- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2K-576/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Aldona Rakauskienė, Antanas Klimavičius (pran.)
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio.
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas 2008 m. gruodžio 16 d.–2009 m. sausio 8 d. ir 2009 m. balandžio 1–30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendis pakeistas: T. S., nuteisto pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, veikos perkvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (automobilio „Audi 90“ vagystė) bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (automobilio „Audi S8“ vagystė). T. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (automobilio „Audi 90“ vagystė) paskirta 70 MGL (9100 Lt) bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (automobilio „Audi S8“ vagystė), pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 dalies 3 punktą, – 300 MGL (39 000 Lt) bauda, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 46 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir visiškai sudėtos su paskirtu areštu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 46 paroms bei 300 MGL (39 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. sausio 8 d. ir nuo 2009 m. balandžio 1 iki 30 d. (46 paros) bei pripažinta, kad T. S. atliko jam paskirtą arešto bausmę. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu T. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 12 d., apie 12 val. nakties, Visagine, su asmenimis, kuriems priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, susitarę pagrobti didelės vertės automobilį ir aptarę vagystės planą, jos padarymo būdą bei pasiskirstę vaidmenimis, turėdami paruošę automobilio vagystei būtinus įrankius – visrakčius, varžtus, savadarbį automobilių spynelių laužimo įrankį, gyvenamojo namo, esančio Visagine, Energetikų g. 60, kieme T. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vagystei, kol asmenys, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atrakino automobilio „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. L., durelių ir užvedimo spyneles, jį užvedė bei nuvažiavo buksyruoti kito pagrobto automobilio, kuriuos kartu su juose buvusiais daiktais – V. L. priklausančiais 100 Lt vertės ikona, 3 Lt vertės stikline, 17 Lt vertės telefono „Nokia“ įkrovikliu, 30 Lt vertės dviem pagalvėmis, 90 Lt vertės mėlynos spalvos krepšiu instrumentams (iš viso daiktų už 240 Lt) bei R. L. priklausančiais 560 Lt vertės „Armani“ akiniais, 1300 Lt vertės grotuvu, 270 Lt vertės 6 kompaktiniais diskais, 130 Lt vertės automobilio ženklu „S8“, 90 Lt vertės vairo blokavimo lazda (iš viso turto už 2350 Lt), – T. S. lydint automobiliu, kuriuo atvyko į Visaginą, pavogtus automobilius, iš vagystės vietos nuvarė į I. M. priklausančią sodybą, esančią Zarasų r., (duomenys neskelbtini), ir ten esančiame ūkiniame pastate paslėpė; taip, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, T. S. pagrobė svetimą automobilį ir kitą turtą.
Be to, T. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio mėn. pradžioje, asmeniui, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pasiūlius dalyvauti didelės vertės automobilio „Audi S8“, esančio Visagine, vagystėje, ir T. S. sutikus, aptarę vagystės padarymo būdą, parengę jos planą, paruošę automobilio vagystei būtinus įrankius – visrakčius, varžtus, savadarbį automobilių spynelių laužimo įrankį, specialų prietaisą, skirtą vagiamiems automobiliams užvesti, įveikiant gamyklinius imobilizatorius, 2005 m. sausio 12 d., nuo 12 val. nakties iki 6.30 val. ryto, Visagine, asmenims, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, darant automobilio „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 90 000 Lt, priklausančio R. L., vagystę, gyvenamojo namo, esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), kieme, T. S. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vagystei; po to automobiliu, kuriuo atvyko į Visaginą, T. S. lydėjo pavogtus automobilius, vairuojamus asmenų, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, į I. M. priklausančią sodybą, esančią Zarasų r., (duomenys neskelbtini), ir ten esančiame ūkiniame pastate šiuos paslėpė; taip, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, T. S. pagrobė didelės vertės svetimą turtą.
Taip pat T. S. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ir asmenys, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2005 m. sausio 12 d. pagrobę R. L. priklausantį automobilį „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį paslėpę I. M. priklausančioje sodyboje, Zarasų r., (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 14–15 d. susitarė atvirai ir užmaskuotai, užuominomis savo naudai telefonu pareikalauti iš nukentėjusiojo R. L. perduoti nenustatytos vertės turto už automobilio „Audi S8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą; 2005 m. sausio 15 d., apie 17.50 val., T. S. iš Kaune esančio telefono, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai pateikė nukentėjusiajam R. L. neapibrėžtą turtinės vertės reikalavimą, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. nurodė ieškoti asmens – tarpininko pavogtam automobiliui „Audi S8“ išpirkti, grasindamas nukentėjusiajam negrąžinti automobilio, jei šis neįvykdys reikalavimų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl netinkamo BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo prokuroras nurodo šiuos argumentus. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad T. S. buvo tik padėjėjas vagiant automobilius. Prokuroro įsitikinimu, jis turėjo būti pripažintas šių nusikaltimų bendravykdytoju. Teismas neatsižvelgė į tai, kad T. S. inkriminuoti nusikaltimai padaryti pagal iš anksto parengtą planą, pasiskirsčius vaidmenimis, kad nuteistasis tiesiogiai dalyvavo darant nusikalstamas veikas, t. y. jų darymo metu buvo nusikaltimų vietoje ir savo veiksmais – aplinkos stebėjimu, kad niekas nesutrukdytų vagystei – siekė užtikrinti įsibrovimus į vagiamas transporto priemones bei jų užvaldymą. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. atliko parengiamuosius vagysčių veiksmus, tiesiogiai dalyvavo nusikaltimuose bei jų metu atliko veiksmus, siekdamas užtikrinti nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių atlikimą, jis buvo šių nusikaltimų bendravykdytojas ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Be to, išvadą dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo teismas nepagrįstai grindė kasacine nutartimi Nr. 2K-54/2002. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje asmuo, dėl kurio buvo paduotas kasacinis skundas, tiesiogiai jam inkriminuotuose nusikaltimuose nedalyvavo.
