Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-576-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-576-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37829-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
H. Ž.
Nukentėjusysis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-576-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37829-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajam H. Ž.,nukentėjusiajai J. Ž.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, pensininkas, teistas Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti alkoholinių gėrimų, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - sutuoktinei, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04 promilių girtumas), nukentėjusiajai sutuoktinei J. Ž. jį stumdant žodinio konflikto su ja metu sudavė J. Ž. 2 smūgius ranka į veidą, rankomis griebė už jos rankų riešų ir juos suko, po ko sudavė dar 1 smūgį ranka nukentėjusiajai į krūtinę, tuo sukeldamas J. Ž. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jie susistumdė, nukentėjusiosios nemušė, mušimo nebuvo, ji buvo ištraukusi piniginę, o jis norėjo ją atimti ir susistumdė, bet mušti nemušė, neteisybė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo H. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38). Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis H. Ž. parodė, kad viskas teisingai parašyta. Neatsimena, ar tą dieną buvo išgėręs, galbūt. Žmonai nesudavė pastumdamas, susistumdė abu, nežino, kodėl taip parašyta apklausos protokole. Anksčiau yra teistas už smurtą prieš žmoną. Policiją iškvietė žmona, kodėl ji kvietė, nežino. Su žmona gyvena jau 40 metų, atrodo, jos atsiprašė. Nebuvo toks girtas, kad neprisimintų. Išgėrė gal apie 200 ml degtinės. Nematė ant žmonos veido raudonos žymės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad dėl ko prasidėjo konfliktas gerai neprisimena, jis buvo girtas, mušėsi, šūkavo, stumdėsi, visada, kai būna girtas, kabinėjasi. Tą dieną vyras grįžo jau išgėręs ir dar parsinešė butelį. Gulėjo, pagerdavo, pavaikščiodavo, kabinėjosi, vėl pagerdavo. Jis užsuko jai ranką, per veidą davė su ranka, pastūmė, į krūtinę davė, ji nukrito. Dėl tokių jo veiksmų patyrė skausmą, žandas buvo raudonas, atvykusi policija kažką užfiksavo, matė, kad žandas raudonas. Į medikus nesikreipė. Ji vyrui smūgių nesudavė, bijo jo išgėrusio. Vyras anksčiau teistas už smurtą, laikinai elgesys buvo pasikeitęs. Vyras atsiprašė, jam atleido, ką padarysi, gyvena kartu, vienas kambariukas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad gavo iškvietimą, kad namuose grįžo neblaivus vyras ir pradėjo konfliktuoti su žmona. Atvykus buto duris atidarė moteris, kuri teigė, kad grįžęs neblaivus vyras pradėjo konfliktuoti dėl maisto, trenkė moteriai į veido sritį su ranka, į kūtinę ir į ranką. Vyras irgi buvo namuose, pasakė, kad grįžo į namus, valgė ir sukonfliktavo su moterimi. Moteris nuo GMP atsakė, o pagal jos parodymus, kad vyras jai trenkė į veidą, ranką ir krūtinę vyras buvo sulaikytas. Neprisimena, ar matėsi pas moterį sužalojimai, kraujo tai nebuvo, nebent kokie paraudimai. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė dalį liudytojos R. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22). Perskaičius šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, jog teisingi parodymai, nukentėjusiajai paraudimas ant veido buvo. Vyriškis sakė, kad grįžo namo ir iš šaldytuvo ėmė valgyti, sukonfliktavo dėl maisto, todėl ir trenkė moteriai. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Komisariate vyriškiui buvo nustatytas neblaivumas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pas šiuo asmenis vyko pirmą kartą, anksčiau jų nepažinojo, nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokolo matyti, kad J. Ž. parodė, jog eilinį kartą vyras grįžo į namus girtas, pradėjo konfliktuoti, o po to ir sumušė – sudavė jai du smūgius delnu į abi veido puses, vieną smūgį kumščiu į dešinę krūtį, laužė jai abi rankas, sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 1-3).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad nukentėjusioji pranešė, kad namuose mušasi vyras, greitosios medicinos pagalbos nereikia, vaikų nėra (b. l. 10).

Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės R. K. 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad virtuvėje konflikto metu H. Ž. trenkė nukentėjusiajai delnu į dešinįjį skruostą, ranka į krūtinės sritį ir kairiąją ranką, stumdė ją. Taip pat užfiksuotas nukentėjusiajai nustatytas paraudimas bei smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas (b. l. 11-12).

Alkotesterio pažymos kvitu 2018 m. rugpjūčio 7 d., 15.32 val. H. Ž. nustatytas 1,04 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis H. Ž. parodė, kad kaltės nepripažįsta, susistumdė su žmona, tačiau jos nemušė, kaltinamojo H. Ž. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai J. Ž. fizinį skausmą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Ž., duodama parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad vyras grįžo jau išgėręs ir dar parsinešė butelį. Gulėjo, pagerdavo, pavaikščiodavo, kabinėjosi, vėl pagerdavo. Jis užsuko jai ranką, per veidą davė su ranka, pastūmė, į krūtinę davė, ji nukrito. Dėl tokių jo veiksmų patyrė skausmą, žandas buvo raudonas, atvykusi policija kažką užfiksavo, matė, kad žandas raudonas. Tokie jos parodymai atitiko tiek jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek pareiškimo apie nusikalstamą veiką atlikimo protokole nurodytas aplinkybes (b. l. 1-3, 19-20). Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. Ž. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas R. K., be kita ko, parodė, kad dirbdama iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykę minėtu adresu nuėjo į butą, kuriame buvo moteris – J. Ž.. Ji paaiškino, kad vyras – H. Ž. sudavė jai į veidą. Ranka sudavė į krūtinę bei kairiąja ranka stumdė ją. Konfliktas kilo dėl to, kad vyras girtas grįžo namo. Moteris atrodė labai susijaudinusi, verkė. Vyras atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl maisto. Ant moters dešinio žando matėsi paraudimas (b. l. 22). Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. patvirtino savo duotų parodymų teisingumą, paaiškino, kad vyriškis sakė, kad grįžo namo ir iš šaldytuvo ėmė valgyti, sukonfliktavo dėl maisto, todėl ir trenkė moteriai. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. Komisariate vyriškiui buvo nustatytas neblaivumas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pas šiuo asmenis vyko pirmą kartą, anksčiau jų nepažinojo, nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios J. Ž. atžvilgiu faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės R. K. 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad virtuvėje konflikto metu H. Ž. trenkė nukentėjusiajai delnu į dešinįjį skruostą, ranka į krūtinės sritį ir kairiąją ranką, stumdė ją. Taip pat užfiksuotas nukentėjusiajai nustatytas paraudimas bei smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas (b. l. 11-12). Byloje nenustatyta, kad liudytoja R. K. turėtų kokį nors suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad kaltinamasis, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu H. Ž. parodė, jog pastūmė žmoną nuo savęs, galbūt tuo metu jai ir sudavė, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žmonai nesudavė pastumdamas, susistumdė abu, nežino, kodėl taip parašyta apklausos protokole.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis H. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04 promilių girtumas), nukentėjusiajai sutuoktinei J. Ž. jį stumdant žodinio konflikto su ja metu, sudavė J. Ž. 2 smūgius ranka į veidą, rankomis griebė už jos rankų riešų ir juos suko, po ko sudavė dar 1 smūgį ranka nukentėjusiajai į krūtinę, tuo sukeldamas J. Ž. fizinį skausmą.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog H. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo H. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam H. Ž. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo H. Ž. asmenybę, kuris anksčiau teistas, taip pat už smurtą artimoje aplinkoje, bausmę atlikęs (b. l. 51-52), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 53), nedirbantis (b. l. 54), nėra duomenų apie gydymąsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti didesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. Ž. buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. 15.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10.11 val.(b. l. 31, 47). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į skiriamos bausmės laiką.

H. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmenas, laikomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

H. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti H. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. 15.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10.11 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, H. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

H. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmenas, laikomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti H. Ž., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas