Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. 30 litų bauda; pagal ATPK 126 str. 4 d. 15 parų areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 5 mėnesiams; pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 litų bauda. Vadovaudamasis ATPK 33 str., teismas skyrė Pažeidėjui galutinę nuobaudą – 15 parų areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 5 mėnesiams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 16 p. ir 133 p. reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir šuns būdą, po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas sunkus (2,68 ‰) girtumas) iki policijos pareigūnų atvykimo, o taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Apylinkės teismas įvertino Pažeidėjo ir liudytojų parodymus, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas bei kitus duomenis apie eismo įvykį.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neigia padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarime nurodytos pažeidimo aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, nes teismas vienpusiškai ir šališkai vertino faktinius duomenis ir aplinkybes – liudytojų parodymus teismas traktavo savaip, iškreipdamas jų prasmę, o jo parodymus įvertino netinkamai. Įvykio vieta nebuvo užfiksuota nustatyta tvarka, todėl apylinkės teismas negalėjo remtis įvykio vietos apžiūros medžiaga. Pažeidėjas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų – jame nurodytos išgalvotos aplinkybės. Be to, netinkamai parengta ir kita bylos medžiaga, nes protokolą surašęs policijos pareigūnas su juo nebendravo ir protokolą surašė remdamasis tik kolegos surinkta medžiaga, o medžiagą surinkęs policijos pareigūnas apylinkės teisme tvirtino nematęs jo vairuojant automobilį ir negalintis nurodyti tai mačiusių liudytojų. Teisme apklausti liudytojai nematė, kad jis būtų vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Jis pats neigia vairavęs automobilį ir teigia, kad jam remontuojant automobilį šis nuslydo ir įsirėžė į šuns būdą. Automobilio ir šuns būdos apgadinimai nežymūs, dėl jų niekas nereiškia jokių pretenzijų, nes buvo apgadintas jam asmeninės nuosavybės teise priklausiantis automobilis ir jo paties pagaminta šuns būda. Iš medžiagos negalima nustatyti ar iš viso buvo padarytas pažeidimas, negalima nustatyti pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, sudėties ir konkrečios jo veikos. Todėl, Pažeidėjo manymu, byloje nėra įrodymų, kad jis padarė šiuos pažeidimus. Skunde jis taip pat dėsto, jo manymu, policijos pareigūnų padarytus ATPK 265 str., 267 str., 270 str., 271 str. pažeidimus, pasireiškusius neteisėtu jo nušalinimu nuo transporto priemonių vairavimo, priverstiniu transporto priemonės paėmimu, jo pristatymu į policijos įstaigą ir sulaikymu. Įvertinęs visa tai Pažeidėjas mano, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas aplinkybes, neobjektyviai, neteisingai bei šališkai vertino byloje esančių įrodymų visetą ir nepanaikino byloje iškilusių prieštaravimų, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla turi būti nutraukta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – prašo apeliacinį skundą atmesti. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą ir mano, kad Pažeidėjo kaltę įrodo liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema ir kita bylos rašytinė medžiaga, todėl apylinkės teismas Pažeidėją nubaudė pagrįstai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.

Šioje byloje Pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis pažeidė KET 14 p., 16 p. ir 133 p. reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ str. 7 d. bei 127 str. 3 d. numatytus teisės pažeidimus, t. y. 2012 m. rugpjūčio 10 d. 18.29 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį būdamas neblaivus (alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,68 ‰ ± 5 % girtumas) ir apgadino vairuojamą automobilį bei šuns būdą, o taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo (1 b.l.). Tuo tarpu išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes pakeitė. Apylinkės teismas konstatavo, kad Pažeidėjas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme pažeidė KET 14 p., 16 p. ir 133 p. reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir šuns būdą, po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas sunkus (2,68 ‰) girtumas) iki policijos pareigūnų atvykimo, o taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taigi apylinkės teismas šiuo atveju nustatė iš esmės naujas ir iš esmės skirtingas nuo protokole užfiksuotų faktines įvykio aplinkybes – skirtingai, nei buvo nurodyta protokole, pats įvykis įvyko nenustatytu laiku ir Pažeidėjas alkoholį vartojo ne prieš automobilio vairavimą bei eismo įvykio sukėlimą, o po to.

ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti tik nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. ATPK įtvirtintos teisės normos nenumato galimybės papildyti ar keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis iš esmės skirtingomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius kitus administracinius teisės pažeidimus, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. iš esmės keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Konkrečiai šiuo atveju nepasitvirtinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam kaltinimui ir nesant įstatyminio pagrindo konstatuoti Pažeidėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta. Tuo tarpu apylinkės teismo nustatytos naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo Pažeidėjui inkriminuotos ir šiuo atveju esmingai pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytąsias, nes apylinkės teismas Pažeidėjui inkriminavo iš esmės kitas naujas veikas, kurios numatytos kituose ATPK straipsniuose, t. y. ATPK 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d. (eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, sukėlimas nenustatytu laiku ir alkoholio vartojimas po šio eismo įvykio iki policijos pareigūnų atvykimo). Nagrinėjamu atveju taip savarankiškai pakeitęs teisės pažeidimo protokole suformuotą kaltinimą apylinkės teismas išėjo už Pažeidėjui pateikto kaltinimo ribų, neužtikrino Pažeidėjo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pateiktų iš esmės naujų kaltinimų, kas laikytina esminiu pažeidimu. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu bei paliktas galioti.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. asmenį galima patraukti tik tuomet, kai jis sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas ne kaltininko, o svetimas turtas. Be to, vienas iš pagrindinių kitų Pažeidėjui inkriminuotų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų sudėties požymių yra transporto priemonės vairavimas. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis yra registruotas kito asmens vardu, tačiau šis asmuo nėra apklaustas apie tai, ar jo vardu registruotu automobiliu Pažeidėjas disponavo teisėtai bei apie kitas aplinkybes. Taigi, byloje nėra aišku, kas yra tikrieji tiek apgadinto automobilio, tiek ir apgadintos šuns būdos savininkai, jie nėra apklausti apie įvykį. Be to, byloje esantys duomenys nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog minėtas automobilis realiai yra Pažeidėjo, o asmuo, kurio vardu registruota minėta transporto priemonė, yra miręs. Atvirkščiai, šią aplinkybę iš dalies patvirtina tai, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte automobilio savininku įvardytas pats Pažeidėjas (12 b.l.). Taip pat, iš byloje esančių duomenų galima tik daryti prielaidą, jog Pažeidėjas iš tiesų galėjo vairuoti automobilį, nes teisme apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, jog būtent Pažeidėjas vairavo automobilį ir apgadino jį bei šuns būdą. Tokiu būdu byloje esant pagrįstoms abejonėms, ar Pažeidėjas eismo įvykio metu iš viso vairavo automobilį ir apgadino ne savo, o svetimą turtą, ir jų nepašalinus negalima tiksliai kvalifikuoti Pažeidėjo galimai padarytų pažeidimų ir jų tinkamai įvertinti.

Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turėtų būti surašomas tik prieš tai atlikus visus procesinius veiksmus ir tiksliai nustačius įvykio aplinkybes (o ne atvirkščiai), nes protokolo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Šioje gi byloje iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo policijos pareigūnai surašė tik tarnybinį pranešimą, užfiksavo Pažeidėjo neblaivumo faktą, apklausė jį ir užfiksavo įvykio vietą (tai seka iš administracinio teisės pažeidimo protokolo 11 numeriu pažymėtos eilutės, 1 b.l.). Kitus veiksmus (nušalino Pažeidėją nuo transporto priemonių vairavimo, nuvežė transporto priemonę, išspausdino duomenis iš atitinkamų registrų ir t. t.) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo. Pažymėtina, kad medžiagą šioje byloje rinko patrulis A. K. (2, 3, 7–10 b.l.), protokolą surašė ir Pažeidėją nuo transporto priemonių vairavimo nušalino patrulis M. Z. (1, 11 b.l.), o transporto priemonę, praėjus 2,5 valandos nuo pažeidimo užfiksavimo, priverstinai nuvežė patrulis J. G. (12 b.l.). Be to, iš byloje esančio dokumento, įvardyto Pažeidėjo pasiaiškinimu, matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas tuomet, kai Pažeidėjui buvo nustatytas sunkus girtumas, t. y. Pažeidėjas buvo tokioje fiziologinėje būklėje, kuomet žmogui sudėtinga ne tik kad tinkamai suvokti jį supančią aplinką, rišliai kalbėti ir mąstyti, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes. Minėtame dokumente esantys duomenys rodo, kad šį dokumentą surašė ir patvirtino, kad jis surašytas teisingai, ne pats Pažeidėjas, o medžiagą surinkęs policijos patrulis A. K.. Šiame dokumente yra tik Pažeidėjo parašas ir vardas bei pavardė, todėl jį laikyti tinkamu Pažeidėjo pasiaiškinimu, o taip pat remtis juo grindžiant Pažeidėjo kaltę, negalima. Pažymėtina ir tai, kad blaivaus Pažeidėjo policijos pareigūnai taip ir neapklausė. Taip pat negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad pati įvykio vieta buvo užfiksuota netinkamai – nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas atstumas tarp automobilio ir šuns būdos yra gerokai mažesnis, nei pagal proporcijas nurodyta eismo įvykio vietos schemoje; visiškai neaišku, ką reiškia ties atstumais tarp įvykio vietoje rastų daiktų nurodyti skaičiai – metrus, decimetrus ar kitokius matavimo vienetus; atstumas tarp, pagal kaltinimą, eismo įvykio metu sąlytį turėjusių daiktų – šuns būdos ir automobilio – schemoje neužfiksuotas iš viso; pačioje schemoje nėra nurodytas atstumų ir dydžių mastelis ir t. t. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti ir galimi įvykio liudytojai, nors pagal bylos duomenys matyti, jog jų buvo ne vienas. Protokole taip pat nurodyta, kad Pažeidėjas nebaustas, nors iš pažymos apie baustumą matyti, kad Pažeidėjas įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (14–21 b.l.). Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą šiuo atveju Pažeidėjui surašė visiškai atmestinai atlikę savo pareigas, tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių.

Įvertinęs tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims. Todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie Pažeidėjui inkriminuotų pažeidimų padarymą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Nustačius aukščiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimą D. D. byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.