Toliau kasaciniame skunde prokuroras pateikia argumentus dėl netinkamo BK 55 straipsnio, 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto taikymo. Prokuroro teigimu, šių BK normų netinkamą taikymą pirmiausia lėmė netinkamas BK 24 straipsnio 6 dalies taikymas. Nurodydamas BK 54 straipsnį, kasatorius tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog T. S. dalyvavo visų nusikaltimų parengiamuosiuose veiksmuose, aptarė nusikaltimų planus, o didelės vertės automobilio vagystę padarė po to, kai kartu su bendrininkais įvykdė kito automobilio vagystę. Neatsižvelgta ir į tai, kad T. S. po padarytų apysunkio ir sunkaus nusikaltimų buvo tiesioginis turto prievartavimo vykdytojas. Anot prokuroro, visos šios aplinkybės rodo, kad T. S. padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti. Be to, neatsižvelgta ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat praeityje T. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o prieš nusikaltimų padarytą teistas Švedijos Karalystėje už tyčinio nusikaltimo padarymą. Visa tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Dar prokuroras pastebi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog T. S., siekdamas išvengti atsakomybės, ilgą laiką slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Kartu skunde prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad T. S. padėjo išaiškinti nusikaltimus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad teismų nuosprendžiai, kuriais T. S. bendrininkai pripažinti dalyvę minėtuose nusikaltimuose, priimti tuo metu, kai T. S. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Teismų sprendimais konstatuota, kad nusikalstamas veikas bendrininkai padarė kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, t. y. T. S. Po paieškos ir sulaikymo T. S. jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teisėsaugos įstaigoms, nenurodė ir parodymus apie nusikalstamas veikas davė žinodamas, kad jo bendrininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šių argumentų pagrindu prokuroras teigia, kad, neatsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas netinkamai taikė BK 55 straipsnio, 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 24 straipsnio taikymo
Prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl neteisingos teismo išvados, kad T. S. buvo ne automobilių vagysčių bendravykdytojas, o padėjėjas, svarūs ir pagrįsti baudžiamosios bylos įrodymais.
Byloje nustatyta, kad T. S. tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimą. Jis kartu su bendrininkais aptarė nusikaltimo planą, numatė reikalingus įrankius, važiavo į nusikaltimo vietą, buvo greta grobiamų automobilių ir stebėjo aplinką, bendrininkui neužvedus automobilio „Audi S8“ variklio, bandė šį užvesti stumdamas automobilį, kitiems bendrininkams vienu vogtu automobiliu lanksčiąja vilktimi tempiant kitą neužvestą automobilį į paslėpimo vietą negyvenamoje sodyboje kaime, bendrininko automobiliu važiavo paskui ir kontroliavo, ar niekas nesiveja.
Nusikaltimo padarymui byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo reikalingos ne mažiau kaip trijų asmenų pastangos. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi, pripažįstant asmenį automobilio vagystės bendravykdytoju, nebūtina, kad jis pats būtų įsibrovęs į šį ir sėdęs prie vairo (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. S. atliko ne saugojimo ir pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet kartu su kitais bendrininkais darė nusikalstamas veikas kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai.
Dėl bausmės
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas veikai, kvalifikuotai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, teisingai pritaikė taikė BK 62 straipsnio nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas nustatė visas BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymui būtinas sąlygas. Nustatyta, kad T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – svetimo didelės vertės turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 3 dalis) – ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, be to, padėjo išaiškinti šią veiką. Taigi buvo nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiesiems ir valstybei padaryta žala atlyginta. Be to, T. S. nebuvo nusikaltimo iniciatorius, o jo vaidmuo automobilių vagysčių metu buvo antraeilis.
Kolegija atmeta prokuroro kasacinio skundo teiginius, kad T. S. nepadėjo išaiškinti nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis, T. S. bendrininkai bandė nuslėpti jo dalyvavimą įvykdant automobilių vagystes ir turto prievartavimą. T. S. nurodė visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, detalizuodamas kiekvieno bendrininko, taip pat ir savo veiksmus ir taip prisidėjo prie tiesos nustatymo byloje.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad teismas teisingai nusprendė pagal 178 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį paskirti sankcijose nustatytas švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes. Skirtingai nei teigiama skunde, teismas vertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias kaltininką bei jo padarytas veikas, ir suteikė T. S. galimybę pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą juo bei šansą pasitaisyti ir nenusikalsti ateityje. Tokios teismo išvados padarytos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria T. S. veikoms taikyta BK 24 straipsnio 6 dalis.
Likusią Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.