Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo bankroto administratoriaus R. M., ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla (e. b. l. 6-7). Atsakovas nuo 2012-12-13 iki 2015-10-23 ėjo ieškovo direktoriaus pareigas. Byloje pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2013-04-14 nuo ieškovo banko sąskaitos buvo nuimta 11 228,57 EUR grynųjų pinigų suma (e. b. l. 12-13). Ieškovas 2015 m. spalio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašymas iki 2015 m. spalio 23 d. perduoti visus turimus ieškovo dokumentus bei turtą, taip pat 2016 m. balandžio 3 d. siuntė raginimą patvirtinti ar paneigti susidariusią 11 228,57 EUR žalą, tačiau pranešimai atsakovui nebuvo įteikti (e. b. l. 10-15). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą ar ginčijas jos dydį bei susidarymo aplinkybės, nėra (CPK 178 straipsnis).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ( CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Ieškovas padarytą žalą grindžia banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, jog grynųjų pinigų sumos nuo ieškovo banko sąskaitos buvo nuimtos laikotarpiu, kaip atsakovas ėjo ieškovo direktoriaus pareigas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuo ieškovo banko sąskaitos nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti išimtinai ieškovo interesams tenkinti bei nenuginčijo žalos dydžio bei susidarymo aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas, turėdamas pareigą elgtis rūpestingai, apdairiai ir protingai, nuimdamas grynuosius pinigus nuo įmonės banko sąskaitos, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta 11 228,57 EUR žala. Kadangi atsakovas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už disponavimą įmonės piniginėmis lėšomis, jam kyla pareiga atlyginti susidariusią žalą. Tokiu būdu ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 11 228,57 EUR žala.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (11 228,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina – 253 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus R. M., naudai 11 228,57 EUR (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 57 euro centų) žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 228,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) 253 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.