- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3121-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03653-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Viktoras Dovida
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2018 m. sausio 21 d., apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, viešoje vietoje – gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilės girtumas), dėl menkavertės priežasties trenkė vieną kartą kumščiu A. M. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad išgėrus atrodė, kad nukentėjusiajam netrenkė, o tik pastūmė, bet gali būti, kad trenkė, todėl nori nuoširdžiai atsiprašyti ir pasakyti, kad daugiau tai nepasikartos. Buvo išgėręs ir tiksliai neprisimena, kas įvyko, gali būti, kad trenkė, bet neprisimena. Kiek išgėręs buvo, neprisimena, jautėsi išgėręs. Neprisimena, dėl ko trenkė ir dėl ko įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Gali būti, kad dėl kažkokios smulkmenos. Nelabai prisimena, kas vyko policijoje, turbūt jis rašė paaiškinimą, tačiau ką rašė, neprisimena. Atsiprašo, kad taip įvyko, tikrai nenorėjo sužeisti, nemalonu, kad taip įvyko, šiuo metu nedirba, mokosi.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamojo atsiprašymą priima, sutinka susitaikyti, civilinio ieškinio nereiškia, žala jam nepadaryta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad galimai 2018 m. sausio 21 d., vėlai vakare, jie su draugu D. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių pasivaikščioti. Tiesiog ėjo per centrą, per (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi automobilį paliko prie parduotuvės „Armijai ir civiliams“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir šiek tiek paėjus pastebėjo priešais ateinantį nepažįstamą vaikiną, kaip jis atrodė jau neatsimena, jis praeidamas jį užkabino pečiu ir jam pasirodė, kad jis buvo neblaivus. Jis pasakė, t. y. davė jam pastabą, kad eitų atsargiau, po ko jis pradėjo eiti link jo (D. A.). Jis šiek tiek išsigando, kadangi žinojo, kad nelabai galės apsiginti, kadangi yra 60 procentų neįgalus. Kai tas vaikinas pradėjo link jo eiti, jis (D. A.) tiesiog atsistūmė nuo jo su delnu, kadangi dėl skilusio kaklo slankstelio, užspaustas centrinis nervas, todėl smūgio jis atlikti tikrai negalėjo. Vaikinas (D. M.) nenugriuvo, tiesiog pasakė, kad kvies policiją, po ko jie su draugu paėjo kiek toliau ir pasakė, kad palauks policijos. Jis prie jų iškvietė policijos pareigūnus, atvažiavę pareigūnai jį (D. A.) vieną įsodino į automobilį ir nuvežė į komisariatą prie Mindaugo „Maximos“, kur parašė paaiškinimą ir buvo paleistas (b. l. 46). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju D. A. parodė, kad kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta, laikosi savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu, todėl smulkiai jų nekartos, tik dar kartą paaiškino, kad vaikinui, sutiktam (duomenys neskelbtini) gatvėje jis nesmogė, kadangi dėl savo neįgalumo, jis tiesiog atsistūmė nuo jo, kadangi žinojo, kad negalės apsiginti jeigu jis jį puls. Kur tas vaikinas ėjo jis nežino, jokio taksi automobilio gatvėje nepastebėjo. Kai po įvykio buvo atvežtas į komisariatą, gal ir rašė kažkokį paaiškinimą, to gerai neatsimena, buvo išgėręs. Kodėl tyrėjos parodytame jo rašytame paaiškinime tada parašė, kad trenkė vaikinui į veidą, kadangi jis agresyviai elgėsi, jis nežino (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2018 m. sausio 21 d. apie 02.00 val. atvažiavo į svečius pas savo draugus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pasisvečiavęs apie vieną valandą prieš išeidamas išsikvietė per programėlę taksi, kad jį parvežtų į namus. Išėjęs pro bromą iš draugų namo. Beeinant prie taksi jis išgirdo kaip netoliese stovinti vaikinų kompanija pradėjo ant jo šaukti. Jau stovint prie taksi automobilio prie jo priėjo vienas iš stovėjusios kompanijos vaikinų, kuris buvo su raudonos spalvos striuke, apie 20 metų ir be priežasties vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Vaikinas jam praskėlė lūpą. Po smūgio jis kažkiek atsitraukė nuo vaikino ir tada prie jo priėjo jo draugai, kurie jį atitraukė, jis tuo tarpu paskambino 112. Atvykusi policija sulaikė būtent tą vaikiną, kuris jam trenkė (b. l. 27). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausos apklaustas nukentėjusysis A. M., parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų ir nori pridurti, kad kaip ir minėjo jis 2018 m. sausio 21 d. nakties metu apie 03.15 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios tarpuvartės, pamatė kitoje gatvės pusėje stovintį taksi automobilį. Jį buvo išsikvietęs naudojantis programėle „Taxify“. Koks buvo automobilis neatsimena. Iš tos pačios pusės, iš kur atėjo jis, pamatė ateinančią kompaniją ir jam tik išeinant iš tarpuvartės, kažkuris iš tų vaikinų paklausė lygtai kažką, kad iš kurios jis tarpuvartės, į ką jis atsakė, kad iš šitos, t. y. iš kurios eina, taip atsakydamas jis jau buvo įpusėjęs vidurį kelio, einant link „taksi“ automobilio. Kas tai buvo per žmonės jis neįsidėmėjo, kadangi buvo naktis, tamsu, apšvietimas (duomenys neskelbtini) gatvėje labai prastas, bet vienas vaikinas iš kompanijos, kai jis jau buvo perėjęs kelią, priėjo arčiau ir kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą, praskėlė lūpą. Dėl ko jis taip padarė jis nežino, atsakė, kai jam buvo užduotas klausimas, mandagiai