Klaipėdos apygardos teismo nutartis

P. V. MiliuvienėTeisėjas Valdas Alška Baudž. byla Nr. 1A-1116-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00068-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. Š. nuspręsta suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. A., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. A., pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: M. Š. ir T. A., veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, 2013 metais laikotarpiu nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio pradžios, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, apie 23.00 val., nudaužę ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V., durų spyną, įsibrovė į jo vidų ir pagrobė G. V. priklausantį 100 Lt vertės elektrinį vandens siurblį „Ručejok-225W“. Tuo pačiu metu, tęsdami savo nusikalstamą veiką, išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą bei įsibrovę į jo vidų pagrobė G. V. priklausantį 400 Lt vertės benzininį trimerį „BC 430“. Po to, tuo pačiu metu tęsdami savo nusikalstamą veiką, išdaužė minėto namo kitą langą, įsibrovė į vidų ir pagrobė G. V. priklausantį 90 Lt vertės televizijos priedėlį „TV Star“ bei 230 Lt vertės elektrinę žoliapjovę „Stiga“. Tokiu būdu nukentėjusiajam G. V. padarė 820 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. Š. kaltės. Nuteistojo M. Š. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nors nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo pakeisti nuosprendį ir jį išteisinti arba paskirti jam piniginę baudą arba kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau iš apeliacinio skundo turinio visumos matyti, kad apeliantas neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, priešingai – nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, t. y. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino nusikaltęs ir padėjo išaiškinti esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes, taip pat į tai, kad jis turi pareigą išlaikyti savo draugę, kuri laukiasi jų vaiko, kurį taip pat turės išlaikyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos, t. y. realios laisvės atėmimo, bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam M. Š. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis M. Š. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, anksčiau nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau devynis kartus teistas taip pat už nusikaltimų nuosavybei padarymą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Tokiu savo elgesiu M. Š. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas M. Š. už tyčinį nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra lygi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis anksčiau niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, neturi šeimos, anksčiau devynis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, iš jų taip pat už analogiško pobūdžio, tik skirtingo masto nusikaltimų nuosavybei padarymą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią.

Įvertinęs paminėtas nuteistąjį M. Š. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. Š., kaip recidyvistui, griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis yra lygus šios bausmės vidurkiui.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Apeliantas pažymi ir tai, kad jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas užkirs jam kelią padėti draugei, kuri laukiasi jo vaiko, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, kaip minėta, M. Š., būdamas pakankamai jauno amžiaus, anksčiau devynis kartus buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti drauge, kuri laukiasi vaiko, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. Š., kaip recidyvistui, už tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra lygi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl švelninti ją nėra teisinio pagrindo.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą lygią vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui M. Š. yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes M. Š. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo M. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.