- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- I-2876-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01467-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1046-6021 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatą, kuris išreikalautų dokumentus procesinių terminų atstatymui ir tinkamai užbaigtų bylą.
Nurodė, kad byloje Nr. 2-1424-141/2016 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba. Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo be paskirto advokato, nelaukiant, kol bus gauti reikiami dokumentai ir prašymo netenkino. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis. Teisinės pagalbos galiojimo laikas šiai bylai buvo pasibaigęs 2017 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas 2018 m. sausio 30 d. posėdyje, neturint teisinės pagalbos ir nedalyvaujant pareiškėjos teises šioje byloje gynusiam advokatui G. P.
Atlikdama gynimosi reikalus pareiškėja 2018 m. vasario 5 d. susirgo. Dėl ligos apie teismo 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 20 d. nutartis sužinojo pavėluotai, kai jau apskundimo terminai buvo praleisti. Su bylos dokumentais susipažino 2018 m. kovo 9 d. Procesiniams terminams atnaujinti buvo reikalingi įrodymai, kad pareiškėja sirgo ir kreipėsi medicininės pagalbos. Pareiškėjai buvo reikalingas advokatas. Jo prašymu teismas privalėjo išreikalauti pažymą apie pareiškėjos sveikatos būklę. Pareiškėja su 2018 m. kovo 16 d. prašymu ir jo patikslinimu kreipėsi į Tarnybą. Teikdama bylos perspektyvumo vertinimą, Taryba rėmėsi pareiškėjai priešiškos šalies tvirtinimu, o privalėjo sužinoti ir pareiškėjos poziciją. Pareiškėja buvo pasiruošusi įrodyti, kad pensija nepakankama, kad būtų galima padengti reikalingas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad Tarnyboje 2018 m. kovo 16 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas Nr. (2.2)VTP-1-1046 suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų sumų išdėstymo dalimis. Kartu su prašymu pareiškėja nepateikė jokių reikalavimus pagrindžiančių dokumentų. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-2286 kreipėsi į pareiškėją prašydama glaustai ir aiškiai nurodyti su kokiu reikalavimu pareiškėja siekia kreiptis į teismą. Pareiškėja 2018 m. kovo 23 d. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad į teismą jau kreipėsi dėl sprendimais priteistų išlaidų išdėstymo dalimis, tačiau teismas prašymą atmetė ir dar papildomai priteisė 45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tarnyba susipažinusi su papildomais paaiškinimais 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1046-6021 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Nurodė, kad Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis. Tarnyba spręsdama pareiškėjos prašymą nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ieškinį atmetė ir V. N. naudai iš pareiškėjos priteisė 315 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai iš pareiškėjos priteisė 13 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai V. N. naudai iš pareiškėjos priteisė 90 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos parašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis atmetė. Pareiškėja šios nutarties neapskundė, todėl ji įsiteisėjo. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priėmęs sprendimą nutartimi atidėti ar išdėstyti jo vykdymą, pakeisti vykdymo tvarką, jeigu klausimai nebuvo išspęsti teismo sprendimu. Šiuo atveju, kaip nurodė ir pati pareiškėja, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi buvo išspręstas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas ir kuri yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinai pareiškėja su tuo pačiu klausimu neturi pagrindo kreiptis.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. prašymą, kreipėsi raštu į pareiškėją prašydama pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus. Taigi pareiškėjai buvo sudaryta teisė pateikti savo poziciją. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėja, Tarnyba vadovavosi ne priešingos šalies pozicija, o „Liteko“ duomenimis ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir sprendimais.
Pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba, remiantis įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų reikšmingų aplinkybių yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1046-6021 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą – paskirti advokatą.
2. Pareiškėja su 2018 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis. Pareiškėja prašė jai paskirti advokatą G. P. (b. l. 18).
3. Tarnyba 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-2286 įpareigojo pareiškėją patikslinti 2018 m. kovo 16 d. prašymą (b. l. 24).
4. Pareiškėja vykdydama Tarnybos 2018 m. kovo 22 d. rašte nurodytą įpareigojimą patikslino 2018 m. kovo 16 d. prašymą, kuriame nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
5. Tarnyba priėmė 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1046-6021, kuriuo, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.(b. l. 27).
6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2017 m. kovo 30 d. redakcija). Šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba gali atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalba, jeigu nustatoma, kad atstovavimas byloje neperspektyvus.
7. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis Nr. A-17-714/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme, yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3069/2011 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012 ir kt.).
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama toliau spręsti klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis.
Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos (ieškovės A. G.) ieškinys atsakovui V. N. buvo netenkintas. Teismo sprendimu iš pareiškėjos atsakovo naudai buvo priteista 315,00 Eur išlaidoms advokato pagalbai atlyginti bei iš pareiškėjos valstybės naudai priteista 13,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria papildomai iš pareiškėjos atsakovo naudai buvo priteista 90 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 12 d. buvo gautas pareiškėjos A. G. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą buvo netenkintas. Pareiškėja atskirojo skundo dėl 2018 m. sausio 31 d. nutarties nepateikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 8 d.
9. Pareiškėja su 2018 m. kovo 16 d. prašymu, kurį vėliau patikslino 2018 m. kovo 16 d. prašymu (tarnyboje gautas 2018 m. kovo 23 d.), į Tarnybą kreipėsi prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, nes ketina kreiptis į teismą dėl iš jos priteistos skolos (bylinėjimosi išlaidos) išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip nustatyta bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2018 m. sausio 31 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl skolos (iš pareiškėjos priteistų bylinėjimosi išlaidų), priteistos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstymo, t. y. klausimą, dėl kurio pareiškėja su 2018 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą prašydama jai skirti advokatą. Taigi pareiškėja į Tarnybą su 2018 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi ketindama pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties klausimo (dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje išdėstymo), kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia 2018 m. sausio 31 d. nutartimi.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėja pateikdama 2018 m. kovo 16 d. prašymą ketino į teismą pakartotinai kreiptis dėl to paties pagrindo ir dalyko (tų pačių iš pareiškėjos priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis), todėl Tarnyba pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju pareiškėjos ieškinį teismas atsisakytų priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl iš jos priteistos skolos išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į Tarnybą su 2018 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi jau įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarčiai, kuria pareiškėjos prašymas išdėstyti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netenkintas, taip pat nustačius, kad pareiškėja su 2018 m. kovo 16 d. prašymu į Tarnybą kreipėsi ketindama pakartotinai į teismą kreiptis dėl tos pačios 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu priteistos skolos (bylinėjimosi išlaidų) išdėstymo, t. y. dėl to paties pagrindo ir dalyko, darytina išvada, kad Tarnyba Sprendimu pagrįstai nusprendė, kad, nagrinėjamu atveju, egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytas atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindas – pareiškėjos atstovavimas civilinėje byloje būtų neperspektyvus (pareiškėjos ieškinys būtų atsisakytas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu).
11. Vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, remiantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 2.2(NTP-2)-18-NT-1046-6021 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamą sprendimą pripažinus pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.