Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro atstovėms D. M., L. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. A. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centrui dėl žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025-07-28 priimtu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 465,28 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad jai 2024-11-04 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, o dėl to, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje (duomenys neskelbtini) metu žaizda buvo apkrėsta (duomenys neskelbtini), jos sveikatai padaryta žala, buvo reikalingas gydymas, jai ir jos draugui V. A. teko atšaukti 2024-12-29 turistinę kelionę. Dėl užkrato, gydymo ji patyrė stresą, skausmą, nepatogumus (t. 1, b. l. 1–6).

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes pažeidimų suteikiant medicinines paslaugas ieškovei nenustatyta ir neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) infekcija ieškovė užsikrėtė dėl netinkamų bendrosios praktikos slaugytojos S. P. veiksmų ar kitų (duomenys neskelbtini) SPC (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje teiktų paslaugų (dok- 9971).

Trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centras su ieškiniu nesutinka, nes perrišimai atlikti, kaip to reikalauja įprasta pooperacinės žaizdos priežiūros praktika, hospitalinės infekcijos galimo pasireiškimo, atliekant operacinės žaizdos perrišimą, operacinių žaizdos siūlų išėmimą, nenustatyta. (duomenys neskelbtini) yra plačiai paplitęs mikroorganizmas, kuris dažnai aptinkamas ant odos ir gleivinių, todėl infekcija galėjo atsirasti dėl įvairių veiksmų, įskaitant ir netinkamus žaizdos perrišimus namuose, asmeninę higieną ar kitas aplinkybes, nesusijusias su medicininėmis procedūromis (t. 1, b. l. 35–37).

Ieškinys netenkintinas.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2024-05-16 ieškovė ir UAB „TEZ TOUR“ sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. 22814974 dėl ieškovės ir trečiojo asmens V. A. kelionės į Dubajų nuo 2024-12-29 iki 2025-01-05 už 2 465,28 Eur, iš šios sumos 247 Eur avansas kelionės organizatorei sumokėtas 2024-05-17, 1 500 Eur suma – 2024-12-06, 718 Eur suma – 2024-12-07 (t. 1, b. l. 24–27; t. 2, b. l. 16).

2024-10-24 VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro gydytojas ortopedas traumatologas rekomendavo atsakovei operacinį gydymą dėl (duomenys neskelbtini) ir ieškovės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė buvo gydyta Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje nuo 2024-11-04 8.29 val. iki 2024-11-04 17.35 val. dėl į (duomenys neskelbtini), jai 2024-11-04 planine tvarka buvo atlikta operacija – (duomenys neskelbtini) bendrinėje nejautroje, dirbtinės išemijos sąlygomis. Buvo atliktas pjūvis (duomenys neskelbtini). Atliekant hemostazę, pasluoksniui išdalijus audinius, prieita prie (duomenys neskelbtini). Atvertas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pašalinta (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini). Koreguoti kampai, fiksuota 2 (duomenys neskelbtini) sraigtais. Koreguota (duomenys neskelbtini). Kitu etapu atidalijus audinius, atlikta (duomenys neskelbtini), fiksuota 2.0 siūlu. Žaizda išplauta, pasluoksniui susiūta, uždėti sterilūs tvarsčiai. Operacijos metu skirta (duomenys neskelbtini) į veną, komplikacijų nebuvo. Išrašant nurodyta, kad pooperacinis pjūvis gyja pirminiu būdu, (duomenys neskelbtini) įmobilizuota ortopediniu įtvaru. Ieškovei rekomenduota perrišimus daryti vieną kartą per dieną su (duomenys neskelbtini), siūlus šalinti 10–12 parą po operacijos, esant skausmui – analgetikai, imobilizacija (duomenys neskelbtini) 6 savaitės, vaikščioti su (duomenys neskelbtini); ortopedo traumatologo konsultacija po 6 savaičių su šeimos gydytojo siuntimu. Paskirta 10 dienų naudoti (duomenys neskelbtini) ir 7 dienas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9).

UAB „Tele2“ detaliojoje informacijoje apie apmokestintas paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2024-12-01 iki 2024-12-31, nurodyta, kad 2024-12-20 15.37 val. buvo skambinta telefonu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23).

UAB „Tele2“ detaliojoje informacijoje apie apmokestintas paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2024-12-01 iki 2024-12-31, nurodyta, kad 2024-12-18 15.18 val. buvo skambinta telefonu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71).

