Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir V. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-12398-260/2016 dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys: D. R., N. A. ir V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. balandžio 22 d. pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui V. R. išduotą 2015-10-16 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą V. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3) jeigu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (plane pažymėto (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos darbams nebus gautas, įpareigoti atsakovą V. R. per 2 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėtų 3 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pertvarkytas ar perstatytas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis 6I1p, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę; neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui V. R. 1158 Eur baudą.

2. Ieškovė nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015-11-06 gavo trečiojo asmens N. A. prašymą dėl V. R. (toliau – ir statytojas) galbūt savavališkai atliekamų pastato rekonstrukcijos darbų adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. R., D. R., V. S. ir N. A.. Sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Šiame sklype V. R. ir jo sutuoktinei D. R. nuosavybės teise priklauso 34/100 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 34/100 kitų inžinerinių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Garažas su kūrybinėmis dirbtuvėmis priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Inspekcijos Kauno skyriui atliekant statybos patikrinimą statytojas V. R. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-10-16 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – Rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybą leidžiantis dokumentas) ir projektą „Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis 6I1p pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“, suteikiantį teisę statytojui atlikti neypatingo statinio kapitalinį remontą. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas 2016-04-04 atliko statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą. 2016-04-07 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad projekte ir statybą leidžiančiame dokumente neteisingai nurodyta statybos rūšis (t.y. faktiškai atliekamas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis rekonstravimas, nors projekte ir statybą leidžiančiame dokumente šie statybos darbai įvardinti kaip „kapitalinis remontas“). Vadovaujantis projekto, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais, garaže su kūrybinėmis dirbtuvėmis iš esmės atliekami rekonstrukcijos darbai, t. y. antro aukšto pagrindinio fasado viduryje (apie 1,6 m plotyje), buvusio stogo vietoje, pastatoma siena su langu, stogas šioje vietoje pakeliamas apie 1,5 m, lyginant su priešprojektine jo padėtimi, tuo pakeičiant ir statinio išorės matmenis, (toje dalyje paaukštinant sieną ir pakeliant stogą, toje dalyje pakinta sienos aukštis, stogo konstrukcija bei skersmuo). Tokie pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui, ir atitinkamai tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą. Inspekcija statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, nes buvo pažeisti STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.11 punkto reikalavimai, t.y. projekto sprendiniai neatitinka projekte nurodytos statybos rūšies. Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis rekonstravimui reikėjo parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Dokumentai, kuriuos būtina pateikti norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Šios dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad kartu su kitais būtinais dokumentais, norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, būtina pateikti statinio bendraturčių ir žemės sklypo bendraturčių (jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise) sutikimus. Dublike ieškovė taip pat nurodė, kad ieškinį prašo tenkinti.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad prašo atmesti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dalyje dėl pareikšto reikalavimo panaikinti statytojui V. R. 2015-10-16 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose procesiniuose dokumentuose ji nurodė, jog ieškovė ginčo objekto statybos patikrinimą vykdė, gavusi žemės sklypo bendraturtės N. A. prašymą, todėl akivaizdu, kad ginčas kilęs tarp privačių asmenų. Ginčo objekto kapitalinio remonto projektas neprivalomas ir parengtas tik esant tokiai statytojo valiai. Statytojas, siekdamas juridiškai įteisinti statybos darbus ir rengdamas kapitalinio remonto projektą (nors pagal teisės aktų reikalavimus to net neprivalėjo atlikti), pateko į nepalankesnę situaciją nei į tokią, kuri būtų nerengiant projekto. Ginčijamas pritarimas išduotas neprivalomai rengtinam projektui, todėl ieškovės reikalavimas naikinti ginčijamą pritarimą, kuris realiai neturi juridinės galios, nes išduotas neprivalomam projektui, yra nepagrįstas. Statinio konstrukcijų pakeitimai yra minimalūs, atlikti tik vienoje statinio dalyje, iki 1.6 m plotyje, ir jie niekaip negali įtakoti bendrų statinio aukščio, pločio bei ilgio matmenų. Šis pakeitimas yra neesminis, bet daugiau formalus, ir neturi realios įtakos ginčo statinio išmatavimams, todėl viso projekto kapitalinio remonto sprendiniai negali būti laikomi rekonstrukcija. Remiantis teisiniu reglamentavimu, trečiojo asmens, kaip žemės sklypo bendrasavininkės sutikimo atsakovui vykdyti kapitalinį remontą nereikėjo, nes: 1) projekte nėra numatyta keisti ginčo pastato - garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis - paskirties; 2) statinio konstrukcijų pakeitimai yra minimalūs, tik vienoje statinio dalyje, todėl jie nedaro įtakos bendriems statinio matmenims. Be to, statybą leidžiantis dokumentas laikytinas administraciniu sprendimu, kurio panaikinimo pagrindai reglamentuojami administracinių bylų teisenos įstatyme, tačiau ieškovė nenurodė ABTĮ 89 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamo administracinio akto panaikinimui.

4. Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, kad projekte ir statybą leidžiančiame dokumente neteisingai nurodyta statybos rūšis – kapitalinis remontas. Remiantis STR „Statybos rūšys“ 9 punktu, statybos rūšiai – statinio rekonstravimui – reikia dviejų būtinų sąlygų: 1) statinio perstatymo pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas; 2)statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. pakeitimo. Ieškinyje nenurodyta, kad statybos metu būtų padarytas poveikis laikančiosioms konstrukcijoms, t.y. kad būtų reikėję jas keisti ar sustiprinti. Ši priežastis yra pakankama nesutikti su atsakovo teiginiais, kad STR „Statybos rūšys“ prasme atsakovo atliekama statyba yra pastato rekonstrukcija. Be to, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad statybos metu buvo pakeisti pastato išoriniai matmenys. Pastato išorinių matmenų keitimu ieškovė laiko pastato antro aukšto pagrindinio fasado viduryje (apie l,6 m plotyje) sienos su langu pastatymą buvusio stogo vietoje, stogą pakeliant apie 1,5 m lyginant su priešprojektine padėtimi. Paaukštinant sieną ir pakeliant stogą, tik 1,6 m plotyje, pakinta sienos aukštis, stogo konstrukcija ir skersmuo. Ieškovė tokius projekto sprendinius priskiria statinio rekonstravimui, ir nurodo, jog tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą. Atsakovo nuomone, stogo pakėlimas aukštyn 1,5 metro tik statinio dalyje (1,6 m plotyje) nereiškia pastato išorinių parametrų pakeitimo. Įstačius sienoje langą buvusio stogo vietoje ir pakėlus stogą tik 1,6 m plotyje, pastato maksimalūs išoriniai matmenys (ilgis, plotis, aukštis ir pan.) nepakito, nes langas įrengtas tarp dviejų kitų langų. Jei teismas pripažintų, kad 2015-10-16 rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas neteisėtai, tai statybos padarinių šalinimas turėtų vykti Kauno miesto savivaldybės administracijos, o ne atsakovo V. R. lėšomis, nes pritarimą išdavė savivaldybės darbuotojai. Todėl ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui savo lėšomis išardyti perstatytas pastato ir sutvarkyti statybvietę, o to neatlikus – skirti baudą, yra neteisėtas ir turi būti atmestas.

