Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. skundą dėl (duomenys neskelbtini)- kontrolieriaus A. S. (A. S.) 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo, kuriuo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 16 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu už tai, kad E. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d. 08.22 val. važiavo „19“ maršruto autobusu Nr. 993 tarp stotelių „Stadionas“ ir „Pelesos“ ir kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 548702, tokiu būdu pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, t. y. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą E. G. skirta 16 eurų dydžio bauda.

2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. G. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundžiamu nutarimu E. G. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

ANK 446 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad baudžiamas keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas.

Vertindamas E. G. veikos atitikimą 446 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos administracinio nusižengimo sudėties požymiams teismas pažymi, kad:

pirma, teisės norma, įtvirtinta ANK 446 straipsnio 4 dalyje, nėra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje nėra daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisykles, dėl ko teisės norma, įtvirtinta ANK 446 straipsnio 4 dalyje, laikytina paprastąja, t. y. reguliuojamųjų santykių dalyvių baustinas elgesys yra įtvirtintas pačioje teisės normoje. Šią išvadą pagrindžia ir sisteminis ANK normų aiškinimas: tais atvejais, kai reguliuojamųjų santykių dalyvių pareigos yra įtvirtintos poįstatyminiuose aktuose, tame tarpe ir taisyklėse, tai yra nurodyta konkrečioje teisės normoje, įtvirtinančioje teisinę atsakomybę už minėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų nevykdymą (pavyzdžiui, ANK 134 straipsnis (Loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimas), 152 straipsnis (Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas), 175 straipsnis (Energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas), 177 straipsnis (Prekybos antikvariniais daiktais taisyklių pažeidimas), 230 straipsnis (Ginklų ir šaudmenų apskaitos taisyklių pažeidimas), 257 straipsnis (Derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas), 263 straipsnis (Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų atlikimo taisyklių pažeidimas), 269 straipsnis (Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimas) ir kiti straipsniai). Kita vertus tais atvejais, kai reguliuojamųjų santykių dalyvių teisės ir pareigos įtvirtintos savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintose taisyklėse, tai taip pat yra nurodyta konkrečiose teisės normose, įtvirtinančiose teisinę atsakomybę už minėtose taisyklėse įtvirtintų pareigų nevykdymą (pavyzdžiui, ANK 153 straipsnis (Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas), 154 straipsnis (Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas), 367 straipsnis (Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas), 368 straipsnis (Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas) ir kiti straipsniai). Minėta, kad teisės normos, įtvirtintos ANK 446 straipsnio 4 dalyje, dispozicijoje nėra daroma nuoroda į savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisykles, taigi teisinių santykių dalyvių baustinas elgesys nurodytas būtent pačioje teisės normoje, apibrėžtoje ANK 446 straipsnio 4 dalyje.

Teismas pažymi, kad ANK 446 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas būdamas keleiviu važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavo įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida neturėdamas teisės į transporto lengvatas, taigi įstatyme nustatyta atsakomybė už dvi alternatyvias aiškiai apibrėžtas veikas, kurių aiškinimas nereikalauja nuorodos į kitus teisės aktus: a) už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba b) už važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu E. G. pateikto vienkartinio bilieto Nr. 548702, šio bilieto kaina yra 1 euras, t. y. šis bilietas įsigytas be nuolaidos, taigi galima pagrįstai manyti, kad E. G. yra nubaustas už pirmąją iš dviejų alternatyvių veikų- už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Minėta, kad teisės norma, įtvirtinta ANK 446 straipsnio 4 dalyje, nėra blanketinė, jos turinio elementai nėra įtvirtinti kitame teisės akte, o pats baustinas elgesys yra apibrėžtas aiškiai: važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis. Administracinės teisenos metu nustatyta, kad E. G. važiavo keleivine kelių transporto priemone- autobusu turėdamas bilietą: šios aplinkybės neginčijo ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovė, taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad E. G. keleivine kelių transporto priemone važiavo be bilieto, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje;

antra, E. G. nubaustas už tai, kad jis pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą vienkartinį bilietą. Minėta, kad nors įstatyme, t. y. ANK 446 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta teisinė atsakomybė už bilieto pažymėjimą po kontrolės pradžios, E. G. kaltinamas pažeidęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, pagal kuriuos keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą. Teismo įsitikinimu, tokiu būdu poįstatyminiu aktu, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis yra nustatomas teisinis reguliavimas, kuriuo sukuriama nauja teisės norma, t. y. poįstatyminiu teisės aktu yra išplečiamas asmenų, kuriems yra taikoma teisinė atsakomybė, ratas, nors pačiame įstatyme, t. y. ANK 446 straipsnio 4 dalyje šios teisės normos adresatų sąrašas yra apibrėžtas pakankamai aiškiai- baudžiamas tas, kas būdamas keleiviu važiavo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavo įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida neturėdamas teisės į transporto lengvatas, taip pat įstatyme nėra įtvirtinta galimybė numatyti platesnį šios teisės normos adresatų ratą pateikiant nuorodą į poįstatyminį teisės aktą, šiuo atveju savivaldybių tarybų sprendimais patvirtintas taisykles. Teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimuose nurodyta, jog įstatymų ir poįstatyminių valdymo aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių- teisės tradicijų, visuomenės politinės ir teisinės kultūros lygio, tačiau tiek teisės teorijos, tiek įstatymų leidybos praktikos požiūriu tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių ir laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas. Poįstatyminiais teisės aktais draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas; poįstatyminiu aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 14 d., 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimas ta apimtimi, kuria keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, numato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju įstatyme, kadangi ši teisės norma pakeičia įstatymo nustatytas teisės normas ir sukuria naują bendro pobūdžio teisės normą. Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime pabrėžta, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Teismas pažymi ir tai, kad, kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės, preambulėje, šios taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintomis Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėmis, tačiau pastarosiose taisyklėse, vadovaujantis šiame nutarime jau aptartais konstituciniais principais, nėra sukurtų naujų bendro pobūdžio teisės normų, išplečiančių asmenų, kuriems yra taikoma teisinė atsakomybė, ratą. Tokių normų nėra ir kito didžiojo Lietuvos miesto- Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklėse;

trečia, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, nustatantis, tame tarpe, ir keleivių teises ir pareigas. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Vienas iš teisinės valstybės principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. (...) Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Teisinės valstybės principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai. Teisė negali būti nevieša. Konstituciniai reikalavimai, kad galiotų tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į ateitį,- svarbi teisinio tikrumo prielaida“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Šiuo aspektu vertinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisykles pažymėtina, kad šios taisyklės, vadovaujantis tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tiek ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, privalo būti paskelbtos. Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės buvo patvirtintos 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir buvo paskelbtos tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka, t. y. šias taisykles paskelbiant savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau teismas pažymi, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. teisėkūros procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, kurio 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta, kad savivaldybių administracijos iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateikia Teisės aktų registrui 2013 m. kovo 1 d. galiojančius savivaldybių institucijų norminius teisės aktus elektronine forma, suvestinės šių teisės aktų redakcijos Teisės aktų registre paskelbiamos iki 2014 m. balandžio 15 d. Visos suvestinės teisės aktų redakcijos Teisės aktų registre turi būti paskelbtos iki 2014 m. balandžio 30 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės bei jų suvestinės redakcijos nėra ir niekada nebuvo paskelbtos Teisės aktų registre, t. y. tokiu būdu, kaip tai yra numatyta teisės aktų skelbimą ir galiojimą reglamentuojančiame teisės akte. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas įpareigoja Teisės aktų registre skelbti ne tik naujai priimtus teisės aktus, bet ir priimtus iki Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo įsigaliojimo, nepaisant to, kad tokie teisės aktai buvo paskelbti anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklės bei jų suvestinės redakcijos Teisės aktų registre yra paskelbtos.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad E. G. veiksmuose, už kuriuos jis nubaustas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, dėl ko minėtas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojo- kontrolieriaus A. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, kuriuo E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 16 eurų dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.