- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e1-2829-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuį Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba pagal (duomenys nekselbtinI), teistas 8 kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 90 parų arešto bausme, atlikęs bausmę,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 23.20 val., Vilniuje, A1 kelyje, ties įsukimu į Grigiškes, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė, daugiau kaip 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, o būtent 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. P. parodė, kad kaltu visiškai prisipažįsta. Teisių vairuoti transporto priemonę jis neturi ir niekada neturėjo. Dirba pagal individualią veiklą. Tikslios dienos neatsimena, maždaug 2022-09-09 ar 2022-09-10 į įtariamąjį kreipėsi jo pažįstamas S. T., kuris paprašė įtariamojo suremontuoti jam jo automobilį „Opel Frontera“. Minėtas pažįstamas paprašė suremontuoti automobilį, paruošti jį prieš atliekant techninę apžiūrą. Įtariamasis sutiko. Todėl S. T. minėtą automobilį paliko įtariamojo dirbtuvėse, kartu su automobiliu paliko jo raktus ir automobilio dokumentus. 2022-09-11 įtariamasis buvo savo dirbtuvėse, remontuojant automobilius išgėrė alkoholinių gėrimų. Gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė neprisimena. Jautėsi išgėręs, staiga kilo noras pasivažinėti automobiliu. Todėl įtariamasis atsisėdo į minėto pažįstamo automobilį „Opel Fontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į Vilniaus miestą, kadangi prie Gariūnų turgavietės pardavinėja pilstomą alų, todėl nutarė nuvažiuoti ir nupirkti dar alaus. Pažįstamas nežinojo, kad įtariamasis neblaivus važinėja jo automobiliu, o ir įtariamasis pats neatsiklausė jo leidimo. Įtariamajam davažiavus iki Grigiškių, prie ten esančios „Viada“ degalinės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino įtariamojo blaivumą, įtariamasis įpūtė kažkiek promilių, kiek ir nurodyta pranešime apie įtarime. Pareigūnams iškarto prisipažino, kad yra išgėręs. Nežino kaip taip gavosi, prisipažįsta, kad padarė klaidą. Labai dėl to gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato skyriuje, 2022 m. rugsėjo 11 d. jo pamainos metu iš Vilniaus apskrities skyriaus buvo gautas nurodymas vykti A1 keliu link Grigiškių, kur yra pastebėtas keistai manevruojantis automobilis „Opel“. Nuvykus iki Grigiškių, liudytojas apsisuko ir laukė minėto automobilio. Pastebėjus ir prisivijus nurodytą automobilį „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė jį A1 kelyje, ties įsukimu į Grigiškes (prie degalinės „Viada“). Priėjus prie automobilio vairuotojo, jis paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo neturėjo. Paklausus jo, ar vartojo alkoholio, vairuotojas paaiškino, kad taip, jis vartojo alkoholio prieš 2 valandas, ką gėrė, nenurodė. Kadangi asmuo neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jis prisistatė kaip R. P.. Vairuotojui pasiūlius pasitikrinti blaivumą, asmuo jo nevengė. Pirmu alkoholio kiekio patikrinimo metu atliktu 23.18 val. su alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0778 vairuotojui nustatyta 1,68 promilės girtumas. Antru putimu atliktu 23.34 val. nustatytas 1.67 promilės girtumas. Pabendravus su R. P. paaiškėjo, kad automobilis priklauso jam, tačiau jis su savimi neturi pirkimo pardavimo sutarties, nes paliko ją garaže.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad nori paliudyti, kad automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Minėtą automobilį įsigijo 2021 metais. Automobilį rado skelbime. Minėto automobilio techninė apžiūra baigėsi 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl liudytojas automobilį nutarė suremontuoti pas pažįstamą R. P.. R. P. (duomenys neskelbtini). Liudytojas, jo draugai ir pažįstami dažnai remontuoja automobilius pas R. P. Jis kokybiškai atlieka savo darbą, todėl 2022-09-11 po pietų, su bendradarbiu, dviem mašinomis atvažiavo pas R. P. į autoservisą, tikslaus adreso liudytojas neatsimena ir jis paliko jam savo automobilį ir automobilio raktus. Liudytojas paaiškino jam, ką reikia suremontuoti ir papasakojo, kad 2022-09-15 baigėsi techninė, R. P. patikino, kad suspės atlikti visus remonto darbus iki numatytos datos. R. P. buvo adekvatus, nebuvo išgėręs, kalbėjo rišliai ir suprantamai. Liudytojas paliko jam automobilį ir bendradarbis su savo automobiliu parvežė jį namo. 2022-09-12 liudytojas paskambino R. P., paklausti kokių automobilio detalių jam reikia, ar reikia automobilio remontui kažką nupirkti, tačiau jis liudytojui ilgą laiką nekėlė ragelio. Maždaug po pietų, jis liudytojui atskambino ir pranešė, kad automobilis yra išvežtas su tralu į sulaikytų automobilių aikštelę, prisipažino liudytojui, kad buvo išgėręs. Liudytojas paklausė, ar jis važiavo girtas, jis atsakė, ne, nevažiavo girtas, tiesiog buvo truputi išgėręs ir pabandė perstatyti liudytojo automobilį, išvažiavo iš serviso garažo ir iškarto prie garažo jį sustabdė policijos pareigūnai. Apie tai, kad R. P. vairavo liudytojo automobilį būdamas neblaivus, liudytojas nežinojo, kiek žino, jis net vairuotojo teisių neturi. Liudytojas tiesiog paliko jam automobilį, siekiant ji suremontuoti, o gavosi, kad R. P. be liudytojo žinios, dar ir būdamas neblaivus vairavo jį. Liudytojas labai prašo grąžinti automobilį jam.
2022-09-14 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022-09-11 R. P., pirmuoju patikrinimu 23.18 val. įpūtė 1,68 promilės alkoholio, antruoju tikrinimu 23.34 val., įpūtė 1,67 promilės alkoholio.
Transporto priemonės technnės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be apgadinimų. Pridėtos fotonuotraukos.
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Opel Frontera“ 2.2 DTI Limited kaina su PVM sudaro 2800 eurų.
2022-10-01 Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros objektas yra skambutis į bendrąjį pagalbos centrą. Garso įrašo takelis yra pridėtas prie policijos registruojamų įvykio registro, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-34884-22. Garso įrašo pavadinimas Bendrojo pagalbos skambučio įrašas. Garso įrašo trukmė 12.06 min. Asmuo praneša, kad mato galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį iš (duomenys nekselbtini) pusės link Vilniaus. Nurodo, kad automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje galimai 3-4 žmonės. Važiuoja dideliu greičiu, daugiau kaip 120 km/h. Didina greitį iki 160-180 km/h. Vingiuoja po kelią. Asmuo pranešinėja iki tol, kol nurodytą automobilį sustabdo policijos pareigūnai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, R. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo R. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. P.atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į vairuotojui nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, 1,67 promilės. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis praeityje teistas net 8 kartus, yra daug teistumų išnykusių, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. P. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme, prašo nustatyti ilgesnį mokėjimo terminą. Atsižvelgiant į tai, leistina jam baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertės išmokėjimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,67 promilės, jis vairavo vietoje kur intensyvus eismas, tik atsitiktinumo dėka išvengta didesnės nelaimės. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, kad asmuo net nebuvo teisės vairuoti įgijęs, todėl atimant šią teisę siekiama atimti galimybę tam tikrą laiką įsigyti vairuotojo teises. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones, kurio terminas nustatytinas neženkliai mažesnis, nei vidurkis (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonės savininkas yra S. T., automobilio savininkas nežinojo, kad asmuo vairuos transporto priemonę neblaivus. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi taikytinas konfiskuoto turto vertės priteisimas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo. Teismas atsižvelgia į tai, kad prokurorė prašė taikant dalinį konfiskuotinos turto vertės priteisimą, priteisiant iš kaltinamojo tik 1000 eurų. Tačiau teismas su tuo nesutinka. R. P. yra darbingo amžiaus asmuo, vykdo individualią veiklą, nėra duomenų apie tai, kad visos sumos priteisimas jam būtų nepakeliama našta, pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus. Taip pat įvertintinos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, teisiamas ne pirmą kartą. Akivaizdu, kad jis demonstruoja atsainų požiūrį tiek į transporto eismo saugumą, tiek ir į baudžiamąją atsakomybę bei iš įstatymų kylančius draudimus. Akivaizdu, jog R. P. gerai suprantant galimas savo elgesio pasekmes, pačiam nevertinant kilsiančių numanomų finansinio ar kitokio pobūdžio praradimų bei jų įtakos šeimos gyvenimui, nurodytų aplinkybių išimtinėmis neprivalo laikyti ir teismas.
Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. P., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti R. P. galutinę bausmę - 40 MGL, 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš R. P. konfiskuotino turto automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, 2800 (du tūkstančius aštuonis šimtus) eurų valstybės naudai.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą R. P. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. P. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.