- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- A-525-1202-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V. K., S. K., M. K.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
trečiojo suinteresuoto asmens metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žagienis“ atstovui D. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. K., S. K., M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., S. K., M. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žagienis“, D. K., S. B. dėl įpareigojimo atliki veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. K., S. K. ir M. K. skundu (t. I, b.l. 2–3), kurį patikslino (t. I, b.l. 6–7, t. II, b.l. 54–55, 79–80), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Panevėžio AVA) ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) grąžinti A. Ž. žemę 1,4355 ha natūra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvusioje jos vietoje, mirusios K. K. vardu.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų ir suinteresuoto asmens D. K. mama K. K., kuri įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su prašymu, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į 2,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir iki 1940 metų nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui A. Ž. Panevėžio miesto valdybos 1994 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 350v nuosavybės teisės atkurtos į 0,1511 ha žemės sklypą, o Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 96954-1395 nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemę natūra į 0,4834 ha. Viso nuosavybės teisė K. K. atkurta į 0,6345 ha žemės sklypą, liko neatkurta nuosavybė į 1,4355 ha. Mirus K. K., V. K. 2004 m. lapkričio 19 d. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises K. K. po mirties. Nurodė, jog žemę grąžinti natūra yra visos galimybės, nes, kur yra grąžintina žemė, yra dalis visiškai laisvos žemės ir dalis yra užimta laikinaisiais statiniais – metaliniais garažais. Nors dar 2004 m. lapkričio 19 d. kreipėsi prašydami atkurti nuosavybės teises į A. Ž. žemę (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, natūra mirusios K. K. vardu, tačiau sulaukė tik formalaus biurokratinio atsirašinėjimo ir bylos vilkinimo. Administracija nevykdo savo funkcijų, netgi skatina nusikalstamą neveiklumą ir Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymą. Teigė, kad reikalavimas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Žagienis“ (toliau – ir Bendrija) atsiranda iš Administracijos funkcijų nevykdymo ir kontrolės nebuvimo bei įstatymų nesilaikymo. Žemės sklypas Bendrijai suteiktas laikinam naudojimui. Be to, metaliniai garažai yra laikinas statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. Laikinas statinys skirtas naudotis 3 metus, tuo tarpu garažai stovi laikinai nuo 1975 metų. Administracija ne kartą neatliko statybos priežiūros funkcijos šiuo konkrečiu atveju pradedant nuo 1995 metų. Bendrija, kaip statybos ir eksploatacijos bendrija, turi turėti statybos techninius reglamentus, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisykles, standartus, techninius liudijimus, metodinius nurodymus, rekomendacijas – normatyvinius statybos techninius dokumentus, tačiau jų nėra, nevykdoma pati garažų eksploatacija: garažai aplinkui apaugę didžiule žole, tarp garažų ir aplinkui juos auga krūmai, taip pat nėra lietaus vandens surinkimo kanalizacijos, taip teršiama gamta. Teigė, jog Bendrija, kaip juridinis asmuo, nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio l dalies 4 punktą, pažymėjo, jog Bendrija įstatuose nurodė melagingą adresą, adresas privataus sklypo, kuriame buvo užregistruota Bendrija, neturint tam jokio leidimo ar teisės. Bendrijos adresas nepatikslintas nei iš Bendrijos, nei iš Administracijos pusės. Taip pat Bendrija privalo pateikti duomenis juridinių asmenų registrui, tačiau iš pateikto išrašo matyti, kad nuo 2003 metų duomenys neatnaujinti, kas pagal CK 2.70 straipsnius reikalavimus reikštų Bendrijos likvidavimą. Remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 618, nuostatomis, pažymėjo, jog metalo konstrukcijų garažų gyvavimo trukmė yra 50 metų, o asfaltbetonio automobilių kelių dangos tik 20 metų, todėl Administracijos nurodomas nuomos terminas iki šimto metų vertintinas kaip prasilenkiantis su protingumo principu. Be to, Administracija teismui nepateikė žemės nuomos ar panaudos sutarties. Pateikta mokesčių mokėtojo kortelė nėra sutartis, kaip tai apibrėžia CK. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nurodė, jog nustatyta, kad valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, jei ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta statiniams eksploatuoti, tačiau įstatymas labai konkrečiai nusako, kokių statinių eksploatacijai reikalingi šie žemės sklypai. Jeigu būtų norima į įstatymo nuostatą įtraukti ir laikinuosius statinius, jie būtų konkrečiai įvardinti kaip laikinieji. Padarė išvadą, kad pagal minėtą įstatymą laikiniems pastatams, metaliniams garažams, laikinai suteiktas žemės sklypas yra laisvas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVA atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 18–19, t. II, b.l. 12–13, 86–87) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 111 punktą į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąją tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Sprendimai priimami, remiantis Administracijos pateiktais grąžintinos žemės sklypo planais. K. K. Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 96954-1395 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,4834 ha žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Iš Administracijos kitų nustatyta tvarka patvirtintų grąžintinų žemės sklypų planų (duomenų) nebuvo gauta, todėl apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra.
Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 37–38, 93–94) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka.
Nurodė, kad pareiškėjai nori grąžinti žemę Bendrijos valdomoje žemėje, kuri Bendrijos eksploatuojama ir naudojama nuo 1975 metų Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Teritorija naudojama Bendrijos reikmėms, už ją mokamas žemės nuomos mokestis. Teigė, jog aplinkybė, kad žemė suteikta laikinai naudotis, neturi reikšmės, sprendžiant, ar ji laisva ar ne, nes pagal CK nuostatas (6.479 str.) tiek nuomos, tiek panaudos sutarties terminas gali būti nustatomas iki vieno šimto metų. Pabrėžė, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nenustato, kokiems konkrečiai statiniams (laikiniems ar ne) eksploatuoti turi būti reikalingas žemės sklypas, kad jis negalėtų būti grąžinamas natūra. Bendrijos naudojamas sklypas negali būti pripažįstamas laisvu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 17, 84) su skundu sutiko.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (t. II, b.l. 116–121) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad buvęs žemės savininkas A. Ž. valdė nuosavybės teise 2,07 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Ž. žemę natūra 1991 m. spalio 22 d. pateikė K. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini) K. K. sūnūs V. K., S. K. bei dukros A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjas M. K., kaip atitinkantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio sąlygas, gali pretenduoti į minėto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisės į dalį A. Ž. nuosavybės teise valdytos žemės K. K. atkurtos Panevėžio miesto valdybos 1994 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 350v, grąžinant nuosavybės teisę į naudojamą 1511 m2 žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). K. K. 1999 m. sausio 25 d. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl informacijos apie likusios negrąžintinos žemės gražinimą ar kompensavimo už ją tvarkos suteikimo. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. vasario 22 d. K. K. pateikė raštą Nr. 01-253, kuriame nurodė atlyginimo už negrąžintą žemę būdus. 1999 m. gegužės 7 d. K. K. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jai yra sugrąžintas 0,1511 ha sklypas už tėvo A. Ž. turėtą 2,07 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bei prašė už likusią nesugrąžintą žemę sumokėti kompensaciją pinigais. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. gegužės 12 d. pateikė K. K. raštą Nr. 01-602, kuriame nurodė, kad A. Ž. turėta žemė priskirta miesto teritorijai iki 1991 m. rugpjūčio 1 d., todėl kompensacijos pinigais įstatymas nenumato, bei pasiūlė pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo būdus iš likusių galimų. K. K. 2002 m. gruodžio 31 d. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą grąžinti A. Ž. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) laikinų garažų plote. Daugiau prašymų pakeisti valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo nepateikta. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 2 d. parengė išvadą grąžinti natūra 0,4834 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusį 1,4355 ha žemės sklypą bus atkurtos, pasirinkus atlyginimo būdą. Panevėžio apskrities viršininkas 2004 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 96954-1395, kurio 1 punktu K. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,4834 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Viso K. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,6345 ha žemės. Sprendimo 7 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 1,4355 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Tokia sprendimo nuostata išspręstas iš dalies ir likusios žemės dalies, tai yra 1,4355 ha, nuosavybės teisės atkūrimo klausimas, atsisakant atkurti nuosavybės teises į ją natūra, numatant galimybę ateityje atkurti nuosavybės teises į ją kitu K. K. pasirinktu būdu (analogiškai apskrities viršininko sprendime įtvirtintas nuostatas vertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-648-2004). Pabrėžė, jog dėl ginčo žemės dalies atkūrimo natūra galimybės yra priimtas galiojantis Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 