneda“ nei 2017 metais, nei 2018 metais žvejybos nevykdė.

Nurodo, kad pareiškėjos prašymas panaikinti ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020-2034 metams bei ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ skirtą šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020-2034 metams nepagrįstas, kadangi šie ūkio subjektai atitiko Žuvininkystės įstatymo 17,17², 17⁴, 17⁵ straipsnių ir Tvarkos aprašo reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020-2034 metams.

Teigia, kad skirdama perleidžiamąsias teises ūkio subjektams, atsakovė vadovavosi ankstesnių metų praktika.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.

Nurodo, kad Komisija nagrinėja ūkio subjektų prašymus dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje tolimuosiuose žvejybos rajonuose ir perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo ir suteikia jas ūkio subjektams.

Teigia, kad pareiškėjai neskirta teisė į žvejybos galimybes todėl, kad pareiškėja neatitiko teisės į žvejybos galimybes skyrimo sąlygos, nustatytos Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje – per paskutinius 2 (dvejus) kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, nenaudojo individualių žvejybos galimybių, tai yra nevykdė verslinės žvejybos. Kitiems ūkio subjektams suteiktos teisės į žvejybos galimybes niekaip neįtakojo Komisijos sprendimo pareiškėjos atžvilgiu ir nepažeidė pareiškėjos teisių ar interesų.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Baltijos žuvys“ atstovas prašė pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos teisės pažeistos tuo aspektu, jog institucijai neteisingai pritaikius įstatymo normas, pareiškėjai sumažėjo galimybė įsigyti aukcione papildomas žvejybos teises.

Teismo posėdyje kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir teismo procesiniam sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. protokolo Nr. ŽKB-9(6.1), kuriuo Komisija patvirtino ūkio subjektams perleidžiamąsias teises 2020-2034 metams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-618 „Dėl Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“.

Žuvininkystės įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse (1 straipsnio 1 dalis).

Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 14¹ dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 16 d.) Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse apibrėžta kaip ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).

Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kas yra verslinė žvejyba jūrų vandenyse, t. y. ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs.

Pagal Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio nuostatas, suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus trejus kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius trejus metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (1 dalis); kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos trejus kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys, iš paskutinių dešimtimt kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes (minėto straipsnio 2 dalis).

Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo ūkio subjektams, perleidimo kitam ūkio subjektui, perleidžiamosios teisės galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, perleidžiamosios teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių (toliau – ir kvota) skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtintas Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo nuostatos numato, kad pagal perleidžiamąją teisę ūkio subjektui kvota skiriama kitiems kalendoriniams metams, einantiems po tų kalendorinių metų, kai yra suteikiama perleidžiamoji teisė (3 punktas); ūkio subjektas, atitinkantis šio aprašo II skyriuje nustatytas sąlygas ir norintis gauti perleidžiamąsias teises, ne vėliau kaip per aprašo 9.1 papunktyje nurodytame pranešime nustatytą terminą, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykęs į Žuvininkystės tarnybą pateikia: aprašo 1 priede nurodytą prašymą, kuriame nurodo: norimas gauti perleidžiamąsias teises pagal žuvų rūšis ir žvejybos zonas; Lietuvos Respublikos žvejybos laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us); pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio metu šalių atstovų pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. vyko Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020 - 2034 metams.

2019 m. gruodžio mėn. 17 d. UAB „Rikneda“, vadovaudamasi Tvarkos aprašu, pateikė Žuvininkystės tarnybai motyvuotą prašymą apie klaidas, dėl kurių buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės. Pranešime nurodė, kad Komisija turėjo suteikti UAB „Rikneda“ perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje kaip ūkio subjektui, perleidusiam dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenis skaičiuojant pagal paskutinius 3 kalendorinius metus. Kadangi Žemės ūkio ministerija yra paskelbusi, kad 2019 metai neįeina į atskaitos duomenis, todėl UAB „Rikneda“ perleidžiamosios teisės turėjo būti skaičiuojamos pagal 2018, 2017 ir 2016 metus, kas ir buvo nurodyta 2019 m. gruodžio 2 d. UAB „Rikneda“ prašyme. UAB „Rikneda“ motyvuotame prašyme nurodė, kad Komisija, suteikdama ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020 - 2034 metams, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalimis. Prašyme UAB „Rikneda“ išreiškė nuomonę, kad Komisija turi perskaičiuoti ūkio subjektams (tame tarpe ir UAB „Rikneda“) perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020-2034 metams vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8-9 dalimis.