5. Trečiasis asmuo N. A. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį patenkinti. Jos nuomone, ieškovė pagrįstai pripažino atsakovo V. R. atliekamų darbų ir jo turimo statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą ir pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) panaikino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 16 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą statytojui V. R.; 2) įpareigojo atsakovą V. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją, nurodant tinkamą atliekamų statybos darbų rūšį, kartu pateikiant visus atitinkamai statybos rūšiai privalomus turėti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3) įpareigojo atsakovą V. R., jeigu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (plane pažymėto (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos darbams nebus gautas, per 2 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėtų 3 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pertvarkytas ar perstatytas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (plane pažymėto (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę; neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui V. R. 1 158 Eur baudą. 4) priteisė iš atsakovo V. R. 9,82 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog statinio projekte ir statybą leidžiančiame dokumente statybos rūšis nurodyta neteisingai, nes pagal teisės norminius aktus statinio projekte numatyti ir statytojo taktiškai vykdyti statybos darbai priskirtini ne kapitaliniam remontui, o rekonstrukcijai. Teismas sprendime nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 20 dalyse apibrėžtos statinio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto sąvokos. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio kapitalinis remontas – tai statybos rūšis, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos darbų rūšys detaliau yra apibūdintos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622. Jo (šio reglamento) 6.18 punkte reglamentuota, kad laikančiosios konstrukcijos – tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Reglamento 9 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys; praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis; įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. STR „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte numatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Taigi, atriboti šias statybos rūšis galima pagal tai, ar yra keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, tuo pačiu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos, matyti, kad byloje nagrinėjamu atveju, vadovaujantis projekto, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais, garaže su kūrybinėmis dirbtuvėmis iš esmės atliekami rekonstrukcijos darbai: antro aukšto pagrindinio fasado viduryje (apie 1,6 m plotyje), buvusio stogo vietoje, pastatoma siena su langu, stogas šioje vietoje pakeliamas apie 1,5 m. lyginant su priešprojektine jo padėtimi, tuo pakeičiant ir statinio išorės matmenis: toje dalyje paaukštinant sieną ir pakeliant stogą; toje dalyje pakinta sienos aukštis, stogo konstrukcija ir skersmuo. Pakėlus aukščiau dalį stogo, padidėja pastato tūris. Tokie pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui, ir atitinkamai tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-10-16 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, nes yra neteisėtas; atsakovui projektinės dokumentacijos parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui nustatytinas 3 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, jis įpareigotinas per 2 mėnesius savo lėšomis išardyti pertvarkytas ar perstatytas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo gauti statybą leidžiantį dokumentą arba savo lėšomis išardyti pertvarkytas ar perstatytas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis dalis ir sutvarkyti statybvietę nustatytu terminu, atsakovui V. R. skirtina 1158 Eur bauda (Statybos įstatymo 28¹ str., CK 4.103 str., CPK 273 str. 2 ir 3 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Savo apeliacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikydamas materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko sprendimas naikintinas.

1.2. Teismas, spręsdamas kokiai statybos rūšiai – kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai – priskirtini atsakovo V. R. atliekami statybos darbai, kuriuos buvo leista atlikti ginčijamu statybos leidimu, neteisingai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 263 str. 1 d. nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagal CPK 270 str. 4 d. teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismas netinkamai laikėsi šių Civilinio proceso kodekso nuostatų, kadangi savo sprendime iš esmės pakartojo ieškovės argumentus bei motyvus, išdėstytus ieškinyje bei teismo posėdžių metu. Byloje surinktų įrodymų bei aktualių aplinkybių visapusiško vertinimo, kaip tai numatyta CPK 185 str., teismas tinkamai neatliko, o tiesiog pritarė ieškovo išreikštai pozicijai. CPK 14 str. įtvirtintas betarpiškumo principas apibrėžia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Apeliantės nuomone, teismas ne tik nepagrindė savo sprendime padarytų išvadų įrodymų savarankišku vertinimu, bet dėl kitos pusės, t.y. atsakovų, išdėstytų argumentų, net nepasisakė sprendime bei jų apskritai nevertino.

