Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-584-672/2015 pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir skolos už žemės nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas pilnai netyrė visų įrodymų ir aplinkybių, o tas, kurias laikė nustatytomis, neatitinka tikrovės, be to pažeidė procesinės ir materialines teisės normas, netinkamai jas taikė bei aiškino, atsiradus naujoms aplinkybėms nesuteikė galimybės pareikšti reikalavimą dėl žemės naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį bei neįtraukė byloje trečiuoju asmeniu Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros.

Teismas privalėjo taikyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šiuo atveju atsakovė žemės nuomos mokesčio nemokėjo daugiau nei 5 metus, todėl per 3 mėnesius nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, nuomos sutartis turi būti nutraukta. Paskutinio posėdžio metu pateikus duomenis, kad nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę paskirtį, teismas nesudarė galimybės ieškovui pakeisti reikalavimo pagrindą. Apeliantas įžvelgia teismo šališkumą, rungtyniškumo principo pažeidimą. Šalys žemės nuomos sutartis sudarė gyvendami faktinėje santuokoje, jos yra formalios, išmokoms už ekologinį ūkų gauti jos buvo pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, todėl apelianto nuomone, ši agentūra trauktina byloje trečiuoju asmeniu. Teismas visiškai netyrė aplinkybių susijusių su ginču teisme sprendžiant bendru darbu ir bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovas jokių pretenzijų dėl nemokamo žemės nuomos mokesčio atsakovei nereiškė.

Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pats apeliantas netinkamai vertina ir supranta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto normą, nes sudarytose žemės sklypų nuomos sutartyse nebuvo apibrėžto nuomos mokesčio mokėjimo termino, buvo nustatytas tik nuomos mokesčio dydis. Šiuo atveju nuomos mokestis sumokėtas nepraleidus CK 6.53 straipsnio 2 dalyje numatyto prievolės įvykdymo termino. Todėl tai yra apelianto bandymas įrodyti tariamą, apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Pats apeliantas pripažino, kad niekada nuomos mokesčio neprašė.

Apeliaciniame skunde išdėstytas dar vienas galimas pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį – kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar tikslinę žemės paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas keitė reikalavimo pagrindą ar siekė ginčą nagrinėti keliais pagrindais. Iš apeliacinio skundo neaišku kaip teismas nesudarė galimybės apeliantui keisti pareiškimu reikalavimo pagrindą, jei jokio prašymo, pareiškimo dėl ieškinio pagrindo keitimo ieškovas teismui nepateikė. Pažymi, kad abi šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teisinis interesas niekaip nesusijęs su ginčo esme, o priimtas teismo sprendimas neturės įtakos agentūros teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytų terminuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

Dėl nuomos mokesčio mokėjimo termino

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo buvo grindžiamas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu – atsakovei nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų mokėti žemės nuomos mokesčius. Akivaizdu, kad byloje esančiose žemės nuomos sutartyse nėra numatyta konkreti žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka ir periodiškumas, taigi žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas šalių neaptartas ir sutartyse neapibrėžtas. Atsižvelgiant į tai neteisus apeliantas teigdamas, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas analogiškas terminas taikomas žemės mokesčiui, tai yra žemės nuomos mokestis turėtų būti mokamas už einamuosius metus iki kitų metų lapkričio mėnesio pradžios. Nesant apibrėžto prievolės įvykdymo – nuomos mokesčio mokėjimo – termino, bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CK 6.53 straipsniu, nes atsakovė prievolę sumokėti nuomos mokestį įvykdė tik gavusi ieškovo ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovas būtų reikalavęs iš atsakovės sumokėti žemės nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinyje nurodytos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, negali būti laikomos tarp šalių sudarytų sutarčių pažeidimu, juo labiau – esminiu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti žemės nuomos sutartis netenkintinas pagrįstai.

Dėl reikalavimo pagrindo pakeitimo

Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aiškiai įvardinti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio dalyko (reikalavimo konkrečiam atsakovui) ir pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui) tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 17 str.).

Minėta, kad ieškovas reikalavimą dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo pareiškė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Paskutinio teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas nurodė jau kitą reikalavimo pagrindą – CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą – žemės nuomos sutarties nutraukimą, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo ketinimą keisti reikalavimo pagrindą ar siekį ginčą nagrinėti keliais pagrindais, be to, pareiškimo keisti reikalavimo pagrindą teismui ieškovas nepateikė. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama apie galimybę nutraukti sutartį, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės baigiamųjų kalbų metu pakeisti ieškinio pagrindą. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs teismas nesudarė galimybės ieškovui pakeisti reikalavimo pagrindą. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nėra pagrindas apelianto įžvalgai teismo šališkumu ar netinkamu aplinkybių vertinimu.

Dėl trečiojo asmens neįtraukimo

Apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas argumentu dėl teismo pareigos, vertinant gaunamas išmokas už ekologinį ūkį, siūlyti trečiuoju asmeniu byloje patraukti Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Šiuo atveju šios institucijos teisinis interesas nėra susijęs su ginčo esme – žemės nuomos sutarčių nutraukimu, o priimtas teismo sprendimas neturės įtakos agentūros teisėms ir pareigoms. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas reikalavimo dėl trečiojo asmens patraukimo pirmosios instancijos teisme taip pat nereiškė.

Dėl įrodymų vertinimo

Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės, sprendžiant ginčą dėl bendru darbu ir bendromis lėšomis įgyto turto padalijimo, nėra susijusios su kilusio ginčo dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimu, todėl pagrįstai bylą nagrinėjęs teismas jų nevertino.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Iš apelianto atsakovė prašo priteisti 500 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (2 t., 17-18 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 500 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.