Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Joniškio rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. K. pareiškimą (b. l. 1) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad pareiškėjos tėvai L. S. ir V. S. nuo 1987 m. lapkričio 15 d. iki L. S. mirties (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė 65,80 m² bendro ploto gyvenamąjį namą su veranda ir priestatu bei ūkinius pastatus su kitais kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); 2) kad pareiškėjos tėvas V. S. po savo sutuoktinės L. S. mirties (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas gyvenamąjį namą su veranda ir priestatu bei ūkinius pastatus su kitais kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą; 3) kad pareiškėja po savo tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama gyvenamąjį namą su veranda ir priestatu bei ūkinius pastatus su kitais kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad reikia pasirinkti elektros tiekėją, bet ji nėra turto savininkė. Ji keturiasdešimt septynis metus pragyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), ten apsigyveno būdama penkerių metų. 1974 m. tėvai nusipirko namą, nežino ar iš kolūkio, ar iš G. Namą pastatė kolūkis, o G. buvo išsipirkęs. G. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), dabar jau mirę. Pamena, kad kolūkis padengė namo sumą G., o tėvai už namą mokėjo kolūkiui įmokas iš atlyginimo. Kada tėvai baigė mokėti įmokas nežino, bet motinos mirties dienai jau buvo baigę mokėti. Ji tame name nuolat gyveno, išskyrus laikotarpį kai mokėsi Panevėžyje. Dėl namo niekas pretenzijų nėra pareiškęs. Turi seserį, kuri su tėvais gyveno tik iki santuokos. Ji su šeima visada gyveno pas tėvus. Tik prieš kelerius metus atsirado tikslus namo adresas. Visada mokėjo mokesčius. Už elektrą mokėjo pagal knygelės numerį tėvo vardu, už šiukšles – savo vardu. Po mamos mirties namus valdė ir jais rūpinosi kaip šeimininkas tėvas. Viešajame registre namas neregistruotas.

Liudytoja J. K. parodė, kad pareiškėja yra jos marti. (Duomenys neskelbtini) kaime pareiškėja apsigyveno apie 1974 m., dar būdama vaikas. Pareiškėjos tėvus V. ir L. S. gerai pažinojo. Pareiškėjos tėvai nupirko namą iš G., kai šie nusipirko namą (duomenys neskelbtini) G. namas buvo nuosavas, nes buvo išsimokėję kolūkiui. Kai ji atsikraustė apie 1971 m., G. jau ten gyveno. S. kolūkis galėjo duoti paskolą namui. S. jame gyveno iki mirties. Po tėvo mirties ten liko gyventi pareiškėja ir gyvena iki šiol.

Liudytoja I. N. parodė, kad pareiškėja yra jos sesuo. Namą tėvai per kolūkį įsigijo iš G. Kolūkis sumokėjo G. pinigus, o tėvai mokėjo kolūkiui. Ji pas tėvus gyveno iki 1986 m. Tada tėvai jau buvo išsimokėję už namą. Pareiškėja visada ten gyveno. Tikslus adresas atsirado gal prieš penkerius metus. Po mamos mirties namus valdė ir jais rūpinosi kaip šeimininkas tėvas.

Liudytojas V. L. parodė, kad pareiškėja yra kaimynė. Jis nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). V. ir L. S. šeimą žino nuo to laiko, kai atsikraustė. V. S. pirko sodybą iš K. G. Turėjo sodybą įtvirtinti pas notarą savo vardu, bet to nepadarė. Namą pastatė kolūkis ir G. nupirko. Pastarajam nepatiko namas ir pasistatė kitą namą (duomenys neskelbtini), o tą namą pardavė S. Po S. mirties sodybą tvarkė S. su pareiškėja. Po S. mirties sodyboje pasiliko gyventi pareiškėja. Kai S. atsikraustė į namą, vaikai jau bėgiojo. Kolūkis dengdavo skolą, o paskui atskaitydavo iš atlyginimo.

Liudytojas S. G. parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės, pažinojo jos tėvus S. Gyveno (duomenys neskelbtini) kaime standartiniame name. S. pirko namą iš G. G. pasistatė naują namą (duomenys neskelbtini), o tą pardavė. Kolūkis neėmė namo ant savo balanso, o pervedė ant S. balanso. Jis buvo valdybos ir turto pardavimo komisijos narys. Namą pastatė kolūkis. G. galėjo būti pilnai atsiskaitę už namą, nes kolūkis atsisakė pirmumo teisės pirkti namą. Pinigus turbūt iš atlyginimo atskaitydavo, nebepamena. Be S. į tą namą niekas nereiškė pretenzijų. Po tėvų mirties namą tvarkė pareiškėja. Kodėl namo statyba nebuvo užregistruota negali paaiškinti. Pareiškėja nuolat gyvena tame name. Kolūkis pastatydavo po dešimt namų per metus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdyje, įvykusiame 1974 m. birželio 12 d., dalyvaujant valdybos pirmininkui ir nariams, svarstytas S. V. B. pareiškimas, kad kolūkio valdyba parduotų gyvenamą namą buvusio G. K. Kolūkio valdyba nutarė atsisakyti pirmumo teisės pirkti iš G. K. gyvenamą namą ir leido nusipirkti S. V., B (b. l. 51). Iš Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinės knygos ištraukos nustatyta, kad V. S. (šeimos galva), L. S. (žmona), D. S. (dukra), A. S. (anūkas) sudarė kolūkinį kiemą, gyveno 1965 m. pastatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-50). 2007 m. rugsėjo 20 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-179 „Dėl pavadinimų Joniškio rajono savivaldybės Kriukų, Satkūnų, Saugėlaukio, Žagarės seniūnijų kaimų gatvėms suteikimo“ Joniškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gatvei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas (b. l. 70). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad V. S. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1971 m. kovo 19 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d., o L. S. nuo 1971 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. kovo 25 d. adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų bei inventorinės bylos kopijos nustatyta, kad 2003 m. sausio 21 d. V. S. pateikė prašymą patikslinti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. 2003 m. vasario 17 d. kadastro duomenimis užfiksuoti: gyvenamasis namas plane pažymėtas 1A1/ž su veranda ir priestatu (statybos metai 1965), viralinė plane pažymėta 2I1/p (statybos metai 1965), tvartas plane pažymėtas 6I1/p su priestatais plane pažymėtais 1i1/ž, 2i1/ž (statybos metai 1965), 3i1/ž (statybos metai 1988) ir kiemo statiniai-šulinys bei tualetas (statybos metai 1965). Aukščiau įvardinti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre V. S. nebuvo įregistruotos (b. l. 7-10, 62). Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė patvirtino, kad neturi jokių dokumentų, susijusių su L. S. ir V. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimu (b. l. 46). (Duomenys neskelbtini) kolūkis Joniškio rajono savivaldybės administracijos archyvui yra perdavęs tik atsiskaitymų už darbą apskaitos knygas ir samdytų asmenų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. 1987 m. atsiskaitymų už darbą apskaitos knygoje yra įrašytos V. S. ir L. S. pavardės, jiems priskaitytas atlyginimas ir išdirbtos dienos. Atsiskaitymo apskaitos knygoje nėra duomenų apie V. S. ar L. S. iš darbo užmokesčio išskaitytas sumas paskolai dengti (b. l. 69, 77). Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų J. K., I. N., V. L. ir S. G., kuris buvo Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžio, įvykusio 1974 m. birželio 12 d. narys, parodymais, nustatyta, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatė (duomenys neskelbtini) kolūkis, o jį išsipirko K. G. 1974 m. pareiškėjos tėvas V. S. pirko šį gyvenamąjį namą iš K. G. (Duomenys neskelbtini) kolūkis gyvenamojo namo kainą padengė K. G., o pareiškėjos tėvai V. ir L. S. mokėjo kolūkiui įmokas iš atlyginimo. Iš liudytojos I. N. parodymų nustatyta, kad ji pas tėvus V. ir L. S. gyveno iki 1986 m. ir iki to laiko tėvai jau buvo išsimokėję kolūkiui už namą. Nors nėra išlikę jokių rašytinių įrodymų, kaip pareiškėjos tėvai atsiskaitinėjo už namą, pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų nuoseklių parodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog tikėtina, kad ne anksčiau nei 1974 m. birželio 12 d. pareiškėjos tėvas V. S. pirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš K. G. (Duomenys neskelbtini) kolūkis buvo tik tarpininkas, kuris suteikė paskolą savo kolūkiečiams V. ir L. S., tai yra kolūkis sumokėjo K. G. pinigus už namą, o po to atskaitydavo pinigus iš pareiškėjos tėvų darbo užmokesčio. Remiantis išdėstytu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos D. K. tėvai L. S. ir V. S. ne anksčiau nei nuo 1974 m. birželio 12 d. iki L. S. mirties (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė 65,80 m² bendro ploto gyvenamąjį namą plane pažymėtą 1A1/ž su veranda ir priestatu (statybos metai 1965), viralinę plane pažymėtą 2I1/p (statybos metai 1965), tvartą plane pažymėtą 6I1/p su priestatais plane pažymėtais 1i1/ž, 2i1/ž (statybos metai 1965), 3i1/ž (statybos metai 1988) ir kiemo statinius-šulinį bei tualetą (statybos metai 1965), esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 2, 11). L. S. paliktą turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)) jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties, nes V. S. po sutuoktinės mirties toliau gyveno jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, prižiūrėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius (b. l. 3, 11). Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš Joniškio rajono notarų biuro gautas liudijimas, kad mirus L. S. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto (b. l. 28). V. S., kaip L. S. sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). L. S. vaikai D. K. ir I. N. taip pat buvo yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie po motinos mirties palikimo nepriėmė. I. N. notariškai patvirtintu pareiškimu pareiškė, kad mirus jos motinai L. S. palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi (b. l. 30).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. S., a k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). V. S. paliktą turtą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)) pareiškėja D. K. faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes pareiškėja po tėvo mirties toliau gyveno tame gyvenamajame name, prižiūrėjo jį, tvarkė, mokėjo mokesčius. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš Joniškio rajono notarų biuro gautas liudijimas, kad mirus V. S. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto (b. l. 4). Pareiškėja, būdama V. S. duktė, priskirtina pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). I. N. taip pat yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, ji notariškai patvirtintu pareiškimu pareiškė, kad mirus jos tėvui V. S. palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jį neturi (b. l. 29).

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvai L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ne anksčiau nei nuo 1974 m. birželio 12 d. iki L. S. mirties (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė 65,80 m² bendro ploto gyvenamąjį namą plane pažymėtą 1A1/ž su veranda ir priestatu (statybos metai 1965), viralinę plane pažymėtą 2I1/p (statybos metai 1965), tvartą plane pažymėtą 6I1/p su priestatais plane pažymėtais 1i1/ž, 2i1/ž (statybos metai 1965), 3i1/ž (statybos metai 1988) ir kiemo statinius-šulinį bei tualetą (statybos metai 1965), esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje po tėvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.