Žuvininkystės tarnyba, atsakydama į UAB „Rikneda“ prašymą, 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. R18/2019-871 nurodo, kad vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalimi ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes (tai yra 2017 ar 2018 metais), jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūki subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Pagal žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūki subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Kadangi UAB „Rikneda“ nei 2017 metais, nei 2018 metais nežvejojo, tai ši įmonė neatitinka Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje nustatytos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygos, todėl perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020-2034 metais nebuvo suteikta.

2019 m. gruodžio 27 d. įvyko Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo Komisijos posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patikslintos ir patvirtintos perleidžiamosios teisės 2020 - 2034 metams. Iš šio posėdžio protokolo turinio matyti, kad Komisijos darbotvarkę sudarė: 2019 m. gruodžio 12 d. posėdžio metu išnagrinėtų ūkio subjektų prašymų suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, perleidžiamų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje patikslinimas ir suteikimas.

Nagrinėjamu atveju aktualus Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje nustatytas bendrasis teisių į žvejybos galimybes suteikimo principas: ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienerius metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

Žuvininkystės įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos, jas detalizuojant Tvarkos apraše, kurio II skyriuje reglamentuotos teisės gauti perleidžiamąją teisę sąlygos. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad perleidžiamoji teisė suteikiama tik ūkio subjektams, teisėtais pagrindais valdantiems į Žvejojančių Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žvejybos laivų sąrašą, patvirtintą Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V1-5 „Dėl Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, Žvejojančių Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žvejybos laivų ir Žvejojančių Baltijos jūros pakrantės žvejybos zonoje Lietuvos Respublikos žvejybos laivų sąrašų patvirtinimo“. Aprašo 6 punkte pažymėta, kad ūkio subjektui pagal apskaitos duomenis perleidžiamoji teisė suteikiama, jeigu bent vienerius metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos perleidžiamosios teisės, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo kvotos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) savo kvotą tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

Iš į bylą pateikto išrašo iš duomenų bazės IBM C. V. – įmonių žvejybos pastangų ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja UAB „Rikneda“ nei 2017 metais, nei 2018 metais žvejybos nevykdė. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjos atstovas, kuris pažymėjo, kad 2019 metais prasidėjus draudimui žvejoti menkę, kita žuvis nebuvo žvejojama, nes tai daryti buvo finansiškai nenaudinga.

Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija, skyrusi ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020-2034 metams, neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. spalio 10 d. protokolu aukcione buvo parduotos menkių ir lašišų perleidžiamosios žvejybos teisės, ir ūkio subjektams žvejybos teises paskyrė ne iš 3 paskutinių metų iki tų metų, kai baigiasi perleidžiamųjų teisių galiojimas, bet iš 10 pasirinktų paskutinių metų iki žvejybos teisės galiojimo pabaigos. Tai reiškia, Žuvininkystės tarnyba turėjo nurodyti skaičiavimams pasirinktus metus – dešimt metų, įskaitant ir 2019 metus.

Atsakovės teigimu, Žuvininkystės tarnyba, skirdama perleidžiamąsias teises, vadovavosi ankstesnių metų praktika – 2016 m. gruodžio 22 d. Žuvininkystės tarnybos posėdžio protokolu, kuriuo buvo skirstomos perleidžiamosios žvejybos teisės Baltijos jūroje 2017-2019 metų laikotarpiui ir tuo metu skaičiavimai buvo daromi pagal 2006-2015 metų įmonių sugavimų istoriją, o 2016 metų sugavimų istorija nebuvo vertinama. Todėl, laikantis nuoseklios bei vienodos perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymo tvarkos, taip buvo paskirstytos perleidžiamosios žvejybos teisės 2019 metais. Be to, atsakovė vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2243-968/2017, kuriame konstatuota, kad Žuvininkystės tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2017-2019 metais perleidžiamąsias žvejybos teises skirstė neįtraukdama 2016 metų atskaitos duomenų.

Byloje nustatyta, kad teisės į žvejybos galimybes buvo suteikiamos 2019 metų pabaigoje, todėl būtent 2019 metai negalėjo būti pasirenkami. Žuvininkystės tarnyba, skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, negalėjo įtraukti atskaitos duomenų už 2019 metus, nes būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus. Ūkio subjektams sudarius galimybę rinktis ir tuos metus, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, susidarytų situacija, kad teisės suteikiamos neturint visų metų (iki tų metų gruodžio 31 d.) žvejybos duomenų.

