Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3186-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
A15.-3186-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02881-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. L.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-3186-1123/2020
Proceso Nr. 4-68-3-02881-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.2.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2020 m. birželio 20 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė KET 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

R. L., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad supranta, dėl ko surašytas protokolas, įvykį pripažįsta. Jis nepajuto, kad kliudė tą automobilį. Jis tiek metų dirbęs (duomenys neskelbtini), ta gatve daug važinėjęs, kad net nepajuto. Jis buvo išlipęs prie stiklo fabriko ir pamatė, kad priekinis stikliukas įskilęs. Jis matė, kad buvo labai šalia privažiavęs prie to automobilio. Ta (duomenys neskelbtini) gatvė labai siaura, automobilius reikia apvažiuoti, ten stovėjo priparkuoti automobiliai ir dar prasilenkti reikėjo. Jis užkabino automobilį jį apvažiuodamas, per mažai išsuko. Net nepajuto, kai prisiplojo prie to automobilio. Prie stiklo fabriko išlipo ir apžiūrėjo tą gamyklą, ar ji veikia, paskui pamatė, kad tas stikliukas įtrūkęs. Pamatęs tai į įvykio vietą negrįžo. Savo poelgio kritiškai nevertina, bet sutinka, kad jis yra kaltininkas, taip išėjo. Formaliai pripažįsta savo kaltę, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Anksčiau administracinių nuobaudų turėjo, bet yra susimokėjęs, čia gal prieš 8 metus. Teisės jam atimtos nes brūkštelėjo automobilį, kai buvo truputį išgėręs ir kieme norėjo perstatyti automobilį. Šiuo metu jam atimtos teisės, jų neturi 8 metus, (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo be teisių. Jis šiaip nevažinėja, bet šį kartą norėjo iki tetos greitai nuvažiuoti. Norėjo pasidaryti teises, bet to nepadarė dėl karantino. Jo vairuotas automobilis priklauso draugui, kuris nežinojo, kad jis teisių neturi, jam to nesakė. Supranta, kad jo elgesys neadekvatus. Jis iš karto visos baudos sumokėti negalės, prašo leisti per ilgesnį laiką išmokėti, gal per metus arba dvejus.

R. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. jis vairavo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir įbrėžė „Opel“ markės automobilį, to praktiškai nepajuto ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki stiklo fabriko, kur sustojo. Apžiūrėjęs „Mitsubishi“ automobilį, pamatė sudužusį dešinio posūkio stikliuką ir priekinio bamperio nedidelį skilimą. Po to jau į įvykio vietą negrįžo. Po eismo įvykio automobilį „Mitsubishi“ sutvarkė ir grąžino savininkui J. M. (b. l. 35).

Nukentėjusioji L. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 00.20 val., ji vairavo jai priklausantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) g. ir paliko stovėti kelkraštyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 10.25 val. kaimynė iš pirmo aukšto pranešė jai, kad apgadintas jos automobilis, pasakė, kad būdama kieme išgirdo triukšmą, į susidūrimą panašų garsą. Priėjusi prie savo automobilio, ji pastebėjo, kad jis yra apgadintas, matėsi, kad atsitrenkė kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Koks tai buvo automobilis, nežino. Automobilis atsitrenkė į priekinį dešinės pusės kampą. Apgadintas jos automobilio priekinis dešinės pusės bamperis, įbrėžimai dešinės pusės priekinės lempos, įlenktas priekinis sparnas, taip pat matosi susidūrimo žymės ant priekinio dešinės pusės rato. Automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo kompanija „Gjensidige“. Ant (duomenys neskelbtini) g. esančio pastato kampo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, viena stebėjimo kamera yra nukreipta į nedidelę sankryžą (nuvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g.), taip pat kaimynai matė galimai pilkos spalvos automobilį (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio Vyriausiosios patrulės E. M. 2020 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 10.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio stovėjo moteris. Jiems privažiavus, automobilio „Mazda“ savininkė, kaip vėliau paaiškėjo, L. B., paaiškino, kad 5-10 minučių bėgyje į jos stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. didėjančia tvarka. Forminant įvykį kreipėsi eismo įvykio liudininkas K. S., kuris paaiškino, kad buvo kieme ir pastebėjo, kaip į stovintį automobilį „Mazda“ atsitrenkė „Renault Megane“, sidabrinės spalvos, ir pasišalino didėjančia tvarka link (duomenys neskelbtini) gatvės. K. S. įsėdus į sau priklausantį automobilį ir pabandžius pasivyti automobilį, kuris šalinosi iš eismo įvykio vietos, nepavyko, šis teigė, kad valstybinių numerių nepastebėjo. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ant pastato Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 2).

