- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1820-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21998-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2017 m. gegužės 7 d., apie 11.31 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Juodajame kelyje, ties pastatu Nr. 25, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamoji R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės 7 d. buvo motinos diena. Ji važiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini). Ten ji pasivaišino ir sėdo važiuoti į kapines, esančias Juodajame kelyje, kur palaidota jos mama. Svečiuose gėrė degtinę, jos išgėrė daugokai. Buvo rytas, apie 11.31 val. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) iki Juodojo kelio. Važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį. Vairavo įmonės automobilį. Įmonė, kuriai priklauso jos vairuotas automobilis, pretenzijų jai neturi. Asmeniui, į kurio automobilį ji atsitrenkė, žalą ji atlygino, asmuo parašė jai laišką, kad pretenzijų neturi. Situaciją vertina blogai, ji pasielgė labai negražiai, nežino, kas jai buvo. Tuo metu ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi šiai įmonei buvo reikalingas žmogus su teisėmis, po šio įvykio ją atleido. Ji atleista nuo gegužės 24 d. Jos pajamos šiuo metu yra 206,83 Eur. Gyvena savo asmeniniame būste, bankams įsipareigojimų neturi. Šiuo metu ji neturi nei darbo, nei teisių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir prokurorui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytojas R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017 m. gegužės 7 d., apie 10 val., vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo iki kapinių, esančių Vilniuje, Juodajame Kelyje Nr. 25. Automobilį priparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje prie kapinių ir nuėjo aplankyti palaidotų tėvų kapų. Maždaug po 20-30 minučių sugrįžo prie aikštelėje priparkuoto automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atidaręs bagažinę stovėjo ir dėjo daiktus, kai staiga pamatė, kad aikštelėje atbuline eiga važiavęs automobilis „Kia“ kairiu galiniu kampu atsitrenkė į stovinčio automobilio „Mercedes Benz“ kairį galinį sparną ir bamperį. Atsitrenkęs automobilis sustojo. Apie įvykį buvo pranešta policijai, nors automobilio „Kia“ vairuotoja prašė nekviesti policijos. Automobilio „Kia“ vairuotoja paskambinusi į įvykio vietą pasikvietė savo brolį, kuris atėjo į įvykio vietą būdamas neblaivus. Tarp jo ir šio vyriškio kilo konfliktas. Liudytoja paskambinusi iškvietė policijos pareigūnus. Dėl eismo įvykio metu pagadinto automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jam padaryta žala nėra didelė, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 18).
Liudytoja O. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m gegužės 7 d., apie 11.31 val., ji ėjo iš kapinių link stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Juodajame Kelyje, prie pastato Nr. 25. Stovėjimo aikštelėje ėjo link savo automobilio „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia jos automobilio stovėjo susidūrę du lengvieji automobiliai – „Mercedes Benz“ ir „Kia Sportage“. Automobilį „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo moteris, nedidelio ūgio, su akiniais, mėlyna striuke, trumpais šviesiais plaukais, apie 50 metų amžiaus. Paties susidūrimo fakto ji nematė. Automobilis „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) trukdė jai išvažiuoti iš aikštelės, todėl ji priėjusi paprašė, kad moteris patrauktų automobilį. Šalia vairuotojos keleivio sėdynėje sėdėjo vyras. „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja pavažiavo į priekį nuo automobilio „Mercedes Benz“ apie 1 metrą. Tuo metu prie automobilio „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėjo automobilio „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas su keleiviais, kurie atidarė automobilio „Kia Sportage“ keleivio dureles ir pradėjo konfliktuoti su keleiviu. Ji nuėjo šiuos išskirti. Prieš tai siūlė šiems užpildyti eismo įvykio deklaracijas, o kai įvyko konfliktas, ji iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją ir parašė paaiškinimą. Policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė automobilio „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai 2,08 promilių girtumą. Ji girdėjo, kaip minėta vairuotoja sakė, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, tačiau pateikti alkoholio butelio neturėjo. Kol atvyko policijos pareigūnai, vairuotoja alkoholio nevartojo, kadangi ši stovėjo išlipusi iš automobilio lauke, ji visą laiką šią matė. Automobilio „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis iki atvykus policijos pareigūnams pasišalino (b. l. 21).
