Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-115-519/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
AN2-115-519/2019
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00073-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
P. M.
Advokatai
Romanas Lupeika, Romanas Lupeikaaps
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-115-519/2019Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00073-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.9; (S) 21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato Romano Lupeikos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 14 nutarimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 73-ANR_N-345-2019 P. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. sausio 15 d. 17.09 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė dvi transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir kad pirmosios transporto priemonės savininkas nerodo kairės pusės posūkio signalo. Pradėjęs lenkti abu automobilius, vairuotojas taip pat neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (slidžią kelio dangą) ir trenkėsi į jau pasukusį į kairę automobilį. Nuo smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti, taip P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 9 ir 127, 137 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovas advokatas Romanas Lupeika apskundė Institucijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato Romano Lupeikos skundas buvo netenkintas. Teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu P. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovas advokatas Romanas Lupeika prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir Institucijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 73-ANR_N-345-2019 bei administracinio nusižengimo teiseną P. M. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus. Teigia, kad iš nustatytų įvykio aplinkybių yra akivaizdu, kad P. M. prieš pradėdamas priekyje važiavusių dviejų automobilių lenkimo manevrą įsitikino, kad kelio atkarpoje nėra horizontalios ištisinės eismo juostas skiriančios linijos, įsitikino, kad priešpriešinėje eismo juostoje nėra iš priekio atvažiuojančio automobilio, įvertino, kad priekyje važiavę du šalia vienas kito automobiliai važiuoja ypač lėtai, įvertino, kad nė vienas priekyje važiuojantis automobilis kairiojo posūkio nerodo ir neketina atlikti kairiojo posūkio manevro, todėl ir priėmė sprendimą priekyje važiavusius automobilius aplenkti.

3.2. Teigia, kad pradėjus pirmojo automobilio lenkimo manevrą, t. y. P. M. išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, antrasis automobilis net nepersirikiavęs ir nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Pažymi, jog „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prieš darydamas kairįjį posūkio manevrą nerodė kairiojo posūkio signalo, nepasižiūrėjo į automobilio kairės pusės išorinį veidrodėlį ir neįvertino, kad manevro į kairę negali daryti, nes lenkimo manevrą jau buvo pradėjęs P. M., t. y. būtent „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas padarė pažeidimus, numatytus KET 101 ir 103 punktuose.

3.3. Pažymi, kad priešingai, nei teigia Institucija ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, P. M. prieš pradėdamas lenkimo manevrą atsižvelgė į visas KET 9 punkte numatytas sąlygas, nes pradėdamas lenkimo manevrą jis nekėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudarė kliūčių eismui, įvertino, kad lenkimo manevras kelio atkarpoje yra leidžiamas. Skunde tvirtina, kad eismo įvykio vietoje leidžiamas greitis iki 50 km/h ir P. M. neviršydamas greičio pradėjo lenkimo manevrą, kai aiškiai įvertino, kad priekyje važiavusios dvi transporto priemonės važiuoja lėčiau. Taip pat pradėdamas lenkimo manevrą, P. M. įvertino visas sąlygas, numatytas KET 127 punkte, todėl apeliantui neaišku, kaip jis galėjo pažeisti jam inkriminuotą kelių eismo taisyklių punktą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad: „pirmosios transporto priemonės savininkas nerodo kairės pusės posūkio signalo“, t. y. jei automobilis, su kuriuo susidūrė P. M. vairuojamas automobilis, nerodė kairiojo posūkio signalo, nei buvo persirikiavęs manevrui į kairę, tai P. M. neturėjo nei pagrindo, nei jokios galimybės apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, todėl nepažeidė KET 137 punkto.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes, su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi P. M. ir jo atstovas bei skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo jiems nėra priimtinos, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai nurodyti sprendimo motyvai, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

7. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, P. M. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri ištirta tiek policijos pareigūnų, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į teismo posėdyje Institucijos atstovės J. D.- S. duotus parodymus (administracinės b. l. 28, 38), į 2019 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas faktines aplinkybes (b. l. 2), į 2019 m. sausio 15 d. pareigūnės D. B. tarnybinį pranešimą (b. l. 14), į 2019 m. sausio 15 d. P. M. rašytinį paaiškinimą (b. l. 5), taip pat rėmėsi 2019 m. sausio 15 d. A. G. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, įsitikinęs, kad nėra atvažiuojančių iš priekio transporto priemonių, bei pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatęs, kad už jo važiuojanti transporto priemonė pristabdė, įjungė kairiojo posūkio signalą ir dar kartą pažiūrėjęs į kairįjį šoninio vaizdo veidrodėlį, įsitikinęs, kad nėra kliūties, pradėjo manevrą į kairę, o įpusėjęs manevrą, pajuto smūgį į automobilio kairės pusės galinę dalį (b. l. 6). Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi A. G. minėtas įvykio aplinkybes patvirtinančiu E. Š. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad prieš jį važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kai vairuotojas įjungė kairįjį posūkio signalą ir iš lėto pradėjo suktis į parduotuvės kiemą, jis sustojo nes negalėjo besisukančio automobilio apvažiuoti iš dešinės pusės, bei per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip iš galo dideliu greičiu parvažiuoja juodos spalvos (duomenys neskelbtini), kuris ėmė juos lenkti, dėl to (duomenys neskelbtini) trenkėsi į pasisukusį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinį sparną. Pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jau buvo pasisukęs į parduotuvės kiemą, kai jį pradėjo lenkti (duomenys neskelbtini) automobilis. Pažymėtina, kad nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei apelianto skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti šio asmens šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, tuo labiau, kad jis prieš atsakydamas į klausimus buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 7). 2019 m. sausio 15 d. įvykio aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys eismo įvykio vietos schema ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad būtent P. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 137 punktų reikalavimų ir prieš pradėdamas lenkti dvi transporto priemones, važiuojančiais ta pačia kryptimi, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu ir kad pirmosios transporto priemonės savininkas rodo ar nerodo kairės pusės posūkio signalo, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (slidžią kelio dangą) ir trenkėsi į jau pasukusį į kairę automobilį, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, vertina, kad šis eismo įvykis kilo būtent dėl P. M. kaltės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad P. M. veiksmai, tai yra Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 137 punktų reikalavimų nesilaikymas, turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

8. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog automobilis, su kuriuo susidūrė P. M. vairuojamas automobilis, nerodė kairiojo posūkio signalo. Toks apeliacinio skundo teiginys vertinamas kaip apelianto gynybinė versija, nes toks pasakymas ištrauktas iš konteksto. Tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje teigiama, jog P. M. lenkė dvi transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, bei neįsitikinęs, ar pirmosios transporto priemonės savininkas nerodo (rodo) kairės pusės posūkio signalo.

9. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato Romano Lupeikos skundą dėl Institucijos nutarimo, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei apelianto skundo argumentus, savo sprendimą motyvavo, todėl skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. atstovo advokato Romano Lupeikos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gražvydas Poškus