Liudytojas K. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. ryte ėjo link savo automobilio adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį, pamatė maždaug už 50-70 metrų nuo savęs pilką automobilį, mano, kad tai buvo Renault Megane, kuris atsitrenkė į kitą automobilį. Renault automobilis privažiavo apie metrą-du atgal ir labai staigiai išvažiavo, palikdamas už savęs didelį juodų dūmų debesį. Automobilio valstybinio numerio nepastebėjo dėl juodų dūmų (b. l. 49).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), joje matyti automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 3). Papildomoje informacijoje apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b. l. 5).

AB (duomenys neskelbtini) byloje pateikė 2020 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo sistemos įrašus nuo 9 val. iki 10.40 val. (b. l. 11).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš pataisos namų nukentėjusioji rado tą automobilį, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos pagal šiuos požymius – apdaužytas dešinys šonas, stipriai skleidžia uodus dūmus ir taip pat praskilęs radiatorius, iš kurio bėga skystis. Pateiktose ekrano nuotraukose matosi užfiksuotas iš eismo įvykio vietos išvažiuojantis automobilis (b. l. 13-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės G. G. 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykio tyrimo metu išryškinus valstybinius numerius ir patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad galimai iš eismo įvykio vietos išvažiavo automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Automobilio „Mitsubishi“ savininkas J. M., valdytojas – G. Š. (b. l. 30).

Liudytojas J. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. L.. Nuo birželio 20 d. automobilio neremontavo. Birželio 15 d. perdavė R. L. automobilį Šeškinės gėlių turguje maždaug savaitei, kaip jis prašė. Jis grąžino automobilį maždaug po savaitės (b. l. 33).

UAB „GATI Kėbulai“ remonto sąmatoje dėl automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio remonto darbų kaina yra 762,40 Eur be PVM, 922,50 Eur su PVM, taip pat 190 Eur už detales (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių R. L. asmens duomenų matyti, kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 53).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kadangi R. L. neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl vairuodamas automobilį jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones tokios teisės neįgijusiems asmenims.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. R. L. pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį nepaliko pakankamo tarpo ir kliudė kitą automobilį, po ko jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vėliau sustojęs ir apžiūrėjęs savo vairuotą automobilį, pamatė, kad jis yra apgadintas (sudužęs dešinio posūkio stikliukas ir priekinis bamperis įskilęs), tačiau į įvykio vietą negrįžo. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, tai, kad jis sukėlė eismo įvykį patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios L. B., liudytojų J. M., K. S. rašytiniai paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie jį, tarnybiniai pranešimai bei vaizdo įrašai. Ši R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

ANK 426 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. R. L. pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį, užkliudė kito asmens automobilį, nors teigė, kad to nepajuto. Tačiau iš R. L. parodymų matyti, kad jis, pavažiavęs toliau nuo eismo įvykio vietos, sustojo ir apžiūrėjo vairuojamą automobilį bei pamatė jo apgadinimus, tokiu būdu teismui nekyla abejonių, jog R. L. suprato, kad vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Visgi, nepaisant to, R. L. į eismo įvykio vietą negrįžo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad apie eismo įvykį, su kuriuo jis yra susijęs, būtų pranešta nukentėjusiajam arba policijai. Tokius R. L. veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 222 punkto nuostatų pažeidimą, kuris atsižvelgiant į tai, jog KET pažeidimu svetimai transporto priemonei padaryta žala (pagal pateiktą remonto sąmatą) viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (750 eurų), teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, kurie abu yra itin grubūs, susiję su transportu ar kelių ūkiu – R. L. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bei sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bei apsunkino eismo įvykio tyrimą). R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – nors jis formaliai ir pripažino jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau nenurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, jų nevertino kritiškai, todėl tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į R. L. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų tačiau už ne už grubius KET pažeidimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. L. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis už įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų minimumus, bet mažesnis už jų vidurkius. Paskirtas baudos subendrinus apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

Atsižvelgiant į R. L. teismo posėdžio metu pateiktą prašymą išdėstyti jam paskirtą baudą, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, įvertinus tai, kad R. L. šiuo metu yra nedirbantis, paties teigimu turintis (duomenys neskelbtini) invalidumą, (duomenys neskelbtini) procentų darbingas, darytina išvada, kad paskirta bauda jam bus ganėtinai didelė finansinė našta, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis tenkintinas ir jam paskirta bauda išdėstytina 20 mėnesių laikotarpiui.

ANK 426 straipsnio 7, 8 dalyse nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, bei neturintiems teisės vairuoti, transporto priemonės konfiskavimas. Įvertinus R. L. padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo charakteristiką, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-719/2018). R. L. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama 1 metams 6 mėnesiams.

Byloje nustatyta, kad R. L. vairuota transporto priemonė „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konfiskuoti šį trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Teismo posėdyje R. L. nurodė, kad automobilio savininkui nesakė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę, todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas J. M. negalėjo žinoti, kad R. L. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. L. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, R. L. paskirtą 2200 eurų baudą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 110 (vieną šimtą dešimt) eurų.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmąją išdėstytos baudos įmoką turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20120765191, ir įmokos kodą – 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė