Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. K. (toliau – G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, kuria Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato pareigūno 2016 m. kovo 25 d. nutarimas, administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas ir G. K. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo užregistruotas G. K. pareiškimas (prašymas) dėl O. K. (toliau – O. K.) netinkamo elgesio. Pareiškimo (prašymo) bei G. K. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2016 m. vasario 25 d., apie 10.00 val., G. K. buvo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vestibiulyje ir laukė kol jai bus įteiktas šaukimas į kitą teismo posėdį. Vestibiulyje buvo ir O. K., su kuria, pasak G. K., jau kurį laiką vyksta konfliktai. O. K. pradėjo garsiai kalbėti, todėl G. K. rankomis užsidengė ausis. Jokių įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu G. K. negirdėjo, fizinis smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo.

1.1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas A. K. 2016 m. kovo 25 d. nutarimu, įvertinęs G. K. pareiškime (prašyme) išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškime (prašyme) išdėstytas aplinkybes ir nustatęs, jog viešoji tvarka pažeista nebuvo, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį O. K. atžvilgiu nutraukė, jos veiksmuose nenustačius teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.

1.2. Nesutikdama su priimtu sprendimu, G. K. pateikė skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 16 d. nutartimi G. K. skundą atmetė.

Skundu apygardos teismui G. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir jos skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo A. K. 2016 m. kovo 25 d. nutarimo tenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į G. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, akcentuotina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Esant aptartam teisiniam reguliavimui, jo plotmėje vertinant tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo A. K. 2016 m. kovo 25 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės O. K. veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant, kad jos veiksmuose nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis vien tik G. K. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. 2016 m. vasario 25 d. pareiškimu (prašymu) kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, prašydama ištirti galimai neteisėtus O. K. veiksmus jos atžvilgiu bei patraukti ją atsakomybėn, nurodydama, kad 2016 m. vasario 25 d. O. K. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo patalpose jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pastoviai jos atžvilgiu naudoja ir psichologinį smurtą (administracinė medžiaga Nr. 16056293018, b. l. 2). 2016 m. kovo 14 d. komisariatui pateikdama rašytinius paaiškinimus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui, savo poziciją dėl aukščiau aptartame prašyme išdėstytų aplinkybių kiek sušvelnino, paaiškinusi, kad tiriamo įvykio dieną O. K., kartu su G. K. būdama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo patalpose ir laukdama teismo šaukimų, pradėjo ant apeliantės garsiai rėkti, dėl ko ji rankomis užsikišo ausis ir nieko negirdėjo, t. y. negirdėjo nei jos atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių, nei įžeidimų ir pan., pažymėdama ir tai, kad fizinio smurto O. K. jos atžvilgiu nenaudojo (administracinė medžiaga Nr. 16056293018, b. l. 3). Iš esmės šiuos savo parodymus G. K. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kas iš esmės leidžia pagrįstai atmesti G. K. pareiškime (prašyme) išdėstytus argumentus dėl įvykio dieną jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Šios aplinkybės ji nepatvirtino nei teikdama rašytinius paaiškinimus, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu kiti skunde minimi įvykiai, (vykę ne 2016-02-25 teismo patalpose), nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl neanalizuojami. Vertinant aptartus G. K. parodymus bei juose išdėstytų galimai neteisėtų O. K. veiksmų atitikimą ATPK ypatingoje dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių kontekste, pažymėtina, kad ATPK 174 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu.

9.1. O. K. paaiškinimais nustatyta, kad analizuojamo įvykio metu ji jokių necenzūrinių žodžių G. K. atžvilgiu nenaudojo. Jos teigimu, G. K., atėjusi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vestibiulį, kur tuo metu buvo ir O. K., atsisėdo ant suoliuko ir iš karto užsidengė ausis. Tuo metu ji (O. K.) dar pagalvojo, kad galbūt šiai kažkas negerai su sveikata ir nusijuokė. G. K. nekalbino, nes ši nuolat ją (O. K.) kaltina nebūtais dalykais, dėl jų kreipiasi ir į policiją (administracinė medžiaga Nr. 16056293018, b. l. 4). Vertinant šių O. K. parodymų patikimumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys ir į pačios G. K. aukščiau aptartų parodymų visumą. Jos teigimu, jokių necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių iš O. K. analizuojamo įvykio metu ji negirdėjo, nes buvo užsidengusi ausis. Šių duomenų nepatvirtino ir tyrimo metu kalbinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo darbuotojai, negalėję pateikti jokios objektyviam tiriamo įvykio išnagrinėjimui reikšmingos informacijos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas A. K. patvirtino, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ūkio skyriaus vedėjas G. B. jį patikino, jog teisme įrengtos vaizdo kameros fiksuoja tik vaizdą, bet ne garsą, kas šiuo atveju leidžia pagrįstai atmesti G. K. prašymą dėl komentuojamo vaizdo įrašo išreikalavimo iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, kadangi akivaizdu, jog jokios reikšmingos informacijos, siekiant nagrinėjamoje situacijoje patvirtinti/paneigti G. K. pareiškime (prašyme) išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į O. K. apeliantės reiškiamus kaltinimus – necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimą G. K. atžvilgiu, nustatyti vis tik nepavyks. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į Institucijos atstovo A. K. teiginius, jog iš peržiūrėtų vaizdo įrašų, jokių konflikto požymių tarp G. K. ir O. K. nenustatyta. Jokių kitų G. K. pareiškime (prašyme) išdėstytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl spręsti O. K. kaltės klausimą aptariamo administracinio teisės pažeidimo padaryme remiantis vien tik G. K. jokiais objektyviais duomenimis neparemtais teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus ir tai, kad net ir pati apeliantė negalėjo įvardinti tikslių O. K. žodžių, kadangi tuo metu buvo užsidengusi ausis, todėl neaišku, kuo remdamasi ji nustatė žodžių, kurių ji negirdėjo, įžeidžiamą pobūdį, konstatavo, kad jie buvo necenzūriniai.

9.2. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių O. K. neteisėtus veiksmus teisme 2016 m. vasario 25 d., tenkinti G. K. apeliacinį skundą ir jo pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, jog buvę ar esami konfliktai tarp G. K. ir O. K. niekaip negali įtakoti teismo sprendimo dėl komentuojamo įvykio, t. y. spręsti, jog O. K. apeliantės atžvilgiu aptariamu atveju veikė neteisėtai vien tik dėl to, jog šios moterys konfliktavo/konfliktuoja (tačiau kitomis aplinkybėmis). Tuo tarpu atmetant apeliantės prašymus dėl papildomų įrodymų rinkimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Tokia pozicija neabejotinai atitinka ekonomiškumo, koncentruotumo bei bylos nagrinėjimo kuo trumpiausiais terminais principus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.