Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas R. T. 2006 m. rugsėjo 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. 9 val. po UAB „Maisto ralis“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) patikrinimo nustatyta, jog UAB „Maisto ralis“, kurios direktore yra R. T. , laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d. įmonėje dirbusiems darbuotojams A. L. , A. J. – G. ir P. V. sumokėjo iš viso 13 208,25 Lt įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio sumą, nuo kurios nebuvo sumokėti mokesčiai, ir tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį. R. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.

II.

III.

Teismas neįvertino to, kad UAB „Maisto ralis“ ir UAB „Čilija“ yra susijusios bendrovės, nes jų veikla yra bendrai koordinuota, ir to, kad tiek iš bylos medžiagos, tiek teismo posėdyje nustatyta, jog UAB „Maisto ralis“ darbuotojams pinigines išmokas kaip darbo užmokestį išmokėdavo UAB „Čilija“ darbuotoja Ž. J. .Teismas nepagrįstai konstatavo, kad liudytojai patvirtino, jog gaunamos pinigų sumos ir sumos, nurodytos žiniaraščiuose, sutapdavo, kadangi dalis liudytojų tik patvirtino, kad pasirašydavo už gaunamas pinigines išmokas, bet negalėjo tiksliai nurodyti, ant kokio buhalterinio dokumento.Teismas neįvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie paneigia liudytojo P. V. paaiškinimus teisme, kad visos išmokėtos piniginės sumos buvo fiksuojamos oficialiuose įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose.Teismas, priimdamas nutarimą, nenurodė, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, numatytomis ATPK 250 ar 251 straipsniuose, remdamasis, teismas nutraukė bylą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad dalis UAB „Maisto ralis“ vadovės įgalinimų, t. y. darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams, buvo perduota UAB „Čilija“ darbuotojai Ž. J. . Tarp įmonių buvo sudaryta 2002 m. birželio 25 d. sutartis, tačiau įmones siejo tik šioje sutartyje numatyti įsipareigojimai ir sutartimi UAB „Čilija“ nebuvo perleista jokių teisių, susijusių su UAB „Maisto ralis“ administracijos veikla. Iš darbo užmokesčių mokėjimo žiniaraščių matyti, kad darbo užmokestį UAB „Maisto ralis“ darbuotojams mokėjo tik UAB „Maisto ralis“ direktorė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad pinigų sumos, išmokamos kaip darbo užmokestis, ir pinigų sumos, nurodytos darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose, sutapdavo. UAB „Maisto ralis“ negalėjo mokėti savo darbuotojams darbo užmokesčio, neapskaityto įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kadangi tam neturėjo jokio pinigų šaltinio: visos įmonės pajamos ir sąnaudos yra apskaitomos įmonės apskaitoje; Institucija patikrinimo metu nenustatė, kad įmonėje būtų nustatyti kokie nors buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, kurie sąlygotų galimybę turėti neapskaitytų lėšų.Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo nutarimas neatitinka ATPK 250 ar 251 straipsnio reikalavimų, kadangi nors teismas ir nenurodė konkretaus ATPK 250 ar 251 straipsnyje numatyto bylos nutraukimo pagrindo, bet iš nutarimo akivaizdu, kad teismas, nutraukdamas bylą, rėmėsi ATPK 250 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. T. kaltinama darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus išmokėjimu trims UAB ,,Maisto ralis“ darbuotojams. Vyriausiasis administracinis teismas nutartyse, priimtose nagrinėjant šios rūšies pažeidimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika - darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Vykdant šios teisės normos nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti pateikiamas aiškus kaltinimas pagal inkriminuojamosios teisės normos dispoziciją, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo, o tai daryti įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima aiškiai suvokti už kada ir kokią konkrečiai padarytą veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. R. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas konkretus veikų padarymo, t. y. buhalteriniuose dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo, laikas. Toks laikas nėra nurodytas ir kitoje bylos medžiagoje. Administracinio teisės pažeidimo protokole tik įrašyta, kad darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo išmokėtas tokiems darbuotojams: A. L (L.) 10 500 Lt laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. liepos 5 d., P. V. 2 008,25 Lt – nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2006 m. kovo 6 d., Anželikai (J.) G. 700 Lt – nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole R. T. inkriminuotas kaltinimas mokėjus buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitytą darbo užmokestį P. V. nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2006 m. kovo 6 d., dėl šio kaltinimo administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 6 d., arba iki to laiko turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui šis terminas būtų pratęstas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima, ir šioje dalyje turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu. Esant bylos teisenai negalimai teisėjų kolegija dalyje dėl kaltinimo išmokėjus darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, P. V. , nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, nes tai negali turėti jokios teisinės prasmės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. kategoriškai neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą. Nei A. L. ir A. G. paaiškinimuose, rašytuose Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei jų parodymuose, duotuose teismo posėdžio metu taip pat nėra informacijos, kurios pagrindu būtų galima prieiti prie neginčytinos išvados, jog tam tikromis konkrečiomis datomis R. T. ar jos pavedimu kitas bendrovės darbuotojas šiems asmenims išmokėjo tam tikras konkrečias darbo užmokesčio sumas ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. A. L. paaiškinime nurodė, kad kartu su atlyginimu jam vieną kartą per mėnesį būdavo išmokamas ir papildomas 1 500 Lt dydžio darbo užmokestis, už kurį jis niekur nepasirašydavo, tačiau jo teigimu pinigus mokėdavo Žana, kuri buvo padalinio vadovė (b. l. 7). Teisme liudytojas A. L. jau tvirtino, kad už visus pinigus, kuriuos jis gaudavo, reikėdavo pasirašyti ant duodamų lapų. Už kokią sumą jis pasirašydavo žiniaraščiuose, neprisimena. Iš UAB ,,Maisto ralis“ jis pinigų ,,vokeliuose“ negaudavo, pinigus gaudavo iš Žanos (b. l. 116). A. G. pirminiame paaiškinime nurodė, kad atlyginimą grynais pinigais išmokėdavo Žana. Ji pasirašė dviejuose atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose: viename buvo nurodyta 400-500 Lt suma, kitame – 350-400 Lt (b. l. 10). Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad neprisimena ar sumos, kurias gaudavo į rankas, ir už kurias pasirašydavo, sutapdavo, ir negali kategoriškai tvirtinti, kad pinigų sumos buvo permokėtos. Čia pat liudytoja nurodė, kad algą ,,vokeliuose“ išmokėjo Ž. (b. l. 115). Taigi, liudytojų A. L. ir A. G. parodymai dėl piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo yra prieštaringi, jų paaiškinimai, duoti Valstybinei mokesčių inspekcijai neišsamūs, nekonkretūs ir nekokybiški. Neteisėtai mokamų piniginių sumų nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai ir kt.).