„Camelia“ vaistinėje pirktas (duomenys neskelbtini), data nenustatyta (t. 2, b. l. 8).

2024-12-27 VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro šeimos gydytojas A. A. 2024-12-27 diagnozavo ieškovei (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) tepalas 7 dienų kursui (t. 1, b. l. 21; t. 2, b. l. 12).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ieškovės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas apie tai, kad 2024-12-28 9.50 val. atvykusi ieškovė skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais, tinimu, gydytojas M. K. nustatė (duomenys neskelbtini) srityje lokalų odos paraudimą, patinimą, skausmingumą, pooperacinio rando srityje pastebimas balkšvas (duomenys neskelbtini) plotelis, taikytas gydymas – vietinėje nejautroje atlikta (duomenys neskelbtini), evakuota apie 0,5 ml tirštų pūlių, išplauta antiseptikais, tvarstis su (duomenys neskelbtini) skiediniu, rekomenduota (duomenys neskelbtini), laikyti daugiau horizontalioje padėtyje, perrišinėti žaizdą, tęsti gydymą (duomenys neskelbtini), analgetikais pagal poreikį (t. 1, b. l. 20; t. 2, b. l. 13).

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ieškovės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro ieškovės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas apie tai, kad 2025-01-08 8 val. atvykusi ieškovė skundėsi skausmais (duomenys neskelbtini) srityje, buvo nustatyta, kad judesiai riboti, (duomenys neskelbtini) kiek patinęs, iš pasėlio išaugo (duomenys neskelbtini) atsparus (duomenys neskelbtini). Gydytojas A. P. nustatė (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas esant skausmui analgetikais, (duomenys neskelbtini), nurodyta po vienos savaitės pradėti reabilitaciją, nustatytas apie 2 mėnesių nedarbingumas (t. 1, b. l. 19, b. l. 22; t. 2, b. l. 14).

2025-02-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs ieškovės 2025-01-13 skundą, pranešė, kad 2024-01-16 buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, jos metu buvo nustatyta, kad buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 66:2013 reikalavimai – medicininės atliekos tvarkomos nesilaikant 10 punkte nurodytų reikalavimų, kuriame nurodyta, kad medicinines atliekas iš karto po jų susidarymo surinkti į tam skirtas pakuotes, bei 22 punkte nustatyto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad medicininių atliekų saugyklose esančios supakuotos medicininės atliekos, pasibaigus jų laikino laikymo terminui, turi būti perduotos atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti medicinines atliekas, pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo. Taip pat nustatė, kad buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 reikalavimai – personalas nesilaiko reikalavimo dėvėti darbo drabužius su ne ilgesnėmis kaip trijų ketvirčių ilgio rankovėmis, medicinos personalo darbo ir asmeniniai rūbai laikomi kartų; patalpų įrengimas neatitinka teisės akto reikalavimų (šeimos gydytojo kabinete, kuriame atliekamos procedūros ir jų metu liečiamas pacientas, neįrengta praustuvė ir nėra tiekiamas vanduo); įstaigos infekcijų kontrolės tvarkos aprašų / tvarkų vadove neaprašyta baigiamojo aplinkos paviršių valdymo ir dezinfekcijos tvarka, aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos kontrolė, gaminių apruošimo ir sterilizavimo procesų organizavimo tvarkos aprašas (paketų aprašai) neatitinka įstaigos centrinėje sterilizacinėje atliekamo sterilizuojamų paketų kodavimo, dezinfekcijos valomieji tirpalai gaminami nesilaikant dezinfekcijos valomojo tirpalo gamintojų naudojimo instrukcijų, neužtikrinama, kad sterilizuojamo paketo įkrovos numeryje būtų koduojama sterilizuojamų paketų įkrovos sudėtis (turinys); netinkama patalpų ir įrangos priežiūra (naudojamas kietasis inventorius, kurio paviršius sunkiai valomas / dezinfekuojamas, tualeto patalpoms valyti / dezinfekuoti nėra atskiro tam skirto inventoriaus. Surašytas patikrinimo aktas, paaiškino, kad dėl atsakingų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn bus sprendžiama Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 15–18).

