Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-11456-924/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
e2YT-11456-924/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05020-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
F. Z.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos gyventojų
Advokatai
Sonata Žukauskienė

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-11456-924/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05020-2018-8Procesinių sprendimų kategorijos:3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,dalyvaujant pareiškėjai F. Z., pareiškėjos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas Lietuvos Ypatingojo archyvo 2002 m. vasario 20 d. archyvo pažymėjimas Nr. 861-Z, kuriame nurodyti asmenys, įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) kaimo už Lietuvos SSR ribų, priklauso F. Z., bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir toliau legaliai negalėjo gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pareiškime nurodė, kad iki TSRS 1940 m. pradėtų trėmimų vykdymo pareiškėja ir jos šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Šeimai priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Pareiškėjos brolis A. U. buvo Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 4-ojo būrio vadas, partizanas, gavęs „siaubo“ slapyvardį, aktyviai kovojo už nepriklausomą Lietuvą. Pareiškėjos tėvas buvo pagautas partizanaujantis ir vadovaujantis vienam iš rezistencijos būrių, todėl (duomenys neskelbtini), Švenčiaus paežerėje, prie Butinskų sodybos, buvo nužudytas (sušaudytas). Kartu su tėvu buvo nužudyti (sušaudyti) du pareiškėjos broliai Adomas ir Boleslovas. Neilgai trukus po tėvo ir brolių nužudymo, sužinojo, jog TSRS pradėjus vykdyti Lietuvos piliečių trėmimus iš Lietuvos SSR, pareiškėja bei visi likę šeimos nariai (motina, brolis bei seserys) buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos SSR ribų. Pareiškėjos motinai kartu su vaikais teko palikti namus, daiktus, gyvulius ir trėmimo metu bėgti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, slėptis pas gimines, pažįstamus ir visais kitais būdais išvengti trėmimo. Šeimos turtas, ūkis gyvenamasis namas su daiktais, gyvuliais, ūkio padargais buvo konfiskuoti TSRS valdžios. Teko slapstytis, glaustis pas svetimus žmones, legaliai negalėjo gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atitinkant asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuto įstatymo 5 sr. 2 d. 2 punkto nuostatas, pareiškėja pateikė prašymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, prašydama pripažinti nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą. Tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas, kadangi 2002 m. vasario 20 d. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymėjime apie įtraukimą ir tremtinų asmenų sąrašus Nr. 861-Z, nurodytas vardas nesutampa su pareiškėjos gimimo liudijime ir pase nurodytu vardu. Įrašytas ne vardas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), nes būtent (duomenys neskelbtini) vardu pareiškėja buvo vadinama tiek šeimos narių, tiek aplinkinių. Pažymėjime taip pat klaidingai nurodyta pareiškėjos gimimo data, t. y. pažymėjime nurodoma, kad pareiškėja gimusi (duomenys neskelbtini) tuo tarpu pagal gimimo liudijimo ir paso duomenis pareiškėjos gimimo data (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos prašomi nustatyti juridiniai faktai gali būti nustatyti tik teisminio nagrinėjimo metu išklausius liudytojus ir išnagrinėjus pateiktus dokumentus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja F. Z. (U.) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas A. U., motina E. R. (8 el. b. l.). Lietuvos Ypatingojo archyvo 2002 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. 861-Z apie įtraukimą į tremtinų asmenų sąrašus nurodyta, kad U. (taip dokumente) (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), duktė (taip dokumente, pavardė nenurodyta) (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), duktė (taip dokumente, pavardė nenurodyta) (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), sūnus (taip dokumente, pavardė nenurodyta) (duomenys neskelbtini) (taip dokumente), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos SSR ribų (9 el. b .l.). 1995 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 9-4316 ir 1996 m. vasario 26 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 9-4950 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą 1,81 ha žemę, (duomenys neskelbtini) ir 1,10 ha žemę (duomenys neskelbtini) Aiškinimą, jog pareiškėjos šeimoje buvo vardų, pavardžių ir gimimo datų neatitikimų, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas (15 el. b. l.); gimimo liudijimas (8 el. b. l.); Lietuvos Ypatingojo archyvo 2002 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 861-Z (9 el. b .l.). Byloje taip pat pateikta: Lietuvos gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009 m. gegužės 22 raštas Nr. 36R-t-380 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (17 el. b. 1.), LR piliečio paso kopija (7 el. b. l.), pareiškėjos motinos A. U. mirties liudijimo kopija (16 el. b. l.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str., 445 str.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.

Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų A. Ž. (pareiškėjos pusseserė) ir R. Ž. (pareiškėjos dukra) parodymų, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėja, po tėvo A. U. ir brolių A. U. ir B. U. nužudymo (duomenys neskelbtini), būdama nepilnametė kartu su likusiais šeimos nariais – motina, seserimi ir broliu, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nes turėjo slapstytis, taip pat, kad teisę nustatančiame dokumente – Lietuvos Ypatingojo archyvo 2002 m. vasario 20 d. archyvo pažymėjime Nr. 861-Z, kuriame į asmenų įtrauktų į tremtinų sąrašus nurodyta „duktė (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja F. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), ikisantuokinė pavardė U., tėvo vardas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats asmuo, nors vardas ir gimimo data nesutampa su pareiškėjos gimimo liudijime nurodytu vardu ir gimimo data.

Pareiškėja kitaip, kaip teismo keliu nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus įrodyti negali, o prašymo tenkinimas pareiškėjai sukeltų juridines pasekmes, tai yra galimybę pripažinti pareiškėjai F. Z. tremtinio statusą (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.). Visų aukščiau išvardintų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytini anksčiau nurodyti juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 446 str.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie ką tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę.

Juridiniai faktai nustatytini tikslu pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą (CPK 177 str., 185 str., 444 str. 2 d. 9 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263–270, 307 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatančiame dokumente – Lietuvos Ypatingojo archyvo 2002 m. vasario 20 d. archyvo pažymėjime Nr. 861-Z, kuriame į asmenų įtrauktų į tremtinų sąrašus nurodyta „duktė (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja F. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), ikisantuokinė pavardė U., tėvo vardas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats asmuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja F. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trėmimo metu pabėgo, pasislėpė bei toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisinio statuso įgijimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Edvardas Paliokas