1.3. Teismas, kaip ir ieškovė, papildomo lango įrengimą, pakėlus ginčo statinio stogą apie 1,5 m - 1,6 m plotyje, laikė esmine aplinkybe, dėl kurios padidėjo statinio aukštis. Tačiau ginčo statinio stogas buvo pakeltas vienoje linijoje kartu su iš abiejų pusių esančiais tūriniais stoglangiais iki 1,6 m plotyje, kai garažo atskirų išorinių sienų ilgis viršija 7 m. Taigi, pastato aukštis nepakito, kas yra viena iš būtinų sąlygų, sprendžiant, ar statybos darbai priskiriami rekonstravimo, ar kapitalinio remonto darbams. Taip pat iki 1,6 m plotyje apie 1,5 m pakeltas stogas, kaip ir analogiškai įrengti ir esami tūriniai stoglangiai, neviršija bendro statinio aukščio - 6,80 m. Akcentuotina ir tai, kad byloje nebuvo tiksliai nustatyti stogo konstrukcijos pakeitimo išmatavimai, jie įvardyti tik apytiksliai, o tokie minimalūs, netikslūs ir tik vienoje dalyje iki 1,6 m plotyje atlikti statinio konstrukcijų pakeitimai niekaip negali įtakoti bendrų statinio aukščio, pločio bei ilgio rodiklių. Teismas siejo statinio matmenų padidėjimą tik su statinio skersmens padidėjimu konkrečioje apie 1,5 - 1,6 m. plotyje tarp tūrinių stoglangių esančioje vietoje. Pažymėtina, kad nei projekto autorius, nei pati ieškovė nėra nustatę, kad po rekonstrukcijos ginčo statinio aukštis padidėjo, taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų padidėjęs statinio plotis ar ilgis. Vien tik padidėjus statinio skersmeniui labai konkrečioje ir siauroje vietoje (lyginant su viso statinio matmenų parametrais) ir kai bendras statinio aukštis, plotis, ilgis bei sklypo užstatymo intensyvumo ir tankumo rodikliai nepasikeitė, teigti, jog viso projekto kapitalinio remonto sprendiniai turi būti priskiriami rekonstrukcijos projektui iš esmės yra neracionalu, netikslinga bei neproporcinga. Todėl, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad šis, daugiau formalus nei realią įtaką ginčo statinio išmatavimams turintis pakeitimas, yra esminis ir dėl to viso projekto sprendiniai priskiriami ne kapitalinio remonto, bet rekonstrukcijos projektui. Toks teismo vertinimas, sureikšminant aukščiau aptartą formalią aplinkybę dėl minimalaus stogo konstrukcijos pakeitimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems protingumo bei teisingumo principams.

1.4. Sprendžiant, ar ginčo statybos darbai priskirtini rekonstravimo darbams, reikšminga yra tai, kad STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte įvardyta, jog „laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6.pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.“ Teismas savo sprendime nenustatė, kuriuo iš nurodytų būdų ginčo atveju buvo perstatytos laikančiosios konstrukcijos. Apeliantės nuomone, ginčo atvejis nepatenka į nei vieną iš nurodytųjų, todėl niekaip negalima teigti, kad statybos darbai, kuriuos buvo leista atlikti ginčijamu statybą leidžiančiu dokumentu, priskirtini rekonstravimo darbams, vertinant ir tai, kad pastato išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.) nepasikeitė.

1.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-541-730/2016, kurioje, anot teismo, buvo nustatyta, kad naujų stogo konstrukcijų įrengimas pakeičia statinio matmenis stogo zonoje, todėl tokie statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimui. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis šia nurodyta byla, kadangi tai nėra analogiška byla nagrinėjamai bylai. Minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ne statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas, o savavališkos statybos aktų teisėtumas bei savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai. Bei minėtoje byloje buvo nustatyta, kad po statybos darbų atlikimo pastatų išorės matmenys (ilgio, pločio, aukščio) pasikeitė, o nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Todėl akivaizdu, kad nurodyta nutartis negali būti laikoma analogiškai nagrinėjamajai bei teismas neturi Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyto pagrindo ja vadovautis.

1.6. Remiantis statybų teisiniu reglamentavimu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimų atsakovui V. R. vykdyti ginčo objekto kapitalinio remonto darbus, išduodant rašytinį pritarimą, nereikėjo, kadangi projektu nėra numatyta keisti ginčo garažo - kūrybinių dirbtuvių paskirtį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas nustatė, o teismas sutiko, ginčo garažo - kūrybinių dirbtuvių kapitalinio remonto projekto neatitikimą tokiai statybų rūšiai tik dėl minimalaus, ir tik vienoje statinio dalyje atlikto neesminio konstrukcijų pakeitimo, kuris neįtakoja ir nepakeičia bendrų statinio matmenų. Be to, teismas turėtų vertinti ir tai, kad projektas, kuriam išduotas ginčijamas šioje byloje statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.

1.7. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu statybos leidimą, kaip skundžiamą administracinį aktą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2)neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tik nustatęs vieną iš išdėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Apeliantės nuomone, tokių pažeidimų teismo sprendimu nebuvo nustatyta, todėl ir vertintina, kad teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu statybos leidimą.

10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Savo apeliacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo 2016-10-31 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nepagrįstai sprendė, jog projekte ir statybą leidžiančiame dokumente neteisingai nurodyta statybos rūšis, nėra jokio pagrindo sutikti teismo argumentais, kad projekte ir statybą leidžiančiame dokumente neteisingai nurodyta statybos rūšis – kapitalinis remontas. Statybos rūšiai – statinio rekonstravimui reikia dviejų būtinų sąlygų: 1) statinio perstatymo, pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas; 2) statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. – pakeitimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo argumentų, sprendime iš viso nenurodyta, kad atsakovo V. R. atliekama statyba būtų padariusi poveikį pastato laikančiosioms konstrukcijoms, t. y. kad jas būtų reikėję keisti ar sustiprinti. Todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad STR 1.01.08:2002 , „Statinio statybos rūšys“ prasme atliekama statyba yra pastato rekonstrukcija ir šiems statybos darbams atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas statybos leidimas.

2.2. Nėra jokio pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad atliekamos statybos metu buvo pakeisti pastato išoriniai matmenys. Kaip pastato išorinių matmenų keitimas teismo spendime nurodoma tai, kad garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis antro aukšto pagrindinio fasado viduryje (apie 1,6 m plotyje), buvusio stogo vietoje, pastatoma siena su langu, stogas šioje vietoje pakeliamas apie 1,5 m, lyginant su priešprojektine jo padėtimi, tuo pakeičiant ir statinio išorės matmenis. Paaukštinant sieną ir pakeliant stogą toje dalyje pakinta sienos aukštis, stogo konstrukcija bei skersmuo. Tokie pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui, ir atitinkamai tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą. Tačiau tai, jog antro aukšto pagrindinio fasado viduryje (apie 1,6 m plotyje), buvusio stogo vietoje, statybos metu pastatyta siena su langu, o stogas šioje vietoje pakeltas apie 1,5 m, lyginant su priešprojektine jo padėtimi, nereiškia, kad buvo pakeisti pastato išoriniai parametrai. Pastato išoriniai (matmenys) – tai maksimalūs pastato ilgio, pločio, aukščio ir pan. parametrai. Pažymėtina, kad antro aukšto pagrindinio fasado viduryje (apie 1,6 m. plotyje), buvusio stogo vietoje, statybos metu įstačius langą, maksimalūs pastato ilgio, pločio, aukščio ir pan. parametrai nepakito, nes langas įrengtas tarp buvusių kitų dviejų langų. Todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas.

2.3. Atsakovas V. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui V. R. išduotą 2015-10-16 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino neteisėtu, tai tokiu atveju statybos padarinių šalinimas turėtų vykti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, o ne atsakovo V. R. lėšomis, nes būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų galimai neteisėtai buvo duotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas aiškiai numato, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Todėl teismo įpareigojimas, jeigu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybos leidžiantis dokumentas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos darbams nebus gautas, įpareigoti atsakovą V. R. per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo minėtų 3 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pertvarkytas ar perstatytas garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę, o neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui V. R. 1158 Eur baudą, nėra paremtas jokia teisės norma. Todėl ši sprendimo dalis turi būti panaikinta ir dėl šių priežasčių.

11. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų V. R. ir Kauno savivaldybės administracijos apeliacinius skundus kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

3.1. Pirmos instancijos teismas 2016-10-31 sprendime nepadarė jokių procesinės nei materialinės teisės pažeidimų. Priešingai, Kauno apylinkės teismas šį sprendimą priėmė tinkamai pritaikęs statybą reglamentuojančius teisės aktus, vadovavosi teismų šiuo klausimu suformuota praktika, dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos ir V. R. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir netenkintini. Teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad V. R. atlikti statybos darbai yra priskirtini statinio rekonstravimui. Šių projekte numatytų darbų atlikimui V. R. turėjo rengti ne kapitalinio remonto, o rekonstrukcijos projektą, kuris yra privalomas norint gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti pastatą, nes tokie statybos darbai šiuo atveju faktiškai ir buvo atlikti.

3.2. Nepagrįstai atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo įvertinti, ar tokio reikalavimo patenkinimas būtų proporcingas ir adekvatus ieškovo nurodomam galimam pažeidimui, išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl neteisėtos statybos šalinimo būdo griežtai laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir priėmė tikrai pagrįstą sprendimą.

3.3. Nepagrįstai atsakovas V. R. apeliaciniame skunde teigia, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismas statybą leidžiantį dokumentą pripažino neteisėtu pagrįstai, tai tokiu atveju statybos padarinių šalinimas turėtų vykti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, o ne atsakovo V. R. lėšomis, nes būtent dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų galimai neteisėtai buvo duotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nepagrįstai, ieškovės nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad projektas, kuriam išduotas ginčijamas šioje byloje statybą leidžiantis dokumentas, yra parengtas atestuoto projektuotojo, kuris yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, projektuotojo atsakomybę už jo parengto projekto atitiktį teisės aktams labai aiškiai numato įstatyminės nuostatos, į ką apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų atsižvelgti. Šie apeliantų teiginiai vertintini kaip nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, kadangi paremti klaidinga Statybos įstatymo normų interpretacija. Kada statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatas. Ieškovė tiek 2016-06-30 teiktame dublike, tiek teismo posėdžio metu ne kartą atkreipė dėmesį, kad jeigu atsakovai kelia atsakomybės klausimą dėl statybos padarinių šalinimo, tuomet jie turi teisę reikšti prašymą į bylą įtraukti ir projektą rengusį asmenį. Tokio prašymo nei su procesiniais paruošiamaisiais dokumentais, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovai neteikė.

12. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo N. A. prašo atsakovų V. R. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose akcentuojami ne teisiniai, o techniniai bylos duomenys, kurie negali būti teismo kvestionuojami nes yra išdėstyti ginčo statinio projekte, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 22 d. statybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios institucijos 2016 m. balandžio 7 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Visi įstatymo pažeidimai (dėl statybos rūšies, dėl ne visų dokumentų buvimo ir pan. ) yra užfiksuoti šiuose aktuose. Šie dokumentai yra teisės aktai, kurie gali būti įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti. Tačiau jie nebuvo ginčijami. Todėl šie aktai yra galiojantys, surašyti kompetentingų institucijų, teismas jais privalėjo vadovautis ir visiškai pagrįstai ir teisėtai tai darė. Todėl duomenų ir nustatytų pažeidimų, išdėstytų šiuose aktuose, kvestionuoti negalima.

13. Atsiliepimą į atsakovo V. R. apeliacinį skundą pateikė atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija. Ji nurodė, kad apeliantas V. R. pagrįstai skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagal Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis ((duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), projektą suprojektuoti darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams ir dėl to Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-10-16 išduotas rašytinis pritarimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti naikinamas. Taip pat nurodė, kad ji nesutinka su apelianto V. R. teiginiais, kad statybos padarinių šalinimas turėtų vykti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis. Panaikinus statybos leidimą statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis. Be to reikėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad techninis projektas, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo parengtas atestuoto projektuotojo, kuris atsakingas už parengto projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje numatyta, kad statinio projekto vadovas atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai, 20 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybe, kad statinio projektas atitinka Įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentu, normatyvinių statybos techninių dokumentu ir normatyvinių statinio sausos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 49 punkte numatyta, kad projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso Projekto kokybę, Projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. STR „Statinio projektavimas“ 1 priede įtvirtinta analogiškai – pasirašydamas Projektą, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir prisiima atsakomybę, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi, projektuotojo atsakomybę už jo parengto projekto atitiktį teisės aktams labai aiškiai numato šios nuostatos, į ką turėtų atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo V. R. poziciją dėl statybos padarinių šalinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek ir jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pagal atsakovų apeliacinius skundus bylą, daro išvadą, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

16. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

17. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011 ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos byloje buvo pareiškė reikalavimą panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui V. R. išduotą 2015-10-16 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pritarta Garažo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui, parengtam kvalifikuoto projektuotojo ir projekto vadovo S. M.. Atestuotas projektuotojas ir projekto vadovas, sutinkamai su Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalies, 20 straipsnio 12 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 49 punkto nuostatomis yra atsakingas už parengto projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas paminėtą byloje pareikštą reikalavimą patenkino, sprendime nurodydamas, kad ieškovė įrodė, jog statinio projekte ir statybą leidžiančiame dokumente neteisingai nurodyta statybos rūšis, t. y. parengtas kapitalinio remonto projektas, o ne rekonstrukcijos projektas, koks turėjo būti parengtas. Vertintina, kad teismas taip pripažino, jog netinkamai buvo parengtas kapitalinio remonto projektas, už ką atsakingas projektuotojas, taigi nusprendė ir dėl šio asmens, neįtraukto dalyvauti byloje, pareigų.

19. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas V. R. jau atsiliepime į ieškinį, pateiktame 2016 m. gegužės 23 d., prašė, jei teismas pripažintų, jog statybą leidžiantis dokumentas jam išduotas neteisėtai, spręsti, kad neteisėtos statybos padariniai turėtų būti likviduojami ne jo, bet neteisėtai leidimą išdavusios atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis, ieškovė dublike, pateiktame 2016 m. birželio 30 d., pareiškė nuomonę, kad jei atsakovas V. R. kelia atsakomybės klausimą dėl statybos padarinių šalinimo, jis turėtų teikti prašymą įtraukti byloje dalyvauti ir projektą parengusį asmenį, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija triplike, pateiktame 2016 m. liepos 15 d., nurodė, kad ji neprieštarauja tam, kad trečiuoju asmeniu dalyvauti byloje būtų įtrauktas projekto vadovas S. M., ir pripažįsta, kad visa tai tik patvirtina pagrįstumą padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įtraukti į bylą dalyvauti projektuotoją, parengusį kapitalinio remonto projektą, o to nepadaręs priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė dėl projektuotojo S. M. pareigų.

20. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., naikina Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

21. Iš dalies patenkinęs atsakovų apeliacinius skundus, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo klausimų neišsprendžia, šiuos klausimus privalo išspręsti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą.

22. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžindama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pagrįstais pripažintini atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai laikėsi Civilinio proceso kodekso nuostatų, kadangi savo sprendime iš esmės tik pakartojo ieškovės argumentus bei motyvus, išdėstytus ieškinyje bei teismo posėdžių metu, tačiau byloje surinktų įrodymų bei aktualių aplinkybių visapusiško vertinimo, kaip tai numatyta CPK 185 str., tinkamai neatliko, tik tiesiog pritarė ieškovo išreikštai pozicijai, dėl kitos šalies, t.y. atsakovų, išdėstytų argumentų sprendime nepasisakė ir jų nevertino.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus iš dalies patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.