Liudytojas A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017 m. gegužės 7 d., dirbdamas kartu su praktiką atliekančiu studentu, iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad Juodajame kelyje, ties pastatu Nr. 25, įvyko eismo įvykis ir galimai vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Pagal šį pranešimą nuvykus nurodytu adresu į automobilių stovėjimo aikštelę, prie kapinių, pamatė susidūrusius automobilius „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Kia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kalbant su eismo įvykio dalyviais, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas R. K. nurodė, kad matė, kaip automobilio „Kia“ vairuotoja, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į šio stovinčio priparkuoto automobilio „Mercedes Benz“ kairį šoną. Bendraujant su automobilio „Kia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja R. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ši nurodė, jog ji, norėdama išvažiuoti iš aikštelės, važiavo atbuline eiga ir kliudė šalia stovinčio automobilio „Mercedes Benz“ šoną. Bendraujant su vairuotoja R. B., nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą papučiant į alkotesterį. Vairuotoja R. B. sutiko ir alkotesterio pagalba jai buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Vairuotoja su nustatytu girtumu sutiko, reikalavimus vykdė, pateikė automobilio „Kia“ dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą. Po to vairuotoja R. B. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b. l. 23).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2017 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas savo parodymams aplinkybes (b. l. 6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4374/2017(01) nurodyta, kad R. B. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 7 d., 12.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio (b. l. 32, 55).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 762, be kita ko, matyti, kad R. B. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 56).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Kia Sportage EX M“ kaina su PVM yra 7450 eurų (b. l. 12).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad šiuo metu vyksta darbo santykių nutraukimo procesas su R. B..Automobilis „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas, tačiau nesmarkiai, įmonei padaryta nedidelė žala ir įmonė civilinio ieškinio nereikš (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
R. B. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamosios R. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamoji R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad gegužės 7 d. buvo motinos diena. Ji važiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini). Ten ji pasivaišino ir sėdo važiuoti į kapines, esančias Juodajame kelyje, kur palaidota jos mama. Svečiuose gėrė degtinę, jos išgėrė daugokai. Buvo rytas, apie 11.31 val. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) iki Juodojo kelio. Važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį. Vairavo įmonės automobilį. Įmonė, kuriai priklauso jos vairuotas automobilis, pretenzijų jai neturi. Asmeniui, į kurio automobilį ji atsitrenkė, žalą ji atlygino, asmuo parašė jai laišką, kad pretenzijų neturi. Tokie kaltinamosios R. B. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas R. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio metu, Vilniuje, Juodajame kelyje 25, automobilių aikštelėje, į jo stovintį automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į galinį kairį sparną ir bamperį, kairiu galiniu kampu atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis automobilis „Kia“ ir sustojo, automobilio „Kia“ vairuotoja prašė nekviesti policijos, tačiau liudytoja iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 18). Liudytoja O. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog būtent ji iškvietė pareigūnus. Šios liudytojos teigimu, paties įvykio ji nematė, tačiau 2017 m gegužės 7 d., apie 11.31 val., eidama iš kapinių link stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Juodajame Kelyje, prie pastato Nr. 25, stovėjimo aikštelėje ji matė, jog stovėjo susidūrę du lengvieji automobiliai – „Mercedes Benz“ ir „Kia Sportage“. Automobilį „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo moteris, nedidelio ūgio, su akiniais, mėlyna striuke, trumpais šviesiais plaukais, apie 50 metų amžiaus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino situaciją ir parašė paaiškinimą. Policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė automobilio „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai 2,08 promilių girtumą (b. l. 21). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad jis 2017 m. gegužės 7 d., dirbdamas kartu su praktiką atliekančiu studentu, iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad Juodajame kelyje, ties pastatu Nr. 25, įvyko eismo įvykis ir galimai vienas iš vairuotojų yra neblaivus. Pagal šį pranešimą nuvykus nurodytu adresu į automobilių stovėjimo aikštelę, prie kapinių, pamatė susidūrusius automobilius „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Kia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kalbant su eismo įvykio dalyviais, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas R. K. nurodė, kad matė, kaip automobilio „Kia“ vairuotoja, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į šio stovinčio priparkuoto automobilio „Mercedes Benz“ kairį šoną. Bendraujant su automobilio „Kia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja R. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ši nurodė, jog ji, norėdama išvažiuoti iš aikštelės, važiavo atbuline eiga ir kliudė šalia stovinčio automobilio „Mercedes Benz“ šoną. Bendraujant su vairuotoja R. B., nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą papučiant į alkotesterį. Vairuotoja R. B. sutiko ir alkotesterio pagalba jai buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Vairuotoja su nustatytu girtumu sutiko, reikalavimus vykdė, pateikė automobilio „Kia“ dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą. Po to vairuotoja R. B. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b. l. 23). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes A. S. nurodė ir savo tarnybiniame 2017 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4374/2017(01) patvirtina, kad R. B. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 7 d., 12.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio (b. l. 32, 55). Be to, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 762, be kita ko, matyti, kad R. B. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 56).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog R. B. 2017 m. gegužės 7 d., apie 11.31 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Juodajame kelyje, ties pastatu Nr. 25, vairavo automobilį „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl R. B. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę R. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. B. – yra 62 metų amžiaus, neteista (b. l. 39), administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 40-41), yra neįgali (b. l. 64), nedirbanti (b. l. 63), gauna senatvės pensiją, kurios dydis paskutiniais mėnesiais buvo 206,83 Eur (b. l. 62), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. B.
