- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-967/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ ieškinį dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo, pareikštą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. sausio 3 d. atsakovo sprendimą Nr. (11.7)2-35 ir ieškovo prašymą patenkinti - nukelti viešojo pirkimo paraiškų pateikimo terminą 35 dienomis - terminui, kuris yra objektyviai būtinas; naikinti ex officio bet kokius atsakovo sprendimus, priimtus po 2013 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (11.7)2-35, bei grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki pažeidimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešųjų pirkimo konkursų procedūras, kol vyks teisminis ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pirkimas tiesiogiai liečia visos visuomenės interesų apsaugą, t.y. visuomenės interesą į saugų eismą, o tai susiję su ekonomiškumo ir efektyvumo principais. Pagal bendrą reikalavimą, pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo jį pagrįsti (CPK 178 str.). Šiuo atveju, ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis, nenurodydamas konkrečių argumentų, kuo remiantis galima būtų padaryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės teismo sprendimo įvykdymas. Tuo tarpu, atsakovo skelbtas pirkimas yra didelės apimties, horizontalaus kelių ženklinimo darbai atliekami nuolat (kiekvienais metais), panašaus pobūdžio konkursai vyksta nuolat ir ieškovas yra dalyvavęs juose ir teikęs paraiškas, jų konkursiniai reikalavimai iš esmės nekinta. Tuo tarpu, atidėjus pasiūlymų pateikimo terminą, iš esmės pailgėtų vykdomų konkursų trukmė. Be to, teismas atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, bei preliminariai įvertinęs ieškinio pareiškime dėstomus ieškovo argumentus, pripažįsta, kad toks pirkimas susijęs tiesiogiai su visuomenės interesu saugaus eismo srityje, todėl ieškovo prašymas pritaikyti laikinas apsaugos priemones ir sustabdyti konkurso procedūras yra neproporcingas ir neekonomiškas, gali turėti neigiamų pasekmių, kurios galimai viršytų teikiamą naudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešųjų pirkimo konkursų procedūras, kol vyks teisminis ginčas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pateiktas ieškinys grindžiamas viešųjų pirkimų principų pažeidimu, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, todėl jos privalo būti sustabdytos, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir užtikrinti viešąjį interesą.
2. Teismas priimdamas nutartį vadovavosi atsakovo raštuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais įrodymais ir neatitinka faktinės tikrovės, kadangi ieškovas tokio pobūdžio konkursuose niekada nėra dalyvavęs kaip tiekėjas ir nei karto nėra teikęs paraiškos. Taip pat konkursiniai reikalavimai nuolat kinta.
3. Jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų pirkimo procedūrų, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, ieškinio patenkinimo atveju visi perkančiosios organizacijos veiksmai bei sprendimai, atlikti bei priimti vykdant pirkimo procedūras, turėtų būti pripažįstami neteisėtais, o tokia situacija pažeistų ne tik ieškovo, bet ir kitų potencialių tiekėjų teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašo atmesti ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šiuo atveju, apeliantas, prašydamas sustabdyti viešųjų pirkimo konkursų procedūras, kol vyks teisminis ginčas, nepateikė teismui įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie realiai kylančią grėsmę sprendimo įvykdymui, taip pat įrodymų, pagrindžiančių, jog sustabdžius procedūras bus išvengta nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, bei bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas.
Pažymėtina, kad CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios papildomai taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Tuo tarpu, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.
Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl viešųjų pirkimų, kurių dalykas – valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontalusis ženklinimas, procedūrų teisėtumo. Galima sutikti su apelianto argumentais, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju, apelianto ir kitų potencialių tiekėjų teisės galėtų būti pažeistos, tačiau, šiuo atveju, pirmiausia reikia atsižvelgti į visuomenės poreikius ir jos teisėtus interesus. Eismo dalyvių saugumo ir jų sveikatos užtikrinimas valstybinės reikšmės automobilių keliuose laikytini prioritetu prieš apelianto interesus, net ir tuo atveju, jeigu apelianto ieškinys ir būtų patenkintas.
Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.