Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. AS-438-308-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
AS-438-308-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A.S.
Pareiškėjas
A.K.
Administracinė byla Nr.AS-438-308/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.K. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Junesta“, A.S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A.K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir patvirtinti žemės sklypo 28393 kv. m planą laisvoje žemėje ties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusios K.K. žemėvaldos vietoje planus bei pateikti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus.

2009-04-02 teisme buvo gautas pareiškėjo A.K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti visus teritorijų planavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, išskyrus tuos, kurie naudingi pareiškėjui, dėl 28393 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezininkų biuras" parengtame plane pažymėtas skaičiais (duomenys neskelbtini), teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje yra pareiškėjui grąžintinas žemės sklypas, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas K.K., kadangi tokių priemonių nesiėmus byloje priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-04-03 nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti visus teritorijų planavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, dėl 28393 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Geodezininkų biuras" parengtame plane pažymėtas skaičiais 1-14, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje yra pareiškėjui A.K. grąžintinas žemės sklypas, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas K.K.

Teismas pažymėjo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus žemės sklypo, o šio ginčo eiga ir išsprendimas tiesiogiai paliestų proceso dalyvių interesus, kadangi ginčas yra susijęs su konkrečiu žemės sklypu bei teise naudotis ir valdyti šį žemės sklypą. Taigi neįsiteisėjus teismo sprendimui šioje administracinėje byloje, su minėtu žemės sklypu atliekami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai sąlygotų naujų ginčų kilimą. Be to, teismo nuomone, būtinumą reikšti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygoja naujų, objektyvių teismo nustatytų aplinkybių visuma, todėl konstatuotina, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III.

Atskiruoju skundu tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Junesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atskirajame skunde paaiškina, jog pirmosios instancijos teismo 2009-04-03 nutartis yra nemotyvuota, joje nėra nurodytos faktinės aplinkybės, įrodančios, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas teismo sprendimo įvykdymą pasunkintų arba pasidarytų negalimą. Teismas, priimdamas šią nutartį, nevertino teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo rizikos, o apsiribojo tik bendro pobūdžio hipotetinių veiksnių nustatymu - ateityje galimais kilti ginčais, kas nėra pagrindžiama jokiais realiais faktais. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai yra naudingi pačiam pareiškėjui A.K. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, teismo nutartis taip pat pažeidžia reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos principus, neatitinka Lietuvos vyriausiojo teismo praktikos, todėl yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A.K. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, remdamasis bylos medžiaga ir prašyme dėl priemonių taikymo nurodytais pagrindais bei aplinkybėmis, pagrįstai nusprendė, jog yra akivaizdi būtinybė imtis įstatymo numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjo nuomone, dėl atsakovo veiksmų teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo galimybėms konstatuotina reali grėsmė, dar daugiau, tai atitinka tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešojo intereso apsaugos principus bei prašymo pagrįstumo kriterijus. Preiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog faktas, kad anksčiau šioje byloje atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtilmnimo priemonę, savaime nesuteikia teisės atsakovui proceso metu savavališkai laikyti nustatytais faktus ir duomenis, jų pagrindu vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir perduoti šią medžiagą bei duomenis kitoms institucijoms, žinant ir privalant žinoti, jog dėl visų šių aplinkybių vyksta teisminis ginčas ir tik teismas kompetentingas teikti galutinę ir vienareikšmišką išvadą. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad būtinybė taikyti reikalavimo užtilmnimo priemonę šioje byloje akivaizdi ir neatidėliotina, nes byloje pakankamai duomenų, jog neužtikrinus pareiškėjo reikalavimo, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliktų veiksmų pasekmės bus negrįžtamos. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas ir šiai dienai tęsia neteisėtus veiksmus nurodytoje teritorijoje, yra reali grėsmė, jog galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, taigi teismo nutartis tenkinti šį prašymą - adekvati, proporcinga, pagrista ir teisėta.

Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Junesta“ atskirąjį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo A.S. nurodo, kad prašo šį skundą tenkinti bei sutinka su jame išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas motyvuotu proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (71 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies (duomenys neskelbtini) punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir patvirtinti žemės sklypo 28393 kv. m planą laisvoje žemėje ties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusios K.K. žemėvaldos vietoje planus bei pateikti juos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus. Taigi nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į 28393 kv. m žemės sklypą, esantį laisvoje žemėje ties (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste.

Kita vertus, byloje esantys duomenys (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2009-03-26 raštas Nr. A51-6895(2.14.2.12-MP8)) (b.l. 61 – 62) patvirtina, jog šiuo metu atsakingos institucijos atlieka veiksmus, kuriais siekiama pareiškėjui atkurti nuosavybės teises tik į 17800 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį nurodytoje vietoje. Nurodytu Vilniaus miesto savivaldybės mero raštu Vilniaus apskrities viršininko administracijai informuojama, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta atkūrimo tvarka, buvusios savininkės K.K. turėtos žemėvaldos vietoje formuojamas 17800 kv. m sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nurodant, jog sklypas formuojamas, atsižvelgiant į Justiniškių gyvenamojo rajono išplanavimo projekte, patvirtintame 1978 m. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 355, suplanuotas gatvių teritorijas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog teises į pareiškėjo nurodomą žemės sklypą (jo dalį) siekia įgyvendinti (įgyti) ir kiti asmenys. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose) tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Junesta“ ir A.S. paaiškino, jog dalyje pretenduojamo atgauti žemės sklypo yra suplanuota gatvė, po suplanuota gatve jau yra įrengti inžineriniai tinklai ir pradėti pačios gatvės įrengimo darbai, o UAB „Junesta“ yra parengusi žemės sklypų, esančių Buivydiškių ir Pašilaičių k., Vilniuje detalųjį planą ir 2008-08-18 pateikusi jį savivaldybei tvirtinti (t. 2, b.l. 79).

Dėl šių objektyvių priežasčių konstatuotina, jog nesustabdžius atsakovo veiksmų, susijusių su teritorijų planavimu bei nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, esančią pareiškėjo nurodytame žemės sklype, iki administracinės bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos gali pasikeisti šio žemės sklypo ar jo dalies teisinis statusas, naudojimo režimas, kitiems asmenims suteiktų teisių naudotis ir valdyti šį žemės sklypą ar jo dalį apimtis ir pan. Darytina išvada, jog tokiu atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti pareiškėjo skundo reikalavimą, jei jis būtų patenkintas teisme, ir atkurti jam nuosavybės teises būtent į 28393 kv. m. dydžio žemės sklypą (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra aiškiai ir konkrečiai numatyta tiek veiksmai, kuriuos uždraudžiama atlikti atsakovui (reikalavimo užtikrinimo priemonės turinys), tiek ir konkretus, objektyviais duomenimis (planais ir pan.) apibrėžtas objektas, t. y. žemės sklypas (t. 2, b.l. 18), kurio atžvilgiu yra taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pagrindo nėra.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Junesta“ atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas