- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- I-480-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02023-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. skundu teismo prašė: 1) Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018-07-10 raštą Nr. 7-1690 ir 2018-07-18 raštą Nr. 7-1796; 2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-09-03 sprendimą Nr. 2S-2849; 3) Įpareigoti Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tenkinti pareiškėjo 2018-06-18 prašymus bei grąžinti kratos metu iš jo paimtus daiktus; 4) Panaikinti 2018-07-11 pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą Nr. 69-514; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 500 Eur neturtinės žalos; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 500 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 2, 75) nurodė, kad 2018-06-18 Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai pateikė prašymus skirti jam rašymo mašinėlę ir spaudą, taip pat išduoti televizorių, radijo imtuvą bei kompiuterį su internetine prieiga, tačiau atsakovas ginčijamais sprendimais šių prašymų nepagrįstai netenkino motyvuojant tuo, kad minėti daiktai nenumatyti Pataisos įstaigų vidaus tarkos taisyklių 18 priede. Pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tarkos taisyklių 18 priedo 4.2 punktą nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti smulkius daiktus, todėl 2018-05-10 kratos metu iš pareiškėjo nepagrįstai buvo paimti smulkūs asmeniniai daiktai – siūlai, klijai, adata ir pan. Dėl asmeninių daiktų grąžinimo pareiškėjas teikė prašymą Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, tačiau dėl to susilaukė grasinimų iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno. Kalėjimų departamentas nepagrįstai atsisakė įpareigoti Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją grąžinti pareiškėjui kratos metu paimtus daiktus. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2018-07-11 nutarimu Nr. 69-541 nepagrįstai ir šališkai skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą – už kameros radijo taško garso reguliatoriaus sugadinimą. Pažymėjo, kad kameros radijo taško garso reguliatoriaus jau buvo susidėvėjęs, be to, nebuvo užfiksuota, jog pareiškėjas būtų gadinęs šį reguliatorių. Minėtais veiksmais atsakovai sukėlė pareiškėjui didelius papildomus nepatogumus, sunkumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus.
Atsakovas bei atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 20-24) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2018-07-07 buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto R. J. tarnybinis pranešimas, jog 2018-07-07 uždaroje zonoje rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 10 buvo pastebėtas sugadintas radijo taško garso reguliatorius. Šioje kameroje nuobaudą (uždarymą iki 6 mėnesių kamerų tipo patalpoje) atliko nuteistasis M. Š.. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2018-07-11 nutarimu Nr. 69-514 už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nuobauda buvo skirta nuteistajam, kuris padarė pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas 2018-06-18 pataisos namų administracijai pateikė prašymą leisti jam įsigyti ir turėti spaudą ir rašymo mašinėlę, nurodydamas, kad jam tenka daug rašyti bei pasirašinėti raštus bei kitą dokumentinę medžiagą ir dėl to pavargsta rankos, blogėja regėjimas, pareiškėjas neturi pinigų įprastoms rašymo priemonėms. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2018-07-10 raštu prašymo netenkino, nes Pataisos įstaigų vidaus tarkos taisyklių 18 priede pareiškėjo minimi daiktai nėra numatyti. Pareiškėjas 2018-06-18 taip pat pateikė prašymą išduoti jam televizorių, radijo imtuvą ir kompiuterį su interneto prieiga. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2018-07-18 raštu Nr. 7-1796 šio prašymo netenkino, nes teisės aktai nenumato nuteistųjų aprūpinimo televizoriais, radijo imtuvais ir kompiuteriais su interneto prieiga. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog jis būtų kreipęsis dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti paskirta drausminė nuobauda, ar neišduoti daiktai, nėra. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas nepagrindė objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl skundas atmestinas.
Atsakovas bei atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu (b. l. 39-42) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018-07-30 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018-07-10 rašto Nr. 7-1690, 2018-07-18 rašto Nr. 7-1796 ir 2018-07-11 nutarimu Nr. 69-514 skirtos drausminės nuobaudos - papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu jam paprašius grąžinti asmeninius daiktus. Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2018-07-30 skundą išnagrinėjęs išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2018-09-03 sprendimu Nr. 2S-2849 pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018-07-10 raštas Nr. 7-1690, 2018-07-18 raštas Nr. 7-1796 bei 2018-07-11 nutarimas Nr. 69-514 dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra teisėti ir pagrįsti. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-07-11 nutarimas buvo priimtas surinkus pakankamai duomenų, įrodančių laisvės atėmimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą. Skirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, o skiriant nuobaudą pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reguliavimo. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl panaikinti nuobaudą, nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018-07-10 rašto Nr. 7-1690 ir 2018-07-18 rašto Nr. 7-1796, kuriuo Pravieniškių PN-AK atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus išduoti jam televizorių, radijo imtuvą, kompiuterį su interneto prieiga bei leisti įsigyti spaudą ir rašymo mašinėlę; taip pat Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-07-11 nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl sugadinto kameros radijo taško garso reguliatoriaus, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-09-03 sprendimo Nr. 2S-2849, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėtų atsakovo sprendimų buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo; taip pat dėl įpareigojimo atsakovus Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą tenkinti pareiškėjo 2018-06-18 prašymus bei grąžinti kratos metu paimtus daiktus; taip pat neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų, t. y. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento veiksmais, priimant ginčijamus sprendimus, atsisakant grąžinti asmeninius daiktus.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo.
Pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas, Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, laikinai atliekančio direktoriaus funkcijas 2018-07-11 nutarimu Nr. 69-514 buvo paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018-07-07 apie 8.10 val. uždarojoje zonoje, rytinio patikrinimo ir techninės apžiūros metu, pareigūnui užėjus į kamerą Nr. 10, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas, buvo pastebėta, kad pareiškėjas sugadino kameros radijo taško garso reguliatorių. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos turtą (b. l. 10, 29-30, 46, 60-61).
Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda pareiškėjas 2018-07-30 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2018-09-03 sprendimu Nr. 2S-2849 konstatavo, jog 2018-07-11 nutarimu drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 4-7, 44-45, 62-65, 69-72).
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – tausoti pataisos įstaigos turtą (BVK 110 str. 1 d. 4p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų.
Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad pažeidimo nepadarė, nes radijo taško garso reguliatorius jau buvo susidėvėjęs. Tačiau Pravieniškių PN-AK Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo Nr. 8.59 įrašai patvirtina, kad 2018-07-07 radijo taškas kameroje Nr. 10 buvo sugadintas, o 2018-07-09 - sutvarkytas (b. l. 96, 97). Kameros radijo taško garso reguliatoriaus sugadinimo faktą patvirtina Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas dėl padaryto pažeidimo (b. l. 31, 47). Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 10 laikotarpiu nuo 2018-05-10 iki 2018-07-18 buvo laikomas vienas (b. l. 99-100). Be to, pareiškėjas buvo paskirtas kameros budinčiuoju ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką privalėjo pranešti administracijai apie kameroje vykusius gedimus (b. l. 101-102, 91). Pareiškėjas paaiškinime (b. l. 48) ir skunde nurodo, kad radijo taško garso reguliatorius buvo susidėvėjęs, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pastebėjęs sugedusį prietaisą pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl susidėvėjusio radijo taško vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaranti pagrindo abejoti, kad būtent pareiškėjas, būdamas kameroje vienas, padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-07-11 nutarime Nr. 69-514 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Būtent už nustatytą pažeidimą – įstaigos turto (kameros radijo taško garso reguliatoriaus) sugadinimą – pareiškėjui pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas. Nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2018-09-03 sprendimo Nr. 2S-2849 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2018-07-11 nutarimo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl atsisakymo išduoti televizorių, radijo imtuvą, kompiuterį su interneto prieiga bei leisti įsigyti spaudą ir rašymo mašinėlę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018-06-18 pateikė Pravieniškių PN-AK prašymą skirti jam televizorių, radijo imtuvą ir kompiuterį su internetine prieiga (b. l. 26, 525). Pravieniškių PN-AK 2018-07-18 sprendimu Nr. 7-1796 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo, kad teisės aktai nenumato nei mokių nei nemokių nuteistųjų aprūpinimo televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais su interneto prieiga (b. l. 9, 25, 51). Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK atsisakymu aprūpinti jį televizoriumi, radijo imtuvu ir kompiuteriu, pareiškėjas 2018-07-30 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2018-09-03 sprendimu Nr. 2S-2849 konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 2018-07-18 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 4-7, 44-45, 62-65, 69-72).
Pareiškėjas 2018-06-18 pateikė Pravieniškių PN-AK prašymą leisti jam įsigyti rašomąją mašinėlę ir spaudą, kadangi rašant pavargsta rankos, blogėja regėjimas, be to, pareiškėjas neturi pakankamai pinigų rašymo priemonėms (b. l. 28, 49). Pravieniškių PN-AK 2018-07-10 sprendimu Nr. 7-1690 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojant tuo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, rašomosios mašinėlės ir spaudai nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų turėti ir įsigyti daiktų sąrašą (b. l. 8, 27, 50). Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK atsisakymu aprūpinti jį rašomąja mašinėle ir spaudu, pareiškėjas 2018-07-30 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2018-09-03 sprendimu Nr. 2S-2849 konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 2018-07-10 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 4-7, 44-45, 62-65, 69-72).
Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139, nenumato nuteistųjų aprūpinimo televizoriais, radijo imtuvais ir kompiuteriais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei kiti teisės aktai taip pat nenumato prievolės laisvės atėmimo vietų administracijai aprūpinti pareiškėją televizoriumi, radijo imtuvu ir kompiuteriu su internetine prieiga.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Teismas pažymi, kad rašymo mašinėlė ir spaudas nepatenka į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede įtvirtintą nuteistiesiems leistinų turėti daiktų sąrašą.
Pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.4 punktą, reikmenys, skirti užsiimti individualia kūrybine veikia, galimi turėti gavus pataisos įstaigos direktoriaus leidimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas 2018-06-18 prašyme rašomosios mašinėlės įsigijimo poreikio nemotyvuoja tuo, kad minėtos priemonės jam reikalingos kūrybinei veiklai vykdyti. Pareiškėjas prašyme abstrakčiai nurodo, kad šios priemonės jam reikalingos raštams bei dokumentinei medžiagai rašyti bei peržiūrėti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo leisti jam įsigyti rašomąją mašinėlę ir spaudą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-07-18 sprendime Nr. 7-1796 pagrįstai konstatuota, jog teisės aktai nenumato nuteistųjų aprūpinimo televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais. Pravieniškių PN-AK 2018-07-10 sprendimu Nr. 7-1690 taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą leisti įsigyti rašomąją mašinėlę ir spaudą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Minėtų sprendimų turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti išsamiai ir tinkamai, pagrįsti konkrečiomis teisės aktų normomis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo tenkinti pareiškėjo 2018-07-18 prašymus.
Dėl įpareigojimo atsakovus Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą grąžinti kratos metu paimtus daiktus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-05-10 16.00 val. uždarojoje zonoje pareiškėjui buvo atlikta asmens krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai daiktai – lipni juosta, markeriai, gumos iš drabužių (7 vnt.), klijai (2 vnt.), siūlai (20 vnt.), gintaro gabalėlis, padidinimo stiklas, laikrodžių detalės (9 vnt.), adata, laikrodžių elementai (6 vnt.), mikroschema su ekranu, ausinių antgaliai (14 vnt.), mikroschema (b. l. 68). Iš nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad dalis kratos matu paimtų daiktų pareiškėjui buvo grąžinta, t. y. laikrodžių elementai (6 vnt.), ausinių antgaliai (14 vnt.), markeriai, gumos iš drabužių (7 vnt.).
2018-07-30 skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, be kita ko, prašydamas įpareigoti pataisos namų administraciją grąžinti jam priklausančius kratos metu paimtus smulkius daiktus. Kalėjimų departamentas 2018-09-03 sprendimu Nr. 2S-2849 pareiškėjo skundo šioje dalyje nenagrinėjo, kadangi pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl pareigūnų veiksmų nesikreipė į pataisos įstaigos vadovą (b. l. 4-7, 44-45, 62-65, 69-72).
BVK 183 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. BVK 183 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus dėl kratos metu paimtų asmeninių daiktų grąžinimo/negražinimo būtų skundęs pataisos įstaigos vadovui, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas nepasinaudojo BVK183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Atitinkamai teismas sprendžia, kad Kalėjimų departamentas 2018-09-03 sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepasinaudojo BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir pareiškėjo skundo šioje dalyje nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nepasinaudojęs BVK183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentą grąžinti kratos metu iš jo paimtus daiktus paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Byloje konstatavus, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamą elgesį (grasinimų susidoroti pareikalavus grąžinti asmeninius daiktus, nusistatymo priešiškai pareiškėjo atžvilgiu, daromo spaudimo). Pareiškėjas skunde konkrečių pažeidimo aplinkybių dėl pareigūnų elgesio nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų nusistatę priešiškai pareiškėjo atžvilgiu ar ketinę su juo susidoroti. Be to, kaip matyti iš 2018-05-10 pareiškėjo asmens kratos protokolo (b. l. 68), pareiškėjas pareigūnams nereiškė pretenzijų dėl negražintų asmeninių daiktų, taip pat nesikreipė į atsakovą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustačius, kad atsakovai neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, o nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovus Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos grąžinti pareiškėjui kratos metu paimtus daiktus, palikti nenagrinėtą.
Kitą pareiškėjo M. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.