2025-03-12 prašymu ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nurodydama, kad 2024-12-13 šeimos gydytojo A. A. slaugytoja S. jai padarė žalą – pradėjus procedūrą su vienkartinėmis pirštinėmis buvo kalbama telefonu, rašoma su rašikliu ir vėl nedezinfekavus tęsiama procedūra (t. 2, b. l. 1–7). 2025-05-05 ieškovė pateikė sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai papildomus paaiškinimus, kad po pirmo siūlų išėmimo žaizda gijo gerai, dokumentacijoje neužfiksuota, kad siūlus traukė antrą kartą, o trečią kartą, 2024-12-13, slaugytoja nepakeitė pirštinių atsiliepusi telefonu ir tušinuku kažką pasižymėjusi, toliau tęsė procedūrą, po procedūros kitą dieną leido nuimti tvarstį, o su (duomenys neskelbtini) vaikščiojo iki 2024-12-17. Žaizda paraudo, (duomenys neskelbtini) pradėjo tinti, todėl 2024-12-20 atvyko į ambulatoriją, slaugytoja nustebo pamačiusi vaizdą, o gydytojas A. A. paskyrė (duomenys neskelbtini) tepalą, tačiau vizitas neužregistruotas. Nurodo, kad po 2024-11-21 iki 2025-01-02 gydymo įstaigoje buvo apsilankiusi keturis kartus, tačiau jie neužfiksuoti, iš jų 2024-12-27 prašė išrašo iš ligos istorijos turizmo agentūrai pateikti. 2025-01-02 atvyko į perrišimą po pūlių išvalymo iš žaizdos, procedūrą atliko gydytojas M. K. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, į kurią buvo pristatyta su greitąja, nes (duomenys neskelbtini) negalėjo, buvo ištinusi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 59–60).

Nagrinėdama skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2025-04-01 kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) ambulatoriją pateikti informacija ir dokumentus (t. 2, b. l. 28–35), savo paaiškinimus pateikė vidaus medicininio audito grupės vadovė L. R., nurodžiusi, kad po operacijos bendrosios praktikos slaugytoja atliko siūlų pašalinimą ir žaizdos perrišimą, ieškovė lankėsi 2024-11-06, 2024-11-07, 2024-11-11, 2024-11-14, 2024-11-18 – buvo atliktas (duomenys neskelbtini) perrišimas su (duomenys neskelbtini); 2024-11-21 buvo atliktas (duomenys neskelbtini) siūlų pašalinimas ir perrišimas su (duomenys neskelbtini), 2025-01-02 atliktas (duomenys neskelbtini) perrišimas su (duomenys neskelbtini). Slaugytojos teigimu, ji neatsimena, kad perrišimo metu atsiliepė telefonu, įprastai perrišimų metu telefonu neatsiliepia, o jei procedūros metu tenka pasitraukti nuo paciento, ji pakeičia pirštines. Nurodo, kad pastebimi 3–4 dienų intervalai tarp perrišimų, kaip buvo palaikoma žaizdos higiena tarp perrišimų, informacijos neturi. Pooperacinė žaizda buvo (duomenys neskelbtini) srityje, hospitalinės infekcijos atsiradimui įtakos galėjo turėti ne tik operacija, bet ir žaizdos priežiūra, dėvima avalynė, paciento elgsena. Pacientės teigimu, slaugytoja bandė ištraukti įaugusi siūlą, kadangi operaciniai siūlai jau buvo išimti, negali atmesti ir „(duomenys neskelbtini)“ tikimybės. Nurodyta, kad 2025-03-13 ieškovė kreipėsi gydytojo reabilitologo konsultacijai dėl judesių amplitudės sumažėjimo, jai taikytas gydymas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad buvo peržiūrėti paslaugų teikimo procesai, atnaujinti veiklos dokumentai, atliktas (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų dalinis remontas (t. 2, b. l. 36–38).

Bendrosios praktikos slaugytoja S. P. 2025-04-17 paaiškinime nurodė, kad paciente A. M. po atliktos operacijos lankėsi (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje žaizdos perrišimams su (duomenys neskelbtini) šiomis dienomis: 2024-11-06, 2024-11-07, 2024-11-11, 2024-11-18. (duomenys neskelbtini) siūlų pašalinimas ir žaizdos perrišimas su (duomenys neskelbtini) atliktas 2024-11-21. Taip pat (duomenys neskelbtini) perrišimas su (duomenys neskelbtini) atliktas 2025-01-02. Kurio perrišimo metu atsiliepė telefonu, neprisimena, bet įprastai perrišimų metu telefonu neatsiliepia, o jei procedūros metu atsitraukia nuo paciento ir vėl prie jo grįžta, tai pasikeičia pirštines (t. 2, b. l. 46).

