- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- A5.-179-564/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00056-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Pažeidėjas
- Vytui A
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Mariui Glodui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ūkininkas V. A. K., būdamas atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. pabaigos (tiksli data nenustatyta) iki 2019 m. sausio 22 d., leido dirbti ūkyje V. R. ūkio darbininko darbą, kai darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - ūkininko ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), V. A. K. nuosavybės teise priklausančiose fermose šėrė gyvulius (karves, telyčias), mėžė mėšlą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su V. R. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas Marius Glodas teismo posėdžio metu nurodė, kad šių metų sausio 9 d. buvo gauta anoniminė informacija apie galimai nelegalų darbą Vyto A. K. ūkyje. Buvo atliktas patikrinimas sausio 16 d., bet nieko nerasta. Pakartotinis patikrinimas buvo sausio 22 d. ir K. priklausančiose fermose buvo rastas V. R., kuris ir žodžiu, ir raštu paaiškino aplinkybes, kad jis dirba pas ūkininką K.. Paaiškinimus davė ir ūkininkas. Buvo nelegalaus darbo požymių ir ūkininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. V. R. paaiškino, kad dirba pas ūkininką nuo 2018 m. spalio mėnesio. Šeria karves, mėžia mėšlą. Už darbą jam duoda maisto, rūbų, pinigų cigaretėms. Dirba nuo 6 valandos ryto iki 10 valandos vakaro, kartais trumpiau. Ūkyje dirba kiekvieną dieną. Sutarties nepasirašę, paslaugų kvitų taip pat nėra. Atstovas nurodė, kad nekvalifikuotą darbą galima dirbti ir nesudarius sutarties. Yra žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai, yra sąrašas darbų, kuriuos galima dirbti, bet prieš tai reikia įforminti. Reikia įforminti prieš pradedant teikti paslaugas ir po paslaugų teikimo. Bet tiek ūkininkas, tiek dirbęs V. R. nurodė, kad kvitų nerašė. Paslaugų tiekėjas vienam paslaugos gavėjui paslaugą gali teikti ne ilgiau kaip 60 dienų per metus arba 90 dienų, jei teikia ne vienam paslaugų gavėjui. Jei viršija dienų skaičių, tai turi jau pasirašyti sutartį. Patikrinimo metu rastas tik vienas dirbantis V. R.. Dar pas ūkininką pagal sutartį nuo 2015-08-10 dirba P. M.. Ūkininkas valdo apie 60 ha žemės, turi 23 karves, 17 telyčių ir 20 avių. Savo produkciją ūkininkas realizuoja. Ūkininkas K. savo paaiškinime nurodė, kad jo ūkyje dirba jis, jo žmona, P. M. ir V. R.. V. R. dirba apie 3 mėnesius. Su V. R. sutarties nesudaręs, nes V. R. neturi paso. Jam už darbą jis nemoka, duoda maisto, pinigų cigaretėms, rūbus, batus duoda ir darbinę aprangą. V.A. K. protokolas buvo surašytas pagal ANK 95 str. 1 d., o ne pagal ANK 96 str. 3 d., nes V. R. dirbo ilgą laiką. Be to, darbas nebuvo įformintas pagal kvitus prieš paslaugos teikimą. Buvo apklausti tiek V. R., tiek V. A. K. ir abu nurodė, kad nedirba pagal kvitus. Iš visų surinktų duomenų buvo nustatyta nelegalaus darbo požymiai, todėl ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ANK 95 str. 1 d.
V. A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta. Parodė, kad jis metų gale ar sausio pradžioje, tiksliai nepamena, kreipėsi į darbo inspekciją, Sodrą ir niekas nežinojo ir neturėjo tų paslaugų kvitų knygelių. Patikrinimo laikotarpiu jis sunkiai vaikščiojo, galėjo paeiti tik su dviem ramentais, todėl paprašė, kad V. R. padėtų. Sutarties su V. R. sudaręs nebuvo, nes jis kaip šeimos narys, o su šeimos nariais sudaryti nereikia. Be to, jis neturėjo asmens dokumento. Mano, kad jį apskundė kiti kaimynai, pas kuriuos anksčiau dirbo V. R.. Su V. R. dėl darbo tarėsi jis pats spalio ar lapkričio mėnesį. Sutarė, kad jis V. R. gyvens pas jį, duos jam išlaikymą ir kai reikės, jis padės dirbti pagalbinius darbus. Duos išlaikymą, tai reiškia maitins, duos kur miegoti, rūbų, visko ko reikia žmogui. Jam reikėjo pašerti gyvulius, išmėžti tvartą, atlikti kasdieninius ūkio darbus. Dar nurodė, kad karvių pieną parduoda „Dzūkijos pienui“, gyvulių mėsą taip pat kartais parduoda, jei kas perka. Dėl laiko, kiek dirbs, su V. R. nesitarė. Jis teikė jam išlaikymą. V. R. gyveno pas jį, valgė kartu, duodavo pinigų cigaretėms. Kai atvyko inspekcija V. R. dirbo jo ūkyje. Tuo metu dar dirbo ir Petras, su kuriuo sudaryta sutartis. V. R. neturi dokumentų, todėl su juo ir nesudarė sutarties. Be to, V. R. nereikėjo pastoviam darbui. Jis dirbdavo tik tada, kai jis pats nepajėgdavo. Mano, kad V. R. pas jį dirba nuo lapkričio galo, kad paaiškinime nurodė, kad dirba nuo spalio, tai ten netiesa. Jis su V. R. nesitarė dėl darbo užmokesčio, dėl konkretaus darbo laiko taip pat nesitarė. Jis V. R. aprūpino darbo drabužiais, davė guminius batus, kombinezoną, prijuostę ir panašiai. Priėmė V. R. pas save gyventi, nes jam jo pagailo. Nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 400 eurų. Pajamos iš pieno ir kartais parduodamų gyvulių. Turimos žemės jis nedirba, nieko nesėja, auginasi tik šieną. Pensija jo apie 350 eurų. Išlaiko žmoną, kuri yra neįgali.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad be Vyto A. K. prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas ROIK:19096930458 (b. l. 2), V. R. paaiškinimas (b. l. 3), Vyto A. K. paaiškinimas (b. l. 4), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-6), fotolentelės (b. l. 8-12), ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopija (b. l. 13), Vyto A. K. neįgaliojo pažymėjimo kopija (b. l. 30), .
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 str.). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai:1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo apibendrinime (Administracinių teismų praktika Nr. 7) yra nurodęs, kad siekiant veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, būtina konstatuoti šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio sudėties požymius: 1) realiai dirbamą darbą, 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo turi dirbti atlygintinai.
LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas buvo priimtas 2012-11-13 įsigaliojo nuo 2013-04-01. Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos), teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnio 4 punktas nurodo, kad paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius. To paties straipsnio 6 punktas numato, kad suteikus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui, o 7 punktas numato, kad paslaugų kvitas galioja iki galutinio atsiskaitymo su paslaugų teikėju momento.
Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad V. R. nuo 2018 m. spalio (tiksli data nenustatyta) iki 2019 m. sausio 22 d. dirbo pastovų nelegalų darbą pas ūkininką Vytą A. K.. Patikrinimo metu V. R. atliko darbines funkcijas – dirbo fermoje, ūkininko leidimu. Ūkio darbininko darbą dirbo su darbdavio (ūkininko V.A. K.) žinia, kaip ir nurodė savo paaiškinime, buvo sutaręs dirbti ir jam buvo duotas konkretus darbas, jis žinojo darbo sąlygas (darbo laiką, vietą ir t.t.). Žinojo, kad gaus atlygį maistu, rūbais, pinigais, darbdavio buvo aprūpintas darbo priemonėmis (rūbais, batais, įrankiais). Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, paaiškinimų paėmimo metu tiek V. R., tiek V.A. K. nurodė, kad pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus taip pat nedirbo, jo dirbamas darbas buvo pastovus, kasdienis, o ne tam tikrų atskirų paslaugų atlikimas.
Teismas nustatė, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Taigi nekyla abejonių, jog V. A. K., būdamas darbdavys-ūkininkas ir teikiantis produkciją rinkai, esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai ūkio darbininko darbus V. R., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs apie šio darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia V.A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.
V. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo labai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad V. A. K. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, taip pat į tai, kad administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą nebaustas, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas V. A. K. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis, byloje yra pateikti įrodymai, kad V. A. K. nuo 2013-06-28 nustatytas specialiųjų poreikių lygis, jo žmonai B. K. dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, rūpinantis jos sveikata. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V.A. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
V. A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19096930458. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarimo nuorašą siųsti V.A. K., Valstybinei darbo inspekcijai.