Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei,

uždarame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. R., trečiajam asmeniui E. R., išvadą teikiančiai institucijai, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-15 teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei buvusiai sutuoktinei I. J. ir trečiajam asmeniui A. J. globėjai E. R. bei išvadą teikiančiai institucijai, kuriuo prašo nustatyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) nėra jo vaikas, pripažinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo liudijime, negaliojančiu. Taip pat panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi civilinėje byloje nr. N2-3711-792/2008 priteistą išlaikymą iš ieškovui vaikui. Nurodo, kad vaikas gimė santuokoje su atsakove. Klaipėdos apygardos teismo 2006-006-07 sprendimu buvo laikinai apribota I. J. ir A. J. tėvų valdžia jų vaikų A. J. ir A. J. atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti Klaipėdos Vaikų globos namai „Rytas“, iš jo ir atsakovės vaikams priteistas išlaikymas po 125 Lt. Skuodo rajono apylinkės 2007-09-25 sprendimu jam ir atsakovei buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia minėtų vaikų atžvilgiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi A. J. globėja ir išlaikymui skirtų lėšų administratore paskirta E. R.. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodo aplinkybę, kad 2012 m. vasarą, J. G. jam pasakė girdėjęs atsakovę sakant, jog jis nėra A. J. tėvas. Po to tai patvirtino ir A. M.. 2013 m. vasario mėnesį apie tai jis kalbėjosi su I. J., kuri patvirtino, kad jis nėra vaiko tėvas, pasakė, kad A. J. tėvas yra J. S.. Teigia auginęs vaiką nuo gimimo iki 2006 m. pavasario, tačiau glaudesni ryšiai neužsimezgė vaikas buvo perduotas į globos namus, vėliau globėjai E. R., nuo to laiko ryšiai su vaiku nutrūko.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Tretysis asmuo 2013-06-19 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra vaiko nuolatinė globėja nuo 2008 m. Vaiką paėmė iš globos namų. Vaikas nepamena tėvų ir nieko nežino apie juos. Tėvo ir vaiko ryšiai nesusiformavę ir neišlikę. Ji vaikui yra sakiusi apie tėvus, tačiau vaikas užsiblokuoja nenori kalbėti šia tema, keičia temą. Mano, kad tikslinga taikyti ieškinio senatį, nes po 10 metų niekas nepradeda apie tai kalbėti. Mano, kad ieškovas turėjo tai žinoti anksčiau.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje palaiko ieškinį. Teigia, kad A. J. tėvams yra apribota tėvų valdžia. Vaikas auga globojamas E. R. šeimoje, kurią laiko savo mama. A. J. nepažysta kaip tėvo. Vaiko ir tėvo ryšiai nesusiformavę. Ekspertizės atlikimo metu ieškovas ir atsakovė taip pat nebandė užmegzti ryšių su vaiku. Kadangi ekspertize jau yra paneigta tėvystė, mano, kad tikslinga ieškinį tenkinti ir tada bus galima ieškoti tikrojo tėvo bei įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, tikrą tėvą. Globėjos teisės ir pareigos nuo to nesikeičia ji ir toliau liks globėja.

Liudytojas J. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. prieš naujuosius girdėjo, kaip I. J. sakė, jog A. J. nėra A. J. tėvas. Teigia, kad tuo metu šventė, buvo ir pats A. J.. Nepamena, kad anksčiau būtų kalbėjęs apie tai su A. J..

Liudytoja I. O. J. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra A. J. motina. Teigia, kad visas miestelis kalbėjo, jog A. J. ne vaiko tėvas. Pati I. J. apie tai jai sakė, kada tai buvo nepamena. I. J. neaugino vaiko.

Liudytoja A. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, ji yra ieškovo sugyventinė. Atsakovė jos kaimynė. Teigia, kad A. J. netikėjo kalbomis, kad A. J. ne jo vaikas, kol atsakovė jam to į akis nepasakė. Gal pusę metų prieš kreipiantis, į teismą, maždaug prieš naujus metus, pas juos buvo atėjusi atsakovė ir J. G.. Tada I. J. ir pasakė A. J., tai girdėjo ji ir J. G..

Liudytojas J. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš 10 metų gyveno Lenkimų miestelyje, J. pažinojo, tačiau neigia turėjęs santykių su I. J., su ja kartu negyveno. Kai išvyko daugiau nebendravo su Jazbučiais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos sekančios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad A. J. gimė 2003-12-03, jos gimimo liudijime tėvu įrašytas A. J., o motina I. J. (b.l. 4). Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2007-01-19 (b.l. 5). Klaipėdos apygardos teismo 2006-006-07 sprendimu buvo laikinai apribota I. J. ir A. J. tėvų valdžia jų vaikų A. J. ir A. J. atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, iš ieškovo ir atsakovės kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 125 Lt (b.l. 7). Skuodo rajono apylinkės 2007-09-25 sprendimu ieškovui ir atsakovei buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia minėtų vaikų atžvilgiu (b.l. 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi Klaipėdos apskrities vaikų globos namai „Rytas“ atleisti nuo A. J. globėjo pareigų, paskirta globėja E. R. bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su globėja. Vaikui priteistą išlaikymą nurodyta mokėti globėjai (b.l. 9-10). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius teismui pateikė duomenis apie A. J. tėvus, gimimo įraše nurodytas įrašo apie tėvą pagrindas - I. J. ir A. J. santuokos sudarymo įrašas (b.l. 41-43). 2013-06-19 teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė ieškovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti (b.l. 98-99). 2013-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 296/13(01) nurodyta, kad A. J. nėra vaiko A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 109-111).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).

Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog jis nėra vaiko tėvas sužinojo 2012 m. gruodžio mėn., kai pati atsakovė jam tai pasakė, prieš tai teigia buvo girdėjęs apkalbų, tačiau jomis netikėjo, kol to nepatvirtino atsakovė, todėl teigia vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Lietuvos Respublikos CK 3.6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato CK pirmosios knygos normos, jeigu trečiosios knygos normos nenustato kitokių taisyklių. Todėl ieškinio senaties klausimai, išskyrus jo trukmę ir pradžią, sprendžiami remiantis CK pirmosios knygos VII skyriaus normomis. CK 1.126 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovas apie tai jog įrašytas vaiko tėvu žinojo nuo jo gimimo. Taigi šiuo atveju svarbus momentas, kada ieškovas sužinojo aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas pripažino, kad mažame miestelyje būta apkalbų, kad jis nėra vaiko tėvas, tačiau jomis netikėjęs, kol jam to tiesiai nepasakė atsakovė. Apie pokalbį su atsakovę vykusį 2012 m. gruodžio mėnesį patvirtino tai girdėję liudytojai J. G. ir A. M.. Taigi skaičiuojant nuo šio momento iki ieškinio pareiškimo, t. y. 2013-02-11 senaties terminas nėra praleistas. Atsakovė nors ir teigia, kad anksčiau apie tai buvo minėjusi ieškovui, tačiau negalėjo patikslinti, kada, kokiomis aplinkybėmis, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Vertinant liudytojos I. O. J. parodymus, pažymėtina, kad liudytoja yra senyvo amžiau sunkiai gaudosi laike, negali sukonkretinti parodymu. Nors liudytoja ir teigia kad visas miestelis kalbėjo apie tai po vaiko gimimo, tačiau nepatvirtino, kad ieškovas apie šias kalbas žinojo ir, kad patikėjo jomis. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo klausimus A. J. ir I. J. nesutiko su tėvų valdžios apribojimu, išlaikymo priteisimu, tai patvirtina, kad tuomet ieškovas šių aplinkybių nežinojo. Taigi teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymu apie tai, kad ieškovas anksčiau nei prieš metus buvo žinomos aplinkybės jog jis nėra A. J. tėvas, apkalbų, nuogirdų, teismas nevertina kaip įrodymo, todėl konstatuoja, jog nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Be to ieškinio senaties taikymo klausimą teismas sprendžia taip pat atsižvelgdamas į konkrečią situaciją byloje, formalus ieškinio senaties taikymas negali užkirsti kelią vaikui iki pilnametystės sužinoti savo kilmę, tikrą biologinį tėvą.

Teismas bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d. nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės. Atsižvelgiant į teismų praktiką tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo/nuginčijimo bylose.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. J. gimė ieškovo ir atsakovės santuokos metu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 140 str. 1 d. vaiko tėvu nurodytas motinos sutuoktinis. DNR ekspertizės išvados patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nėra vaiko A. J. tėvas.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Ieškovui ir atsakovei tėvystė yra apribota 2006-06-07 teismo sprendimu, vaikas patalpintas į globos namus, nuo 2008 m. balandžio 8 d. globojamas šeimoje. Nuo to laiko nei ieškovas nei atsakovė nebendrauja su vaiku. Vaikas prarado ryšį su tėvais vos trejų su puse metų amžiaus. Apie septynerius metus nepalaikomi jokie ryšiai. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra išlikusių jokių socialinių ryšių, todėl galima teigti, kad tėvystės nuginčijimas nepakenks vaiko interesams. Net gi priešingai sudarys galimybes sužinoti vaikui tikrąją kilmę. Vadovaujantis išdėstytu ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas nėra A. J. tėvas, panaikinti vaiko gimimo aktų įrašuose duomenis apie tai, kad ieškovas yra A. J. tėvas. Nustačius, kad ieškovas nėra A. J. tėvas taip pat panaikintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi civilinėje byloje nr. N2-3711-792/2008 priteistas išlaikymas iš ieškovo A. J..

Abiems šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc., jie atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei , todėl išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą tenka valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti A. J. gimimo liudijime AA Nr. 821296, 2003 m. gruodžio 17 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. 196, duomenis apie vaiko, tėvą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi civilinėje byloje nr. N2-3711-792/2008 priteistą išlaikymas iš ieškovo A. J. A. J. iki jos pilnametystės.

Bylinėjimosi išlaidos tenka valstybei.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.