Atsakovė teismui pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos (toliau – ir Asociacija) „Baltijos žvejas“ raštą „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo“, kuriuo Žuvininkystės tarnyba buvo informuota, nurodant, kad „žvejyba Baltijos jūroje vykdoma nepertraukiamai, taigi perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymas 2020 metų pradžioje lemtų ūkio subjektų negalėjimą vykdyti nuolatinės žvejybos 2020 metų sausio mėnesį, kas lemtų ne tik savalaikio kvotų neišgaudymą, bet ir milžiniškus nuostolius, susijusius su laivų prastova (įgulos, kuras, uosto mokesčiai ir pan.). Šių nuostolių patyrimas būtų sąlygotas išimtinai tik Tarnybos neveikimo laiku nevykdant Žuvininkystės įstatyme numatytų pareigų paskirstyti perleidžiamąsias žvejybos teises bei pagal jas žvejybos kvotas.“ Asociacija rašte prašė laikytis teismų sprendimų, nuoseklios praktikos bei užtikrinti perleidžiamųjų žvejybos teisių paskirstymą 2019 metais. Taip pat Asociacija rašte pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. įsiteisėjusiu galutiniu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2243-968/2017 konstatuota, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2017-2019 m. perleidžiamąsias žvejybos teises skirstė 2016 metais neįtraukdama 2016 m. atskaitos duomenų. Asociacija akcentavo, jog aktualus teisės aiškinimas bei taikymas yra pateiktas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo Žuvininkystės tarnyba privalo vadovautis.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Žuvininkystės tarnyba vadovavosi Žuvininkystės įstatymu ir galiojančia teismų praktika bei jais rėmėsi skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, neįtraukdama 2019 metų ataskaitos duomenų.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020-2034 metams bei ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ skirtą šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020-2034 metams bei vienu iš skundo argumentų nurodo tai, jog Komisija, skirstydama perleidžiamąsias teises 2020-2034 metams, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad skunde išvardinti ūkio subjektai atitiko Žuvininkystės įstatymo 17, 17², 17⁴, 17⁵ straipsnių ir Tvarkos aprašo reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020-2034 metams. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutinka, kadangi į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie leistų suabejoti šiais atsakovės teiginiais. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020-2034 metams, nesivadovaudama Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų. Kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjos prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu.

Pagal Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, teisės žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų. Darytina išvada, kad Komisija, priimdama sprendimus, teisingai vadovaujasi Žuvininkystės įstatymu bei žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje aktuali Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 2 dalis, kuri aiškiai numato, jog kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Tai reiškia, kad skiriant 2019 metais teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, ūkio subjektai galėjo pasirinkti laikotarpį nuo 2009 iki 2018 metų, būtent pagal sugavimo istoriją, kokia jiems buvo palankiausia, kur buvo sugautų žuvų didžiausias kiekis. Šiame įstatyme yra išlyga, kad būtent pareiškėja per dvejus paskutinius kalendorinius metus iki šių teisių skyrimo, bent vienerius metus turėjo žvejoti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovė, pareiškėja, pateikdama Žuvininkystės tarnybai prašymą, turėjo nurodyti 2017 arba 2018 metus, todėl būtų užtekę, kad pareiškėja būtų vykdžiusi žvejybą nors vieną dieną per šiuos metus. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėja šių sąlygų nebuvo išpildžiusi, o Žuvininkystės tarnyba turi vadovautis įstatymu ir stebėti, kad ūkio subjektas atitiktų visus kriterijus. Nustatyta, kad pareiškėja negalėjo dalyvauti kvotų skirstyme, nes paskutinius dvejus metus iki skirstymo nevykdė žvejybos, tačiau ji galėjo dalyvauti aukcione, kadangi aukcionui ši sąlyga nėra taikoma. Aukcione gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, kuris neturi kvotų, bet turi laivą, registruotą žvejybos laivų registre.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos patikslinto skundo yra neaišku, kaip ginčijamų Protokolo dalių panaikinimas paveiktų pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kadangi pareiškėja neskundžia tos protokolo dalies, kuria nutarta UAB „Rikneda“ perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje nesuteikti. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamą protokolą administraciniam teismui yra apskundę ūkio subjektai, kurie teisme atstovauja patys save.

Kaip jau anksčiau minėta, pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienerius metus iš paskutinių 2 metų kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Kadangi pareiškėja neatitiko teisės į žvejybos galimybes skyrimo sąlygos, nustatytos Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje, nuosekliai vadovaujantis įstatymu, jai neskirta teisė į žvejybos galimybes.

Įvertinus bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) dalyje, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020 - 2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei dalyje, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020 - 2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra priimtas nepažeidžiant tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Konstatavus, jog Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) dalyje, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei dalyje, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl menkių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl šprotų, strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020-2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos UAB „Rikneda“ skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.