Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei Nijolei Dakanienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. L., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Falkauskas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja dvidešimt metų serga cukriniu diabetu, 2019 m. ji neteko dešinės kojos, todėl ji yra nevaikštanti ir negali pasirūpinti tiek savo buitimi, tiek socialiniais bei ekonominiais poreikiais. Jai sunku pasigaminti maistą, pasirūpinti namų tvarka, higiena, turi sunkumų tvarkydama turtinius ir neturtinius reikalus. Iki šiol jai padėdavo dukra, kuriai ji buvo parašiusi įgaliojimą, tačiau pastaruoju metu realiai ją nuolat prižiūri sūnus A. L.. Pareiškėjai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Dėl sveikatos būklės ji negali įgyvendinti atitinkamų savo teisių ir vykdyti pareigų, todėl būtina, kad ją atstovautų kitas asmuo. Su sūnumi ji yra sudariusi pavedimo sutartį. Prašo nustatyti G. L. rūpybą, paskirti A. L. jos rūpintoju ir turto administratoriumi.

Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, jog sutinka būti G. L. rūpintoju ir turto administratoriumi. Paaiškino, jog mama seniai serga cukriniu diabetu. Prieš metus ji susilaužė koją, negijo, todėl jai koją amputavo. Šiuo metu ji guli ligoninėje, nes dėl cukrinio diabeto operuojama kita koja. Mama nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlyje, savęs apsitarnauti negali, būstas nepritaikytas neįgaliam žmogui, nėra vandentiekio, tualetas lauke. Jis gyvena kartu su mama, kartu dar gyvena sesuo, kiti du vaikai mama nesirūpina. Mama buvo pavedusi seseriai ja rūpintis, bet sesuo nevairuoja, todėl jis visur mamą vežiodavo. Darbdavys yra geranoriškas, visada jį išleidžia. Namuose mamą prižiūri kartu su seserimi. Jis dirba Šiauliuose, kiekvieną dieną iš namų važinėja į darbą. Jie perka mamai maistą, išveža ją į lauką. Psichikos sutrikimų mama neturi, naudojasi išmaniuoju telefonu. Namas priklauso mamai, socialinę paramą jai atveža į namus, perveda į sąskaitą. Jis yra sveikas, neturi sutrikimų, kurie trukdytų jam eiti rūpintojo pareigas.

Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė Nijolė Dakanienė nurodė, jog G. L. rūpintoju gali būti paskirtas sūnus A. L., kuris gyvena kartu su pareiškėja ir tinkamai ją prižiūri, rūpinasi kasdieniais jos poreikiais, atstovauja jos interesus valstybės įstaigose. Nuvykus pas pareiškėją, ji sakė, kad jai daug kas padeda – ne tik sūnus, dukra, bet ir kiti giminaičiai. Tačiau jeigu reikia ją atstovauti įstaigose, sūnui A. L. tai padaryti lengviau, nes jis yra vairuojantis. Pati pareiškėja nurodė norinti, kad jai teismas nustatytų rūpybą ir rūpintoju būtų paskirtas sūnus A. L.. Jis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. A. L. nepavyko gauti medicininio pažymėjimo apie sveikatos būklę, nes dėl buvusio karantino vizitas pas gydytoją paskirtas tik 2020 m. liepos 17 d. Nuvykę pas G. L., skyriaus specialistai vertino namo pritaikymą neįgaliajam, sprendžiama, kad būtų padarytas išvažiavimas iš namo į kiemą, nes dabar ten yra tik laipteliai. Kaip nurodė seniūnija, iki traumos moteris buvo labai aktyvi, darbšti, visur dalyvaujanti, todėl dėl traumos patyrė didelius išgyvenimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b. l. 2-3, 6), antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 4), specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 5); specialiųjų poreikių vertinimas atliktas remiantis pareiškėjai nustatytomis ligomis – 2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija (E11.42), su periferine angiopatija su gangrena (E11,52), su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis (E11.71), su akių komplikacija (E11.3), pėdos ir kulkšnies įgytas nebuvimas (Z89.4), nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (G55.1), juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (M51.1); iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja turi sūnų A. L., gimusį 1989 m. lapkričio 6 d. (b. l. 8); VĮ Registrų centro pažymėjimai apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,3058 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. Buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo akte nurodyta, kad G. L. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste (duomenys neskelbtini), yra išsituokusi, 2019 m. rugsėjo 9 d. dėl komplikacijų jai amputavo dešinę koją, todėl ji nebegali savarankiškai savimi pasirūpinti, ja rūpinasi sūnus A. L., namuose švaru, sūnus tinkamai prižiūri mamą (b. l. 22-23); 2020 m. vasario 18 d. G. L. ir A. L. sudarė pavedimo sutartį, kuria A. L. neatlygintinai įsipareigojo atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotosios G. L. gynimu, įgaliotojos viso turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojos vardu teisme bei kitose valstybinėse institucijose bei atlikti kitokius teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojos teisių ir pareigų vykdymu (b. l. 10).

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nėra savarankiška buityje – nevaikšto, negali pati pasigaminti maisto, pasirūpinti higiena, nuvykti pas gydytoją, todėl laikytina, kad pareiškėjai G. L. būtinas rūpybos nustatymas jos teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jai nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (CK 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242, 3.279 straipsniai). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja rūpinasi jos sūnus A. L., kuris nėra teistas (b. l. 27), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie nusižengimai nėra aktualūs rūpybos nustatymui (b. l. 25-26), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 24), byloje pateiktas jo notarine tvarka patvirtintas sutikimas būti paskirtu G. L. rūpintoju (b. l. 7), jis turi galimybę rūpintis motina G. L.. G. L. ir A. L. yra sudarę pavedimo sutartį dėl veiksmų, susijusių su įgaliotojos teisių ir pareigų vykdymų bei įgaliotojos turto administravimu. G. L. sutinka, kad jos rūpintoju būtų jos sūnus A. L..

Įvertinus rekomenduojamo paskirti rūpintoju asmens – A. L. – moralines ir asmenines savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam steigiama rūpyba (sūnus), taip pat nesant kitų asmenų, kurie pageidautų rūpintis G. L., būsimojo rūpintojo pageidavimą ir būsimosios rūpintinės nuomonę, kuri neprieštarauja jos interesams, ir nenustačius pagrindų, kliudančių suinteresuotam asmeniui A. L. tapti pareiškėjos rūpintoju, A. L. skirtinas pareiškėjos G. L. rūpintoju (CK 3.279 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašė paskirti A. L. jos turto administratoriumi. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog G. L. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 493 straipsnio 1 dalies nuostatas turto administratorius yra skiriamas jei neveiksnus ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. CK 4 knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos yra taikomos asmeniui, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą (CK 4.236 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju A. L. skirtinas G. L. rūpintoju CK 3.279 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos tikslas – užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių asmuo turi dėl sveikatos būklės. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų (rūpintojų) veiklos reikalavimai (CK 3.240–3.247 straipsniai), išskyrus CK 3.279 straipsnyje nustatytas išimtis ir nurodytus ypatumus. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniam atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Taigi rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma įstatyme nurodyta sutartis, kurios pagrindu rūpintojas valdo, naudoja ir disponuoja veiksnaus asmens turtu, o ne veiksnaus asmens turto administravimas. Nes, kaip pažymėta pirmiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais. Rūpintojo ir rūpintinio santykiams CK 3.244 straipsnyje įtvirtinti ribojimai taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis), nes CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai visų pirma skirti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo apsaugai užtikrinti, nustatant papildomas garantijas, tokias kaip teismo leidimas disponuoti atitinkamo dydžio pinigų suma ar nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos visais atvejais turi būti taikomos ir rūpintojui, tvarkančiam veiksnaus asmens turtinius reikalus CK 3.279 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju G. L. ir A. L. yra sudarę pavedimo sutartį, kuria sutarė, jog įgaliotinis įsipareigoja įgaliotojo pavedimu atlikti ir veiksmus, susijusius su turto administravimu. Todėl šiuo atveju rūpintojas atstovauja rūpintinę įgaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas paskirti A. L. jos turto administratoriumi netenkintinas, nes rūpintojas rūpintinio turtą valdo, naudoja ir disponuoja pavedimo ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutarties pagrindu.

Paskirtam rūpintojui A. L. išaiškintinos jo, kaip rūpintojo teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų; jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina G. L., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nutartis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 493, 496, 509 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti G. L. rūpintoju A. L., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti G. L., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Rūpintojui A. L. išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.240–3.247 straipsniuose:

rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą;

rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį;

padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo;

visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės;

rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Dėl šios teismo nutarties per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.