96954-1395. Remiantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 96954-1395 dalis dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, galėjo būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo K. K. dienos. K. K. jo neskundė, neskundė ir jos įgaliotinė D. K. Pabrėžė, jog toks sprendimas galioja ir turi būti vykdomas. Konstatavo, kad, galiojant Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimui Nr. 96954-1395, jo nepanaikinus ar nepakeitus įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas Panevėžio AVA neturėjo pagrindo pakartotinai spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į likusią žemės dalį Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 131–135), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teigia, jog Bendrija ginčo žemės sklypą naudoja neteisėtai, nepateiktas nei vienas dokumentas, teisės aktas ar nuoroda į įstatymą, patvirtinantys teisėtą žemės sklypo naudojimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Administracijos atstovė patvirtino, kad teritorijai nėra parengto ir patvirtinto detaliojo plano.
2. Bendrijos registracija juridinių asmenų registre yra niekinė.
3. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui nebuvo pateikti visi dokumentai. Atsižvelgia į Atkūrimo tvarkos 106 punktą, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nurodo, jog ginčo teritorijai nėra parengto detaliojo plano, todėl nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos K. K., kaip tai buvo nurodyta prašyme.
4. Teismas neįvertino Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 96954 - 1395 teisėtumo, to, kad jis prieštarauja CK 1.6 straipsniui. Pažymi, jog tokio sprendimo 7 punktas yra niekinis, nes buvo remtasi neteisėtais veiksmais paruoštais dokumentais.
5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Bendrijos registracijos veiksmai prasidėjo kaip tik tuo metu, kai K. K. pradėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimu. Be to, Panevėžio AVA klaidino mokyklos nelankiusią ir išsilavinimo neturėjusią K. Kryževičienę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 140) prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Atsakovas Panevėžio AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 141–142) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.
Pareiškėjai siekia, kad mirusiosios K. K. vardu būtų atkurtos nuosavybės teisės į 1,4355 ha žemės natūra (duomenys neskelbtini) Panevėžyje.
Byloje nustatyta, kad K. K. 2002m. gruodžio 31d. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui išreiškė valią grąžinti žemę buvusioje vietoje. Panevėžio apskrities viršininkas 2004m. birželio 11d. sprendimu Nr. 96954-1395, iš dalies tenkindamas mirusiosios K. K. valią, atkūrė nuosavybės teises į žemę, natūra grąžinant 0,4834 ha žemės. Šio sprendimo 7-uoju punktu taip pat nusprendė, jog nuosavybės teisės į likusią žemę, t.y. 1,4355 ha, bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą.
Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Panevėžio apskrities viršininkas 2004m. birželio 11d. sprendimo Nr. 96954-1395 septintuoju punktu yra nusprendęs neatkurti nuosavybės teisių K. K. natūra į 1,4355 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, ir kartu įsipareigojo atkurti nuosavybės teises į šią žemę kitais pretendento pasirinktais būdais. Kadangi šis atsakovo sprendimas, t.y. sprendimas kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, nei administracine, nei teismine tvarka nėra pakeistas ar nuginčytas, konstatuotina, šis sprendimas turi būti vykdomas. Esant galiojančiam Panevėžio apskrities viršininkas 2004m. birželio 11d. sprendimui Nr. 96954-1395, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus pakartotinai spręsti šį klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra iškeltas ginčas dėl atsakovo 2004m. birželio 11d. sprendimo Nr. 96954-1395, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, konstatuotina, kad pareiškėjų argumentai, susiję su ginčo žemėje esančiai statiniais bei juos eksploatuojančia metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, nagrinėjamai bylai nėra reikšminti, todėl plačiau nenagrinėjami.
Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria
apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.