BK 67 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajai R. B., pažymėtina, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 1,62 promilės etilo alkoholio. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. B. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad ji praeityje už šiukščius pažeidimus nėra bausta (b. l. 40-41), į tai, kad ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 7 d.
Kaltinamajai R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –dokumentų paėmimas (b. l. 37) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, iš kaltinamosios R. B., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog ji įvykio metu, būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 1,62 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris veikos padarymo metu priklausė ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. kaltinamosios buvusiam darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 11). Esant tokioms aplinkybėms ir nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prieš perduodant kaltinamajai transporto priemonę minėtos įmonės vadovai žinojo, jog įmonei priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti aktualaus turto konfiskavimą. Todėl svarstytina dėl minėtos transporto priemonės „Kia Sportage“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės išieškojimo iš kaltinamosios R. B. Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Kia Sportage EX M“ kaina su PVM yra 7450 eurų (b. l. 12). Taigi iš R. B. turėtų būti konfiskuota būtent 7450 Eur. Visgi teismas pažymi pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atitinkamai šio turto vertės išieškojimas, atsižvelgtina į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus bylos aplinkybių visumą, kaltinamosios R. B. asmenybę bei konfiskuotino turto vertę, baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimas nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į baudžiamojo poveikio priemonės esmę, t. y. jos tikslas padėti užtikrinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Bylos medžiaga rodo, kad R. B. būtent dėl padarytos nusikalstamos veikos neteko darbo (b. l. 15), atitinkamai ir pajamų, ji pensijinio amžiaus, jos elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad ji anksčiau panašaus pobūdžio veikų nėra padariusi, tai rodo, kad veika atsitiktinė. Nors R. B. ir bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie nėra itin šiurkštūs, o paskirtos baudos sumokėtos. Iš elgesio po nusikalstamos veikos padarymo matyti, kad ji suvokia padarytos veikos pavojingumą, savo elgesio visiškai neteisina, dėl veikos nuoširdžiai gailisi ir išgyvena gėdos pojūtį. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad didžioji dalis BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų visiškai pasiekti ir ji patyrė gana daug nepatogumų dėl savo neapgalvoto bei neatsakingo poelgio. Jokių prielaidų išvadai, kad ateityje R. B. darys naujas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas teismas nenustatė. Juo labiau, kad jai taikoma poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, o aktuali transporto priemonė jai nepriklauso ir sprendžiamas ne šios priemonės, o jos vertės išieškojimo klausimas. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajai R. B. skiriama gana griežta baudos bausmė, todėl šiuo atveju 7450 Eur automobilio vertės išieškojimas iš esmės reikštų papildomą kaltinamosios nubaudimą pinigine sankcija, o bendra išieškotino turto ir baudos suma, kurią turėtų sumokėti kaltinamoji, viršytų teisingumo ir protingumo ribas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš kaltinamosios pateiktos pažymos apie pajamas matyti, kad jai mokama vos 206,86 Eur dydžio pensija, minėta, kad darbo, kartu ir papildomų pajamų, ji jau neteko. Taigi, remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad iš kaltinamosios R. B. neišieškotina konfiskuotino turto vertė, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Paskirti R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 7 d.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.