Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1412-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
e1-1412-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24904-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1412-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24904-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinis teistumas 2015 m. lapkričio 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2017 m. gegužės 17 d. bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2020 m. birželio 24 d. apie 20.10 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė buvusiai sugyventinei E. L. į galvą, pastarajai gulint ant žemės, spyrė į įvairias kūno vietas, tikslus spyrių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasivijo nueinančią E. L. ir jai vieną kartą kumščiu smogė į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. L. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. L. 2020 m. birželio 26 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per langą įlindo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. B. ir, priėjęs prie sofoje gulinčios nukentėjusiosios S. B., asmeninio konflikto metu, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai S. B. į koją, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. B. fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas E. L.

A. L., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su E. L. yra buvę sugyventiniai, nuo 2020 m. birželio mėn. pradžios jis išėjo iš jos ir gyvena jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją nuvažiuodavo padėti prie ūkio darbų, kartais pernakvodavo, tačiau jokio bendro ūkio nebevedė. 2020 m. birželio 23 d. jis dviračiu atvažiavo pas E. L. ir šventė Jonines, tą vakarą išgėrė tikrai nedaug ir jis liko pas ją nakvoti. Ryte jis dviračiu išvažiavo į savo namus. Kol buvo namuose, išgėrė apie pusę litro alaus. Pavakary dviračiu vėl nuvažiavo pas E. L., nes buvo prižadėjęs pakeisti kiaurą jos dviračio padangos kamerą. Atsivežtos dviračių kameros E. L. dviračiui netiko, todėl jis jai liepė nuvažiuoti pas žmogų, kuris turguje prekiauja dviračių dalimis. E. L. sėdo ant jo dviračio ir išvažiavo, grįžusi pasakė, kad reikės nuvykti po valandos, nes šeimininko nėra namie. Tada jis jai liepė nuvažiuoti ir jam nupirkti alaus. Buvusi sugyventinė iš parduotuvės jam parvežė 1 l alaus. Alų išgėrė vienas ir dar kartą su E. L. nuėjo į artimiausią parduotuvę ir nusipirko 1 lirą. Parėjus pas E. L., įvyko žodinis konfliktas, nes ji jam pasakė, kad pas ją namuose negers alkoholio ir liepė išeiti. Tada jis supykęs pasivijo nueinančią E. L. ir, liepdamas jai atsisukti, vieną kartą delnu sudavė į veido sritį, nes ji atsisuko. Po jo suduoto smūgio E. L. susigūžė ir atsitūpusi rankomis susiėmė už galvos ir pradėjo šaukti „mama padėk“. Tada jis jai spyrė į šoną. Po spyrio E. L. pradėjo dar labiau šaukti, nes jos mama buvo kambaryje, bei varyti jį lauk. E. L. atsistojo ir šaukdama ėjo link kaimynų. Jis priėjo prie jos ir, tempdamas už rankos, liepė eiti į namus. Kaip tik tuo metu pro šalį keliu važiavo automobiliu J., kurio pavardės nežino, pažįsta tik iš matymo, kuris stabtelėjo, tačiau pažiūrėjęs nuvažiavo. Jam su E. L. konfliktuojant, jis ant jos šaukė, išgirdo kaimynas R., kuris jam kažką sakė, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir pasiėmęs savo dviratį išvažiavo. Grįžęs į namus toliau gėrė alų, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė dėl E. L. sumušimo. Jie tą vakarą, kol jis buvo pas E. L., konfliktavo, ji buvo blaivi, nes su juo alaus negėrė. Kiek prisimena, jis jai vieną kartą smogė į veido sritį delnu, po to spyrė į šoną ir buvo sugriebęs už rankos, pilnai prisipažįsta, kad tokiais savo veiksmais jis jai sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą, bei dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Konflikto jos mama nematė, galėjo tik girdėti, kaip jie šūkavo vienas ant kito kieme. Jis pilnai prisipažįsta, kad sumušė buvusią sugyventinę E. L. ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, bei dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs, tai alkoholio vartojimo pasekmė (b. l. 132-133, 140).

E. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. birželio 24 d jos sugyventinis A. L., su kuriuo gyvena apie metus laiko, atsikėlęs pasakė, kad važiuoja į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tvarkyti šaldiklio. A. L. grįžo apie 17.00 val., juto, kad išgėręs. Jis buvo jai pažadėjęs sutvarkyti dviračio padangą. Ieškodamas sandėliuke dviračio padangos, ėmė jai priekaištauti, jog tyčia paslėpė, jis pradėjo „nervuotis“, trankyti duris. Kad A. L. nusiramintų, jam pasakė, kad nuvažiuos ir nupirks naują padangą. Ji dviračiu išvažiavo pirkti padangos, jai grįžus, A. L. liepė nuvažiuoti ir nupirkti alkoholio. Apie 18 val. nuvažiavo į parduotuvę ir A. L. nupirko alkoholio, A. L. gėrė vienas. Sutvarkęs dviračio padangą, liepė nueiti ir dar nupirkti alkoholio, ji atsisakė tai daryti. A. L. pradėjo nervuotis, jie kartu nuėjo į parduotuvę, ir jis nusipirko alaus, kurį namuose gėrė vienas. A. L. pradėjo jai priekaištauti, kam laisto šiltnamį, nes per karštas oras, reikia vakare tai daryti. Vėliau jis pradėjo priekaištauti, kad ji miega su kaimynu ir jam neištikima. Jai nueinant, A. L. ją pasivijo ir ranka sudavė į galvą. Ji po smūgio atsigulė ant žemės ir rankomis užsidengė veidą, kad apsisaugotų nuo jo smūgių. A. L. jai gulinčiai ant žolyno spyrė ir rankomis daužė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų, negali pasakyti, nes buvo išsigandusi. Kai A. L. nuo jos pasitraukė, ji atsistojo ir nuėjo į kitą kiemo galą. A. L. ją pasivijo ir ranka sudavė per galvą. Tada ji atsisėdo ir rankomis užsidengė veidą, išgirdo pro šalį važiuojant kaimyną R., kuris sustojo pažiūrėti, kas vyksta. A. L. jam pasakė, kad ji stipriai girta ir nusišneka. Kaimynas nuvažiavo. Tada A. L. pradėjo ją stumdyti, tempė į sandėliuką, rankomis sudavė per galvą. Kaimynas R. iš savo kiemo sušuko, kad negalima mušti moterų. A. L. atsitraukė nuo jos ir dviračiu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sužalojimai jai nepadaryti, į medikus nesikreipė, apie įvykį pranešė policijai, smurtaudamas A. L. jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 17-18).

R. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad gyvena kaimynystėje su E. L., ji su mama gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Jo kiemas aptvertas, todėl jis nemato, kas vyksta už tvoros. 2020 m. birželio 24 d. apie 20 val. jis dviračiu važiavo iš parduotuvės į namus, kai važiuojant pro E. L. namus, ant kelio stovėjo E. L. su sugyventiniu ir konfliktavo, tarpusavyje stumdėsi. Jam pro juos reikėjo pravažiuoti, todėl važiuodamas pro juos, jis sustojo, nes jie stumdėsi tarpusavyje. Jis pasakė, kad baigtų gerti ir konfliktuoti, nes tikrai abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. E. L. sugyventinis jam liepė nesikišti į jų reikalus, ir jis nuvažiavo juos palikdamas. Jis nematė, kad sugyventinis suduotų smūgius E. L., jie tik stumdėsi. Kas vyko toliau, jis tikrai nematė, nes ne jo reikalas, ten pastoviai geriama ir konfliktuojama (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

A. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. birželio 24 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog E. L. policijai nurodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 20.10 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, ją sumušė sugyventinis A. L., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 14-23);

Foto lentele, kurioje užfiksuotas įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje buvo smurtaujama nukentėjusiosios E. L. atžvilgiu, bendras vaizdas (b. l. 27-30);

2020 m. liepos 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad A. L. nėra nukentėjusiosios E. L. sugyventinis, šiuo metu kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, todėl nusikalstamą veiką tikslinga perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 35);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalų kopijomis, iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio 24 d., 23.17 val. nukentėjusioji E. L. buvo blaivi, kaltinamajam A. L. 2020 m. birželio 24 d. 23.36 val. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 39-41, 105-107).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. 2020 m. birželio 24 d. asmeninio konflikto tyčia vieną kartą kumščiu smogė buvusiai sugyventinei E. L. į galvą, pastarajai gulint ant žemės, spyrė į įvairias kūno vietas, tikslus spyrių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasivijo nueinančią E. L. ir jai vieną kartą kumščiu smogė į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. L. sukeldamas fizinį skausmą.

Fizinio skausmo sukėlimas S. B.

