- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-475-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00508-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Nukentėjusysis
- P. V.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo P. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
S. Ž. 2015-04-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-03-07, apie 17 val., ir 2015-03-13, apie 11.30 val., Šilutės r., Katyčių sen., Uikšių k., sodybos kieme, girdint pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie P. V., jį apšmeižė, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-05-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. Ž. nutraukė, nesant jos veiksmuose ATPK 174 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. V. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimą ir priimti naują nutarimą: pripažinti S. Ž. kalta 2015-03-07 padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą; pripažinti S. Ž. kalta 2015-03-13 padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą, subendrinti paskirtas administracines nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą. Nurodo, kad dėl 2015-03-07 S. Ž. nedidelio chuliganizmo jis 205-03-27 parašė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui, jame nurodė, jog minėto įvykio metu S. Ž. sodybos kieme jį užsipuolė keikdamasi necenzūriniais žodžiais, jį „koliojo“ (plūdo), teigdama apie tariamą jo lytinių organų rodymą, jis šiuos jos žodžius įrašė su savimi turėtu diktofonu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas 2015-04-13 nutarime Nr. 85-IL, kuriuo perdavė administracinio teisės pažeidimo bylą Šilutės rajono apylinkės teismui, aiškiai konstatavo S. Ž. chuliganizmo aplinkybes, kurias nustatė pirminį įvykio aplinkybių aiškinimąsi atlikusi policijos įstaiga.
Nukentėjusysis nurodo, kad 2015-03-07, apie 17.00 val., Šilutės r., Katyčių sen., Uikšių k., nuėjo prie savo kaimyno J. G. tvarto ir buvo jam priklausančios žemės teritorijoje. Tuo metu jį pamatė kaimynė S. Ž., kuri be jokio aiškaus pagrindo netikėtai ant jo užsiuto ir ant jo šaukdama užsipuolė, grasinamai laikydama rankoje armatūros strypą. S. Ž. užsimojusi prieš jį minėtu armatūros strypu grasino jam suduoti per galvą ir šaukė, ko jis čia atėjęs, ar nori, kad ji tuoj jam suduos per galvą, kad jis net išsižios. Ji buvo labai įžūliai nusiteikusi, kėlė triukšmą viešoje vietoje bei jam grasino susidorojimu. Nukentėjusysis pažymi, kad anksčiau jau yra buvę tokių S. Ž. įžūlių išpuolių prieš jį, tačiau niekaip nesugebėdavo to įrodyti ir nuo jos apsiginti, todėl paskutiniu metu pradėjo su savimi nešiotis diktofoną tam, kad esant reikalui paskui teisme bent turėtų kaip įrodyti S. Ž. veiksmus. Kai S. Ž. jį „koliojo“ (keikėsi necenzūriniais žodžiais) ir jam grasino armatūros strypu, jis nutaikęs momentą įjungė diktofoną ir padarė keleto minučių jos sukelto viešosios tvarkos pažeidimo garso įrašą. Ilgiau įrašinėti nebegalėjo, nes kilo realus pavojaus jo saugumui, nes S. Ž. grasindama vis prie jo artinosi, todėl jam teko nuo jos pabėgti. Vėliau šį garso įrašą pateikė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam Šilutės rajono apylinkės teismui. Nukentėjusysis nurodo, kad teisėja tik paskubomis išklausė jo pateiktą esminį įrodymą – garso įrašą ir savo 2015-05-15 nutarime neteisingai konstatavo, kad iš teismo posėdžio metu išklausyto garso įrašo yra tik girdėti, kaip du asmenys – moteris ir vyras šaukia, garsiai kalbasi, nelabai aiškiai girdėti, kokius žodžius sako moteris, aiškiai girdisi vyro balsas. Teisėja nesugebėjo išgirsti, kaip S. Ž. įžūliai ant jo šaukia, keikiasi necenzūriniais žodžiais ir jam grasina suduoti. Pažymi, kad iš garso įrašo turinio aiškiai girdisi, kad S. Ž. įžeidžiamai be jokio aiškaus pagrindo (dingsties) kibo prie jo bei garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, jam grasino susidorojimu, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl S. Ž. 2015-03-07 veiksmuose yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties požymiai, juos aiškiausiai įrodo tos dienos garso įraše girdimi S. Ž. grasinimai ir „koliojimai“ necenzūriniais žodžiais („och tu kūrva...“, „kaip pisiu per snukį ir išsižiosi...“, „kaip pisiu tau... į tą lempą, tai nenorėsi...“), todėl visiškai apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas šių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties požymių neįžvelgė.
Taip pat apeliantas nurodo, kad nors tarp jo ir S. Ž. jau anksčiau yra buvę tarpusavio nesutarimų, tačiau 2015-03-07 įvykis nevertintinas tik kaip asmeninio pobūdžio konfliktas. Apeliantas nurodo, kad S. Ž. plūdimasis necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamas kibimas prie jo viešoje vietoje, nepaisant jų privataus pobūdžio tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju, jeigu ir būtų galima traktuoti įvykio aplinkybes kaip asmeninį jo ir S. Ž. konfliktą, šiuo atveju pasirinkta santykių aiškinimosi vieta – vieša vieta nepašalina S. Ž. atsakomybės.
Dėl 2015-03-13 įvykio apeliantas nurodo, kad 2015-03-13, apie 11.30 val., atvyko Šilutės savivaldybės administracijos darbuotojai M. O. ir R. A. pasiaiškinti dėl tarp jo ir kaimynės S. Ž. vykstančių nesutarimų. Jis kartu su savo kaimynu J. G. bendravo su M. O. bei R. A., buvo bendro naudojimo kieme. Tuo metu prie jų priėjo S. Ž., kuri visiems greta buvusiems asmenims, t. y. J. G., M. O. ir R. A., aiškiai girdint įžūliai jį apkalbėjo: ką daryti, kaip toliau gyventi, „kaimynas kaip nuprotėjęs nusivelka kelnes ir pastoviai rodo pimpalą“. Dėl tokio S. Ž. chuliganiško poelgio jis buvo viešai įžeistas ir buvo pažemintas jo orumas. Šiuos žodžius turėjo visi labai aiškiai girdėti, kadangi jie visi keturi stovėjo greta vienas kito, todėl tiek jis, tiek šalia buvę žmonės aiškiai viską išgirdėjo. Matė, kaip kartu su juo bendravę minėti asmenys dėl tokių S. Ž. žodžių pasijuto nejaukiai, o jis asmeniškai pasijautė labai pažemintas prie šių aplinkinių žmonių. Iš liudytojų M. O. ir R. A. parodymų matyti, kad nors 2015-03-13 jie buvo visiškai šalia ir aiškiai girdėjo, kaip S. Ž. jį apšmeižė apie tai, kad jis jai demonstravo lytinį organą, be to, ji tokias aplinkybes jiems galimai paminėjo ir atsivedusi pas save į namus, tačiau 2015-05-14 teismo posėdyje tiek liudytojas M. O., tiek liudytojas R. A. priėmė poziciją geriau laikytis kaip nieko nežinančiais ir išvengti papildomų klausimų bei tolesnio vaikščiojimo į teismus. Tokios pozicijos jie laikėsi ir apklausiami policijos pareigūnų. Pažymi, kad liudytojas J. G. patvirtino, jog jis, apeliantas, niekada nėra demonstravęs savo lytinio organo, o S. Ž. tokius dalykus pati išsigalvoja ir bando jį apšmeižti. Nukentėjusysis teigia, kad 2015-03-13 S. Ž. įžeidė be jokio aiškaus pagrindo (dingsties), prisikabino prie jo viešoje vietoje kaimyno ir savivaldybės tarnautojų akivaizdoje bei garsiai jį išvadino asmeniu, kuris nuolat demonstruoja lytinius organus, t. y. kažkokiu iškrypėliu; S. Ž. chuliganiškus veiksmus atliko viešoje vietoje – Šilutės r., Katyčių sen., Uikšių k., ant bendro kelio, kur laisvai gali lankytis bet kuris vietos gyventojas ar atvykėlis; S. Ž. veikė tyčia, suvokdama, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėjo taip veikti; S. Ž. tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, dėl viešai išsakytų išgalvotų žodžiu privertė jį ir visus pasijausti labai nepatogiai. Toks S. Ž. išpuolis prieš jį, įžeidžiamas kibimas viešoje vietoje, nepaisant jų privataus pobūdžio tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove, o pasirinkta santykių aiškinimosi vieta – vieša vieta nepašalina S. Ž. atsakomybės už teisės pažeidimą, numatytą pagal ATPK 174 straipsnį.
Apelianto manymu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas 2015-03-13 įvykio aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą dėl S. Ž. nekaltumo. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra netinkamai motyvuotas, nepagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas nepagrįstai nevertino jo pateikto garso įrašo, todėl toks teismo sprendimas (nutarimas) laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. Ž. prašo P. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde P. V. dėsto teorinius samprotavimus apie viešąją tvarką, viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymą, tačiau nenurodo, kokie įrodymai patvirtina jos kaltę, kad ji pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė žmonių ramybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog S. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-03-07, apie 17 val., ir 2015-03-13, apie 11.30 val., Šilutės r., Katyčių sen., Uikšių k., sodybos kieme, girdint pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie P. V., jį apšmeižė, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas, siekdamas visapusiškai nustatyti faktines aplinkybes, apklausė nukentėjusįjį P. V., liudytojus M. O., R. A.. J. G., L. Ž. bei pačią administracinėn atsakomybėn trauktiną S. Ž., tačiau neginčytinų duomenų, patvirtinančių S. Ž. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, nebuvo gauta.
Liudytojas M. O. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir 2015-03-13 su direktoriaus pavaduotoju R. A. buvo atvykę į Uliškių k. dėl P. V. ir S. Ž. ginčo dėl bendro kelio. Kai jie kalbėjosi su P. V. ir jo žmona, atėjo S. Ž. ir ji susiginčijo su P. V., jie garsiai kalbėjosi dėl įvažiavimo, S. Ž. necenzūrinių žodžių nevartojo. Nepamena, kad būtų kalbėta apie lytinius organus (b. l. 29). Analogiškas aplinkybes M. O. buvo nurodęs ir 2015-04-08 paaiškinime Tauragės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai (b. l. 10).
Liudytojas R. A. tiek paaiškinime Tauragės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai, tiek teismo posėdyje parodė, kad kovo 13 d. su M. O. nuvyko į Uikiškių k. pasižiūrėti keliuko, dėl kurio kyla ginčas tarp S. Ž. ir P. V.. Tarp S. Ž. ir P. V. įvyko konfliktinė situacija, apsižodžiavimas buvo iš abiejų pusių. Kokie žodžiai buvo pasakyti, nepamena. Kalbėjo garsiai abu. Negali pasakyti, ar S. Ž. kalbėjo apie P. V. lytinius organus (b. l. 9, 29–30).
Liudytojas J. G. parodė, kad kovo 13 d. atvyko komisija dėl keliuko. Jie buvo ant kelio, atėjo jis ir S. Ž.. Ji sakė, ką daryti, kai kaimynas nusivelka kelnes ir rodo savo „pimpalą“. Ji „nesikoliojo“, ji skundėsi.
Taigi atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus matyti, jog konflikte dalyvavo abi šalys, t. y. tiek S. Ž., tiek P. V., ir abu garsiai aiškinosi savo santykius. Iš paminėtų liudytojų parodymų taip pat matyti, jog nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti, kad 2015-03-13 S. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, liudytojai M. O. ir R. A., kurie yra pašaliniai asmenys šioje konfliktinėje situacijoje, nepatvirtino, kad S. Ž. kalbėjo apie lytinių organų demonstravimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jokio pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais nėra ir apeliacinio skundo teiginiai, kad M. O. ir R. A. geriau priėmė poziciją laikytis kaip nieko nežinančiais ir išvengti papildomų klausimų bei tolesnio vaikščiojimo į teismus, vertintini kaip savitas niekuo nepagrįstas apelianto samprotavimas. Juo labiau kad parodymus liudytojai davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo.
Dėl apelianto teiginių, kad S. Ž. pasirinko asmeniniams santykiams spręsti viešą vietą, pažymėtina, jog iš liudytojų parodymų matyti, kad konflikte lygiai vienodai dalyvavo abi konfliktuojančios šalys, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad S. Ž. veiksmai buvo nukreipti sutrikdyti viešąją tvarką.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog S. Ž. 2015-03-13 pažeidė viešąją tvarką.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų ir dėl 2015-03-07 konflikto. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojų, mačiusių 2015-03-07 konfliktą, nebuvo. P. V., teigdamas, kad jį S. Ž. „iškoliojo“, grasino, rėmėsi tik garso įrašu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš garso įrašo negalima nustatyti, nei kada tiksliai šis garso įrašas buvo padarytas, nei kur, nei kieno balsai iš tikro yra užfiksuoti. Taip pat pastebėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išklausęs garso įrašą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog garso įraše girdėti tik garsūs vyro ir moteris šūkavimai, iš kurių negalima daryti išvados, kad S. Ž. plūdo P. V., siekdama pažeisti viešąją tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą nepakeistą ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.