Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam P. R., nukentėjusiajam S. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-02-03 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metus laisvės apribojimo, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokintis ir atlyginti padarytą turtinę žalą, uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. kaltinamas tuo, kad 2012 m. gegužės 20 d., apie 1 val., Kriūkų miestelyje, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, vykusios šventės metu, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, sudavė mažiausia tris smūgius ranka S. Š. į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, ausyje, kakle, dešinės ausies išorinės landos nubrozdinimą, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. Š. sveikatą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam šokant prie scenos jį pakalbino P. Pakalbėjo ir jau skyrėsi eiti link scenos, kai tuo metu jam P. sudavė. Jam sudavė į veidą visus tris smūgius. Kalbėjo apie tai, kad jis jį iškeikė. Jis buvo išgėręs, ar buvo išgėręs P., jis nežino. P. jis nesudavė. Ar į jų konfliktą sureagavo žmonės jis nežino, nes iš karto pasišalino.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo šventėje, kartu su S. Jie sutiko P. ir nuėjo pakalbėti prie Nemuno. Jis matė vieną smūgį, kaip P. sudavė S. į ausį, ar S. sudavė P., jis nematė. S. bėgo kraujas iš ausies ir jie su dviračiais važiavo namo. S. kartu su juo išėjo namo, nes sakė, kad apsvaigo galva.

Specialisto išvadoje Nr. G223/12(10) nurodoma, kad S. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, ausyje, kakle, dešinės ausies išorinės landos odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių pasekoje 1-2 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b.l. 10-11).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

P. R. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime P. R. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles sutrikdė visuomenės rimtį ir nežymiai sutrikdė S. Š. sveikatą. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus P. R. atliko vykstančios šventės metu, aplink būnant pašaliniams asmenims, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Tad darytina išvada, kad įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog P. R. įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius ranka S. Š..

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje vykusios šventės metu P. R. panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. R. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – vykusios šventės metu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį S. Š., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad P. R. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

P. R. pateiktame kaltinime buvo nurodoma, jog nusikaltimas buvo padarytas teisiamajam esant neblaiviam, tačiau ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų teisiamojo neblaivumą, pats kaltinamasis šią aplinkybę neigia, nukentėjusysis taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar P. R. buvo neblaivus, todėl teismas konstatuoja, jog nėra įrodymų, patvirtinančių P. R. girtumą.

Dėl būtinosios ginties

Teismo posėdžio metu P. R. neginčijo, jog sudavė S. Š., tačiau nurodė, jog nukentėjusysis jam sudavė pirmas. Tačiau tokia pateikiama versija neatitinka byloje esančių duomenų. Nukentėjusysis S. Š. nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, jo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, kuriuos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada.

P. R. prašo jo veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. sudavė smūgius S. Š., tačiau šie smūgiai buvo suduoti, nes pirmas sudavė nukentėjusysis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybės, kad teisiamajam buvo suduota nebuvo patvirtinta teisminio nagrinėjimo metu, be to pats P. R. nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė, nes nusprendė, kad nenorėjo laukti, kol vėl suduos. Be to, pats teisiamasis nurodė, kad jis visiškai neišsigando nukentėjusiojos, bei turėjo galimybę pasitraukti ir kitu būdu išvengti smūgių, tačiau jam pasirodė, kad šiomis priemonėmis netikslinga naudotis.

Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Tuo tarpu šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Akivaizdu, jog nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, negalėjo sukelti teisiamojo sveikatai ir gyvybei pavojaus. Tuo tarpu teisiamojo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį neatitinka proporcingumo principo prieš P. R. įsivaizduotą jo keliamą grėsmę. Nesant būtinosios ginties sąlygoms, nėra pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. P. R. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, tačiau atlikus šią bausmę, teisiamasis vėl padarė nusikaltimą, tad mano, kad netikslinga teisiamajam skirti viešųjų darbų ar baudos bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis šiuo metu yra dirbantis, taip pat leidžia daryti išvadą, jog netikslinga skirti arešto bausmę, nes tai apribotų jo galimybes dirbti. Atsižvelgiant į tai jog nusikaltimas įvykdytas vakare, kas charakterizuoja jo gyvenimo būdą, todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

P. R. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. R. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. P. R. yra dirbantis, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su jo neblaivumu. P. R. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad teisiamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau P. R. veiksmuose nenustatytos šios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į jo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, skirtina bausmė didesnė negu numatytos bausmės vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimą gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų P. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 50 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusysis pateikė 300 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos ir 50 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. P. R. civilinio ieškinio neginčijo, tačiau BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusysis S. Š. prašo priteisti 50 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog tokią žalą patyrė vaistams ir kelionėms. Teismas sutinka, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam reikėjo lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, tad nurodytas turtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijus bei yra priteistinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiojo S. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad S. Š. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Smurtiniai veiksmai prieš jį buvo panaudoti viešoje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai. P. R. šiuo metu dirba. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog S. Š. prašoma priteisti 300 Lt dydžio neturtinė žala priteistina.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už S. Š. gydymą dėl padarytų sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 415,81 Lt (keturis šimtus penkiolika litų 81 cnt.) sumą, todėl prašo nurodytas gydymo išlaidas priteisti iš kaltinamojo P. R.. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele (b.l. 16), todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 415,81 Lt (keturių šimtų penkiolikos Lt 81 cnt) išlaidų nukentėjusiojo S. Š. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiojo S. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. R., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 50 Lt (penkiasdešimt Lt ) turtinei žalai ir 300 Lt (tris šimtus Lt) neturtinei žalai atlyginti S. Š., asm.kodas (duomenys neskelbtini)

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.