A. L., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad suvokia, jog savo veiksmais S. B. spirdamas į koją sukėlė jai trumpalaikį fizinį skausmą. 2020 m. birželio 26 d. jis vartojo alų ir po pietų paskambino buvusiai sugyventinei E. L. paklausti, kada ji jam sumokės už nupjautą žolę jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvusi sugyventinė gyvena kartu su mama. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis atsirado pas buvusią sugyventinę kieme dėl girtumo nepamena. Nepamena, net kaip pateko pas ją į namus, ar pro duris, ar tai pro langą. Dėl girtumo smulkiai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau sutinka su duotais S. B. parodymais, kad jis jai gulinčiai lovoje spyrė į koją. Namuose neradęs buvusios sugyventinės, sukonfliktavo su S. B., nes nesakė, kur jos dukra, ir eidamas pro šalį spyrė į koją, ir išėjo. Pirminėje apklausoje nurodė, kad niekur nebuvo išėjęs ir nespyrė S. B., todėl kad neprisiminė dėl girtumo įvykio aplinkybių. Jis pilnai prisipažįsta, kad spyrė S. B. į koją ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs, tai alkoholio pasekmė (b. l. 162-163).

S. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 18.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo durų skambutį, po to spardomas ir plėšiamas duris. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad tai E. L. sugyventinis A. L., kuris spardė duris, beldė į visus namo langus. Po kurio laiko pamatė iš virtuvės į dukros kambarį įbėgantį A. L., kuris „koliojosi“ necenzūriniais žodžiais. Išėjęs iš dukros kambario, jai kambaryje gulinčiai ant sofos, vieną kartą spyrė į koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. Neradęs dukros viduje, iššoko laukan pro virtuvės langą, pro kurį ir buvo įlipęs, langas nesugadintas (b. l. 68).

E. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. visą dieną jai skambinėjo jos draugas A. L., kuris telefonu vis reikalavo, jog jam sumokėtų už nupjautą žolę. Neminėjo, kad atvyks pas ją į namus. Apie 19.00 val. nuėjo pas kaimyną į sodus paprašyti, kad sutvarkytų jos dviratį, kaimyno sodo adreso tiksliai nežino. Sėdėdama kaimyno sode, išgirdo smūgio garsą, sklindanti nuo jos namų. Tuomet pažiūrėjo į savo namų kiemą ir pamatė, kaip pro jos namų virtuvės langą iššoko jos draugas A. L. ir pabėgo (b. l. 96).

A. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos į įvykio vietą nuvykusių pareigūnų nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 61);

2020 m. birželio 26 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. B. policijai nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 18.30 val., A. L. per langą įlindęs į jos namus, priėjęs prie jos, gulinčios sofoje, tyčia spyrė vieną kartą jai į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 66-73);

Foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių patalpų, kur buvo smurtaujama nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu, bendras vaizdas (b. l. 75-77);

Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. 18.35 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino E. L. ir nurodė, kad sugyventinis įlipo per langą, konfliktuoja su name esančia mama (b. l. 78-82);

2020 m. birželio 27 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios S. B. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad ant matomų kūno vietų sužalojimų nematyti (b. l. 85, 87-88);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 26 d., 19.05 val. liudytojai E. L. nustatytas 0,68 promilės girtumas, nukentėjusioji S. B. buvo blaivi (b. l. 99-101).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. 2020 m. birželio 26 d. per langą įlindęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. B. ir, priėjęs prie sofoje gulinčios nukentėjusiosios S. B., asmeninio konflikto metu, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai S. B. į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo A. L. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. liepos 23 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 195, 197-199).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nuskalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas E. L.), padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas S. B.), padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes kaltinamajam A. L. 2020 m. birželio 26 d. po įvykio neblaivumas nustatytas nebuvo ir tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo neblaivus ir kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

A. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, teistas, teistumas išnykęs (b. l. 108-114), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 116-122), Sodra duomenimis, nedirba (b. l. 123), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 124).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. L. skirtinos inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – areštas, kurio trukmė nustatytina tarp sankcijoje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio, skiriamo asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos ir sumažintos bausmės, tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą dalį švelnesnės bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 24 d. 23.30 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 12.47 val., ir nuo 2020 m. birželio 27 d. 13.30 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 10.45 val., t. y. 2 paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad A. L. yra atlikęs 2 arešto paras.

Atsižvelgiant į tai, jog A. L. ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurtinių nusikaltimų, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. L. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. L. ir S. B. bei nesilankyti jų gyvenamoje vietoje.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam A. L. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas E. L.), ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas S. B.), ir nubausti arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią, įstatyme nustatytą, dalį švelnesnės bausmės, ir skirti A. L. galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 24 d. 23.30 val. iki 2020 m. birželio 25 d. 12.47 val., ir nuo 2020 m. birželio 27 d. 13.30 val. iki 2020 m. birželio 28 d. 10.45 val., ir laikyti, kad A. L. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. L. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per tris mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. L. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. L. ir S. B. bei nesilankyti jų gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti A. L., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti A. L., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti A. L., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. L. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė