Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. C. (V. C.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki lapkričio 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. C. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytomis dalimis iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu įgijo ne mažiau kaip 0,000132 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,503 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), Δ (delta) 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 10,3 %, kurias neteisėtai laikė ir gabeno savo drabužių kišenėje iki tol, kol 2021 m. gruodžio 6 d. 20.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,000111 g narkotinės medžiagos – karfentanilio išplatino už 48 eurų, parduodamas P. V., bei 2021 m. gruodžio 7 d. apie 15.10 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,000021 g narkotinės medžiagos – karfentanilio už 30 eurų parduodamas V. Z., po ko, laikydamas prie savęs neteisėtai gabeno likusias medžiagas savo drabužių kišenėje iki tol, kol 2021 m. gruodžio 7 d. 18.19 val. (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai rado ir paėmė ne mažiau kaip 0,503 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), Δ (delta) 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose – 10,3 %.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. C. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. gruodžio 7 d. 17 val. 50 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta. Nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2022 m. gegužės 3 d. ir yra vykdytinas, todėl taikyti V. C. kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo.

3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo pranešimas, kad V. C. laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamajam V. C. skirti kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. C. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. C. skundą ir įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kaltinamajam teisėtai ir pagrįstai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas, skirdamas kaltinamajam V. C. kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei skirti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. C. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kitų kaltinamųjų parodymuose, slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. C. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

9. Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju V. C. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam V. C. suėmimą paskyrė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. V. C., kuris ankščiau teistas net 22 kartus, kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą kaltinamajam gresia, kaip minėta, laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo V. C. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

12. V. C. nevedęs, ir byloje esantys duomenys nepatvirtina apie jo turimus tvirtus šeiminius ryšius, kurie paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išraše užfiksuota, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. V. C. dirba V. C. firmoje „X“ (t. 9, b. l. 55), tačiau Darbo biržos sistemos išraše pateikti duomenys rodo, kad V. C. nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. kovo 2 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 9, b. l. 56), apie turimus realius darbinius santykius nenurodė ir pats kaltinamasis. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenų taip pat matyti, kad V. C. firma „X“ jokių finansinių atskaitomybės duomenų neteikė, kas leidžia abejoti dėl jos vykdomos veiklos ir realiai gaunamų iš to pajamų. Pažymėtina ir tai, kad nesant duomenų apie oficialiai gaunamas pajamas, pakankamai tikėtina ir pagrįsta, kad pajamas V. C. galėjo gauti iš nusikalstamų veikų, tam tarpe ir galimai platinant narkotines medžiagas, nes iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nuo maždaug 1996 m. V. C. darė nusikalstamas veikas, absoliučia dauguma savanaudiško pobūdžio, t. y. vagystes, plėšimus, kas rodo siekį gauti lėšas pragyvenimui iš nusikalstamų veikų (t. 9, b. l. 13–36). Šios nustatytos aplinkybės rodo kaltinamojo socialinių ryšių nebuvimą su jokia darboviete, kas taip pat padidina tikimybę manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėps) nuo teismo.

13. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis V. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. V. C., kuris praeityje teistas 22 kartus, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti ir tai, kad per minėtą laikotarpį V. C. didelį skaičių kartų baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu viešoje vietoje bei laisvės atėmimo vietoje (t. 9, b. l. 41–54). Pažymėtina ir tai, kad ankstesnių baudžiamųjų procesų metu kaltinamajam buvo skirtos ir už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jų taikymas įtakos kaltinamojo veiksmams nepadarė, jis nesilaikė įstatymo reikalavimų, vėl darydavo nusikalstamas veikas bei administracinės teisės pažeidimus. Be to, vertinant visus šiuos duomenis ir nagrinėjamos baudžiamosios bylose kontekste, akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. C. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, taip, visų pirma, užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje V. C. gali ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, klausimai, susiję su ankstesnio nuosprendžio vykdymu nėra nagrinėjami. Vis dėlto atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, kad skunde minimos bausmės pradžios laiko nustatymo klausimas išnagrinėtas neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi.

16. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius kaltinamojo teistumus, tvirtų šeiminių ir darbinių santykių neturėjimą bei kitus bylos duomenimis, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo V. C. skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati V. C. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių ar nacionalinių įstatymų reikalavimų. Priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgiant į skundo argumentą, kad kitiems kaltinamiesiems šioje ar kitose bylose yra skiriamos ir už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog kitiems asmenims šioje baudžiamojoje byloje (ar kitose baudžiamosiose bylose) pareikšti panašūs ar net analogiški kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija yra vienoda. Aplinkybė, jog asmenys kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kaltinamajam V. C. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.