Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. P. už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 5 d. vairuodamas automobilį VW Passat atsitrenkė į stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. P. pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikaltimo sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, atitinkamai numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.).

Atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantas teigia, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga. Pažymėtina, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nėra kriminalizuotas ir baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką nenumatyta. Be to, pasitraukimo iš eismo įvykio vietos motyvai veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kilti užtenka nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nustatytos buvo, todėl apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Tai, kad apeliantas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už automobilio grobimą, pasišalinus iš nusikaltimo vietos, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes nagrinėjamu atveju E. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o ne už pasišalinimą iš nusikalstamos veikos padarymo vietos.

Apeliantas taip pat prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, turėtų būti laikomas neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei tai, kad jis atlygino padarytą žalą, laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Tačiau šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pagal ATPK 30 straipsnį parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tuo tarpu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose niekada nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apelianto šeimyninė padėtis taip nėra aplinkybė, galinti sąlygoti sankcijoje numatytos privalomos administracinės nuobaudos rūšies neskyrimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažymėtina, kad E. P. yra teistas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (b. l. 17-18) ir per metus laiko jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b. l. 30-31), kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir įrodo, jog E. P. anksčiau skirtos nuobaudos joms keliamų tikslų nepasiekė.

Tad, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.