Byloje esančiuose atlyginimo ir avanso išmokėjimo žiniaraščiuose, priskaitymų-atskaitymų žiniaraščiuose bei kituose UAB ,,Maisto ralis“ dokumentuose nėra įrašyta jokios darbuotojos, kurios vardas būtų Žana. Byloje yra Ž. J. paaiškinimas, kuriame ji nurodo dirbanti UAB ,,Čilija“ tiekimo paslaugų padalinio vadove, tačiau teigia jokių pinigų UAB ,,Maisto ralis“ darbuotojams nemokėjusi (b. l. 20). Šią aplinkybę ji patvirtino ir apklausta teisme liudytoja, be to nurodė, jog yra bendravusi su R. T. maisto kokybės klausimais, nes ši pirkdavo maistą iš UAB ,,Čilija“ ir veždavo jį klientams (b. l. 117).

Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. T. pati ar jai pavaldus kitas UAB ,,Maisto ralis“ darbuotojas būtų išmokėjęs A. L. ir A. G. tam tikromis datomis tam tikrą darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB ,,Čilija“ dirbanti Ž. J. būtų vykdžiusi R. T. pavedimą neteisėtai išmokėti minėtiems UAB ,,Maisto ralis“ darbuotojams pinigines sumas, byloje nėra ir jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie šių bendrovių pavaldumą viena kitai ir apskritai jų bendradarbiavimą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytu byloje surinktų įrodymų vertinimu, apeliantas savo argumentų nepagrindžia jokiais materialiais duomenimis, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.

Neįrodžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, administracinės bylos teisena nutraukiama vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Šios teisės normos nenurodymas apylinkės teismo nutarime, nėra pagrindas nutarimą naikinti.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą nutraukti administracinę bylą. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo nepatenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.