- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 1-311-543/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 245 str., taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas ir pradėti dirbti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. P. 2013 m. kovo 13 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - bendrojo naudojimo koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, smurtavo prieš savo mažametį sūnų L. P., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, t. y. tarpusavio konflikto metu tyčia jį sugriebė už rankos bei stūmė į sieną ir sudavė kumščiu į kairę akį, tokiais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį bei nukentėjusiajam mažamečiui L. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke bei kairiame žaste.
Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad kovo 13 d. visą dieną namuose gėrė vyną. Tarp jo ir sugyventinės J. P. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinė ir mažametis L. išstūmė jį į bendro naudojimo koridorių. Supykęs, kad L. jį stūmė pro duris, sugriebė mažamečiui už megztinio ir abu pargriuvo ant grindų. L. smūgių nesudavė, mano, kad sužalojimas po akimi sūnui galėjo atsirasti dėl neatsargių jo veiksmų susistumdymo metu.
Nukentėjusysis L. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 46-47) parodė, kad kaltinamasis t.y. jo tėvas nuolat smurtauja namuose, muša jį ir jo mažametį brolį, dažniausiai juos muša namuose laikomu raudonu laidu, kurį laiko ant spintos. Kovo 13 dieną grįžęs iš mokyklos rado tėvą namuose. Jis triukšmavo. Koridoriuje suėmęs jam už megztinio trenkė jį į sieną, vieną kartą stipriai sudavė į akį. Jis verkė, išėję kaimynai tėčiui liepė liautis, iškvietė policiją. Taip pat jis matė, kaip tėtis paėmęs peilį norėjo durti mamai į pilvą, sakė jai, kad bus užmušta.
Nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą J. P. teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad su kaltinamuoju gyvena nuo 2003 m., sugyventinis agresyvus, namuose dažni konfliktai, barniai, sugyventinis smurtauja prieš vaikus, muša juos laidu, todėl ji ir vaikai jo bijo. Kovo 13 d. sugyventinis nuo ryto gėrė alkoholinius gėrimus, pergėręs pradėjo konfliktuoti, paėmęs peilį, sakė, kad ją papjaus. Ji ir vaikai išsigandę stūmė jį per duris į koridorių. Koridoriuje sugyventinis stvėrė mažametį L. už megztinio ir trenkė į sieną. Ji labai išsigando, pradėjo klykti, kilo triukšmas. Į laiptinę išėjo kaimynai, kaimynė N. B. padėjo atginti vaiką. Į bendro naudojimo koridorių buvo išėjusių daugiau žmonių, tačiau jie bijo A. P. ir nesutiko liudyti. Po įvykio pas L. veide po akimi buvo mėlynė. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl tvirtina pirminius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19) liudytoja patvirtino, kad matė, kaip sugyventinis rankos kumštimi sudavė mažamečiui L. vieną kartą į veidą.
Liudytoja N. B. patvirtino, kad kovo 13 d. išgirdo spiegiančią kaimyną, didelį triukšmą, todėl išbėgo į koridorių. Koridoriuje pamatė, kad A. P. gulėdamas ant grindų yra užgriuvęs mažametį sūnų. Mažametis visomis jėgomis stengėsi ištrūkti iš tėvo, pastarasis jį laikė suėmęs už kojų. Pagrasinus, kad iškvies policiją, kaltinamasis sūnų paleido. Koridoriuje buvo ir daugiau kaimynų. Jai yra žinoma, kad toje šeimoje dažnai smurtaujama.
Iš įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2013-03- 13 apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kambaryje prie kompiuterio ant stalo rasti peilis ir laidas apžiūrėti kaip daiktinai įrodymai (b.l. 6-10, 11-13).
2013-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 249/13(06) nustatyta, kad nukentėjusiajam L. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke bei kairiame žaste, šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, artimu vienas kitam laiku, sužalojimai padaryti veikiant galvą ir kairę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17-18).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-03-13 21.22 val. kaltinamajam A. P. nustatytas 1.30 prom. girtumas (b.l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo A. P. kaltė dėl mažamečiui nukentėjusiajam L. P. padaryto sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta. Kaltinamasis tyčia, nesilaikydamas elementarių elgesio normų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai t. y. jis daugiabučio namo bendrojo naudojimo koridoriuje tyčia naudojo smurtą savo mažamečio sūnaus atžvilgiu- stūmė mažametį į sieną, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė pastarajam sveikatos pakenkimą, atitinkantį nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus stebėjo pašalinai asmenys t.y. namo kaimynai. Fizinio smurto prieš kitą asmenį panaudojimas viešoje vietoje yra laikoma įžūliais veiksmais, kuriais sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, t. y. suprato, kad stumdamas mažametį vaiką į sieną, tampydamas jį už drabužių, suduodamas smūgį į veidą, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis byloje Nr. 2K-582/200, 2010-11-23 nutartis byloje Nr. 2K-450/2010 ir kt.).
Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis tyčia smūgių savo mažamečiui sūnui nesudavė, o jį tik patampė už megztinio, teismas vertina kaip gynybinius ir atmeta, o remiasi nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo L. P., liudytojų J. P., N. B. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, juos patvirtina kiti bylos duomenys-specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, bylos ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje jis nurodė, kad neatsimena visų aplinkybių, tačiau vaikui į veidą galėjo suduoti susistumdymo metu, vėliau kategoriškai paneigė smūgio sudavimą nukentėjusiajam, gi duodamas paaiškinimus teisme jis pripažino, kad galėjo padaryti nubrozdinimus, tačiau tik dėl neatsargumo, o ne dėl tyčinių savo veiksmų.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ir yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas išnykusius teistumus, tačiau šiai dienai yra teistas už analogiškų smurtinių veikų padarymą t.y už smurto vartojimą mažamečio sūnaus ir sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už pažeidimus prieš sugyventinę J. P. (b.l. 62-67). Kaltinamajam specialisto išvada konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b.l.72). A. P. nekritiškas savo veiksmų atžvilgiu, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad smurto vartojimas yra vienintelė patikima priemonė auklėjant vaikus. Visos šios anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinai, kaltinamasis yra linkęs smurtauti artimoje aplinkoje. Todėl siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačiomis jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmėmis, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam už šių nusikaltimų padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri geriausiai atitiktų sankcijoje numatytos bausmės paskirtį. Teismo manymu, kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo polinkiams pakeisti nepakanka.
Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nuodugniai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Įvertinus tiek nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, įvertinus tai, kad A. P. iš ankstesnių teistumų bei baustumų išvadų nedaro, pagal ankstesnį teismo nuosprendį paskirto įpareigojimo gydytis priklausomybės ligas nevykdo, įpareigojimą pradėti dirbti vykdo tik formaliai t.y. iš pažymos apie individualią veiklą matyti, kad į mokesčių inspekciją dėl leidimo verstis individualia veikla kreipėsi tik likus vienai dienai iki teismo posėdžio, be to, piktybiškai pažeidinėja kardomosios priemonės sąlygas nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis, nors už teismo nutarties nevykdymą jau yra nuteistas, akivaizdu, kad kaltinamajam negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos.
Skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės ir kadangi padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už šias veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.). BK 63 str. 9 d. pagrindu naujai paskirtoji bausmė bendrintina su 2013-05-02 Alytaus teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi šias veikas kaltinamasis padarė iki priimant pastarąjį teismo nuosprendį. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304-307 str.,
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nubausti:
pagal BK 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;pagal BK 284 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės faktinio vykdymo pradžios.
Remiantis BK 66 str. 2 d., įskaityti į paskirtą bausmę kardomąją priemonę suėmimą nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013m. balandžio 15 d.
Iki įsiteisės nuosprendis kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti A. P. teismo salėje.
Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-peilį ir kabelį, saugomus Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.