jiems atsakė, be jokio pykčio. Tada tą vaikiną, kuris jam smogė atitraukė kažkas iš jo kompanijos ir jis tuo metu jau skambino į policiją, kažkas iš tų vaikinų sušuko, kam jis čia skambina į policiją, kai jam čia nieko neatsitiko. Jis taip ir neišvažiavo taksi automobiliu, šis nuvažiavo, ar automobilis buvo tuo metu, kai jam buvo smogta, jis neatsimena. Dėl sužalojimo ir jo masto nustatymo į medikus nesikreipė, kadangi jis jam padarytas nežymus, tiesiog pajuto stiprų fizinį skausmą dėl smūgio sudavimo. Įsidėmėjo geriau tik tą vaikiną, kuris jam smogė, kadangi jis buvo priėjęs arčiau, be to jį iškart sulaikė atvykę policijos pareigūnai, jis į tą vaikiną nurodė. Civilinio ieškinio nereikš nei dėl fizinės nei dėl moralinės žalos (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Z. parodė, kad 2018 m. žiemą, tikslaus laiko nepamena, tai buvo gal jau naktis, kai jie su draugu D. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių pasivaikščioti. Tiesiog ėjo per centrą, per (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi automobilį paliko prie parduotuvės „Armijai ir civiliams“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir šiek tiek paėjus pastebėjo priešais ateinantį nepažįstamą vaikiną, neatsimena tiksliai kaip atsitiko, bet tarp to vaikino ir D. įvyko kažkoks žodinis konfliktas, po ko jie šiek tiek atsiskyrė ir matė tik, kad D. tą vaikiną atstūmė nuo savęs, tikrai nebuvo jokio smūgio ir viskas įvyko savigynos tikslais. Kaip suprato tas vaikinas iškvietė policiją. D. į policijos komisariatą nuvežė pareigūnai, o jis nuvyko pats, parašė paaiškinimus. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas tarp D. ir to vaikino nežino, tik gali pasakyti, kad smūgio nebuvo, be to D. turi negalią ir tikrai negalėtų smūgiuoti (b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad pažįsta D. A., taip pat D. Z., gyvena visi Rudaminoje. 2018 m. sausio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, nakties metu, tikslaus laiko taip pat nepamena, jo vairuojamu automobiliu atvyko į Vilnių. Vilniaus gatvių taip pat nelabai žino, dabar žino, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, pasistatė automobilį, ir su draugais ėjo pabūti kažkur mieste. Jie išlipo ir ėjo. Kadangi buvo naktis, tai gatvėje žmonių nebuvo, apšvietimas ten blankus, nelabai toli matyti, jokių automobilių gatvėje, nei taksi, nei šiaip kažkokių nepastebėjo. Iš automobilio D. išlipo pirmas ir nuėjo, jie ėjo su D. iš paskos, D. nuo jų į priekį buvo atitrūkęs gal kokius 5 metrus. Netrukus pamatė kažkokį vaikiną, iš kur jis išėjo nepastebėjo, tik pamatė kaip jis su D. vienas už kito užsikabino pečiais, kiek pamatė tai tas vaikinas užkabino pečiu D., kažką jis su tuo vaikinu pašnekėjo, negirdėjo ką, po ko D. jį atstūmė rankomis, kad link jo neitų, bet jokio smūgio ar kumščiu ar kažkaip kitaip jis nematė. Paaiškino, kad žinojo, kad D. yra po traumos ir jis trenkti tikrai negalėjo. Tada pamatė kaip tas vaikinas paėmė telefoną ir pradėjo kažkur skambinti, jis (A. R.) paklausė jo kur jis skambina, į ką jis atsakė, kad į policiją, jis dar pakomentavo, kam čia skambinti dėl tokio nieko. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Tas vaikinas nurodė į D., pareigūnai įsisodino D. į automobilį, kaip buvo su nukentėjusiuoju neatsimena, jis savo automobiliu važiavo iš paskos (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrus atrodė, kad jis nukentėjusiajam netrenkė, o tik pastūmė, bet gali būti, kad trenkė. Dėl girtumo tiksliai neprisimena, kas įvyko. Neprisimena, dėl ko trenkė ir dėl ko įvyko su juo konfliktas, gal dėl kažkokios smulkmenos. Nelabai prisimena, kas vyko policijoje, jis rašė paaiškinimą, tačiau ką rašė neprisimena. Jis ryte draugų paklausė ir jie jam pasakė, kad jis netrenkė, o jis neprisiminė, todėl ir neigė. Vėliau suprato, kad gali būti, jog trenkė. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. M. parodymai, policijos registro išrašas, rašytinis D. A. paaiškinimas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. A. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2018 m. sausio 21 d. apie 03.15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje – gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilės girtumas), dėl menkavertės priežasties trenkė vieną kartą kumščiu A. M. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo D. A.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis D. A. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu D. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, išreiškė gailestį, atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka susitaikyti, jam žala nepadaryta. D. A. anksčiau neteistas (b. l. 70), nedirbantis (b. l. 72), jo teigimu, mokosi, administracine tvarka nebaustas (b. l. 71), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą nėra, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra.
Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. A. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas D. A. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Kaltinamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
D. A. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. M., ir baudžiamąją bylą D. A. atžvilgiu nutraukti.
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nuosprendžio įsiteisėjimo.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.