Ieškovės vizitų istorijoje nurodyta, kad ji VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centre pas bendrosios praktikos slaugytoją S. P. lankėsi 2024-11-06 18 val., 2024-11-14 10 val., 2024-11-18 16.40 val., 2024-11-21 10 val., 2024-12-18 17.20 val. 2024-11-06 18 val., 2024-11-14 10 val., 2024-11-18 16.40 val., 2024-12-18 17.20 val. vizito informacija neįrašyta (t. 1, b. l. 66–70).

VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Procedūrų registracijos žurnale nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024-11-04 iki 2024-12-31 bendrosios praktikos slaugytoja S. P. atliko 80 procedūrų, iš jų 7 – ieškovei: 2024-11-07, 2024-11-11, 2024-11-14, 2024-11-18 – perrišimas su (duomenys neskelbtini), 2024-11-21 – siūlų pašalinimas ir perrišimas su (duomenys neskelbtini), 2024-12-18 – perrišimas su (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 178–181).

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi 2025-03-12 skundą ir patikslintą skundą 2025-03-28, 2025-06-12 priėmė sprendimą Nr. Ž4-147 ,,Dėl A. M. prašymo atlyginti žalą“. Ieškovė nurodė, kad medicinos įstaigoje po siūlų išėmimo buvo apkėsta (duomenys neskelbtini), infekcija pasireiškė švenčių ir atostogų metu, vietoj malonaus laiko buvo patirtas didžiulis stresas ir materialiniai nuostoliai neišvykus į iš anksto suplanuotą kelionę. Komisija nusprendė, kad ieškovės prašoma atlyginti žala neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, nes pacientės sveikatai nebuvo padaryta žala, todėl prašymo atlyginti 2 465 Eur turtinę ir 1 500 Eur neturtinę žalą netenkino. Komisija atkreipė dėmesį, kad pirmasis dokumentuotas pacientės kreipimasis dėl komplikacijų buvo tik 2024-12-27, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos ir daugiau nei mėnesiui po siūlų pašalinimo, kai jau buvo diagnozuota žaizdos infekcija. Toks ilgas laiko tarpas tarp siūlių pašalinimo ir infekcijos neleidžia tiesiogiai susieti infekcijos su siūlų šalinimu ar perrišimais. Komisija pažymėjo, kad 2024-12-10 ieškovė buvo konsultuota VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje pas ją operavusį gydytoją A. P., tačiau gydytojo apžiūroje nėra jokių įrašų apie paliktą siūlą ar blogai gyjančią žaizdą. Nurodo, kad ieškovė teigė, kad 2024-12-13 slaugytoja S. P. atliko žaizdos perrišimą, pažeisdama infekcijos kontrolės reikalavimus, medicininėje dokumentacijoje nėra įrašo apie šį vizitą. Taip pat medicininėje dokumentacijoje nėra ieškovės nurodyto vizito pas šeimos gydytoją A. A., kuris, ieškovės teigimu, jai išrašė (duomenys neskelbtini), yra įrašas apie tai, kad ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją 2024-12-27 pas šeimos gydytoją A. A., gydytojas diagnozavo (duomenys neskelbtini) ir paskyrė gydymą tepalu. Komisija atkreipė dėmesį, kad pooperacinė žaizda buvo (duomenys neskelbtini) srityje ir hospitalinės infekcijos atsiradimui galėjo turėti ne tik operacija, bet ir žaizdos priežiūra namuose, dėvima avalynė, paciento elgsena. Komisijos įvertino, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai dėl atlikto patikrinimo metu nustatytų trūkumų įstaigos veikloje padarė išvadą, jog nenustatyta hospitalinės infekcijos galimo pasireiškimo ieškovės atveju, atliekant operacinės žaizdos perrišimą, operacinių žaizdos siūlų išėmimą. Komisija negalėjo nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė užsikrėtė (duomenys neskelbtini) infekcija ir konstatavo, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad infekcija atsirado būtent dėl netinkamų slaugytojos veiksmų ar kitų (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje teikiamų paslaugų. (duomenys neskelbtini) yra plačiai paplitęs mikroorganizmas, kuris dažnai aptinkamas ant odos ir gleivinių, todėl infekcija galėjo atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant netinkamą žaizdos priežiūrą namuose, ieškovės asmeninę higieną ar kitas aplinkybes, nesusijusias su medicininėmis procedūromis (t. 1, b. l. 7–14; t. 2, b. l. 19–20, 26).

2026-01-14 teismo posėdyje ieškovė A. M. paaiškino, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis, nes ji nėra neatsakingas asmuo, planavęs ir operaciją, ir kelionę. Kelionė buvo rezervuota 2024 m. gegužės mėnesį, o 2024 m. liepos mėnesį jai pradėjo labai sparčiai didėti (duomenys neskelbtini), todėl 2024 m. rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į gydytoją ir sužinojo, kad yra (duomenys neskelbtini) uždegimas. Dirba (duomenys neskelbtini), nusprendė atlikti operaciją dar 2024 metais ir nelaukti iki 2025 metų vasaros pradžios, nes kitas gydymas buvo neveiksmingas. Operacija buvo suplanuota 2024-11-04. Žinojo, kad reabilitacinis laikas yra trys mėnesiai, gydytojas A. P. įspėjo, kad (duomenys neskelbtini) bus patinusi, bet ribojant judėjimą vaikščioti reikės, todėl planų nekeitė. Po atliktos operacijos gijimas vyko gerai, 2024 m. gruodžio pradžioje įsitikino, kad ribojant judėjimą vaikščioti galės, todėl sumokėjo likusią sumą už kelionę.

Buvo nurodymai vaikščioti į perrišimus į medicininę įstaigą, tiksliai gydytojas nenurodė periodiškumo, ateidavo, kada pasakydavo slaugytoja. Slaugytoja sakė, kad žaizda gyja gerai, neskaudėjo, tik (duomenys neskelbtini) buvo ištinusi. Ji žinojo, kad nedarbingumas trunka tris mėnesius, bet nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dviem mėnesiams, nes vyko į kelionę. Į perrišimus ėjo, kiek reikėjo, viskas turėjo būti užfiksuota, siūlus jai išėmė po dviejų savaičių, ne anksčiau. Po pirmo siūlų traukimo slaugytoja pasakė, kad gali būti taip, kad ne visi siūlai išimti, bet tą kartą išėmė viską, kas matėsi. Kito perrišimo metu buvo matyti, kad dar liko siūlas, slaugytoja jį ištraukė ir pasakė, kad dabar jau tikrai viskas. Randas jai atrodė negražiai, ji matė juoduos taškelius, bet negali pasakyti, ar ten buvo šašiukai, ar siūlas. 2024-12-17 ir 2024-12-19 vaikščiojo į privačius gydomuosius masažus formai palaikyti, (duomenys neskelbtini) dar buvo ištinusi, masažuotoja, 2024-12-17 masažuodama (duomenys neskelbtini), pastebėjo (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo randą ir pasakė, kad vis dėlto liko siūlų. Uždegusi šviesą masažuotoja jai parodė siūlų vietą, todėl ji 2024-12-18, prieš tai paskambinusi į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją ir pranešusi, kad liko siūlas, apie 17 val. sunerimusi nuėjo pas slaugytoją. Paaiškino, kad 2024-12-13 kaip vizito datą pareiškimuose nurodė suklydus, nes tą dieną jai reikėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. Slaugytoja buvo nustebusi, bet siūlas buvo ir jį pašalino, tačiau procedūros metu, kai (duomenys neskelbtini) buvo dezinfekuota ir paruošti įrankiai, kažkas paskambino laidiniu telefonu, o ten viskas vienoje patalpoje, ir rašomasis stalas, ir kompiuteris, ir telefonas. Slaugytoja, atsiliepusi telefonu, užregistravo pacientą raštu ir kompiuteriu, būdama su pirštinėmis, ir grįžo prie procedūros. Po šio siūlo traukimo ir perrišimo 2024-12-19 vakare ji nuėmė tvarstį, nes buvo leista jį nuimti ir jau šlapinti (duomenys neskelbtini). Vieta, kur buvo siūlo likutis ties (duomenys neskelbtini), 2024-12-20 paraudo ir atsirado kažkoks juodas taškas, jis plėtėsi ir ta vieta pradėjo tinti, atsirado pulsavimas, tvinkčiojimas. Laikė (duomenys neskelbtini) švariai, nemirkė jos, ar tepė vaistais, nepamena. Pagalbos kreipėsi 2024-12-23 į ambulatoriją be skambučio, slaugytoja pasikvietė šeimos gydytoją A. A. ir daktaras išrašė antibiotinį tepalą savaitei. Dar tikėjosi, kad tepalas suveiks ir į kelionę vyks. 2024-12-24 uždegimas didėjo, todėl paskambino į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl vizito, tačiau atsiliepęs asmuo patarė nevykti, nes labai daug žmonių, patarė atvykti Kalėdų rytą. Draugas 2024-12-25 ryte nuvežė ją į ligoninės priimamąjį, budintis gydytojas G. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), išrašė antibiotikus, budinčioje „Gintarinėje“ vaistinėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ kvartale, juos nusipirko. Vizitas nebuvo užfiksuotas. 2026 m. kovo mėnesį vaistininkė jai paaiškino, kad popierinį receptą archyve jau bus sunku surasti, vaistinės kvito neturi. Antibiotikus vartojo dvi dienas, bet pagerėjimo nebuvo, todėl 2024-12-27 informavo kelionių agentūrą, kad į kelionę nevyks, gydytojas A. A. išdavė pažymą apie (duomenys neskelbtini) būklę, rekomendavęs toliau tęsti gydymą tepalu ir antibiotikais.

Dėl 2 460 Eur apmokėjimo už kelionę paaiškino, kad pusę kainos, t. y. 1 230 Eur, jai kompensavo draugas trečiasis asmuo V. A. 2024-12-28 ją nuvežė į Priėmimo skyrių ir gydytojas K., ortopedas traumatologas, atliko pjūvį ir išvalė pūlius, paėmė tyrimus, rekomendavo gulėti, toliau vartoti antibiotikus. Būklė gerėjo, 2024-12-30 vyko į perrišimą į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, nepamena, ar buvo ten 2025-01-02. 2025-01-07 gydytojas P. informavo, kad infekcijos kilmė – (duomenys neskelbtini), ir toliau skyrė vartoti antibiotikus, su operacija infekcijos nesusiejo. Nurodė, kad nuo 2025-01-05 jau pradėjo dirbti.

Galvoja, kad (duomenys neskelbtini) ją užkrėtė slaugytoja P., daugiau nežino, kur galėjo užsikrėsti, nes namie su žaizda nieko nedarė. (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje tyrimo metu buvo rasta labai daug pažeidimų, neatitikimų, nors (duomenys neskelbtini) neaptikta. Be to, medicininėje dokumentacijoje atlikti ne visi įrašai apie vizitus ir atliktas procedūras.

Neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti, nes patyrė išgyvenimus švenčių metu, didžiulį stresą, sutriko naktinis miegas, nebuvo poilsio, aplinkiniai žmonės nervinosi. Dėl infekcijos (duomenys neskelbtini) tino, ji išgyveno, kad nepasireikštų kraujo užkrėtimas.

Nepamena, ar gydytojas prieš atlikdamas operaciją buvo ją įspėjęs apie galimas komplikacijas, po operacijos gydytojas detaliai paaiškino, kaip vyksta gijimas. Prieš operaciją pasirašė dokumentus anesteziologui, gydytojas patikino, kad bus galima vaikščioti ir bus galima važiuoti į kelionę, rekomendavo tik stebėti ir nepervargti. Namuose perrišimų neatlikinėjo. Slaugytoja sakė, kad perrišimų du kartus per savaitę visiškai užtenka, o ji vykdė nurodymus, kada atvykti.

2025-12-10 apsilankymo metu gydytojas siūlų likučių nepastebėjo, jis daugiau žiūrėjo, kaip lankstosi (duomenys neskelbtini), kaip atsistato (duomenys neskelbtini) funkcijos.

Masažo metu žaizda jau buvo neužklijuota, nes jau rekomendavo ją laikyti sausai. Siūlų likučius pastebėjusi masažuotoja dar pasakė, kad siūlai jau galėjo būti įaugę. Paskutinis siūlų traukimas buvo 2024-12-18, tačiau e. sveikatoje apsilankymo tikslas nenurodytas.

Infekcijos požymius pastebėjo praėjus 2–3 dienoms po 2024-12-18 siūlų traukimo. Būklei pagerėjus, 2025-12-30 ji nuėmė tvarsčius.

2025-11-04 teismo posėdyje atsakovės atstovė E. S. paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi turimus duomenis, 2025-06-13 sprendime konstatavo, kad pirmasis dokumentuotas ieškovės kreipimasis dėl komplikacijų į gydymo įstaigą buvo 2024-12-27, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po operacijos ir daugiau nei mėnesiui po siūlų pašalinimo, toks ilgas laiko tarpas tarp siūlų pašalinimo ir infekcijos nustatymo neleidžia tiesiogiai susieti infekcijos su siūlų pašalinimu ar perrišimais. Pažymėjo, kad 2024-12-04 ieškovę konsultavo ją operavęs gydytojas ir apžiūros medicininiame dokumente nėra įrašo apie paliktą siūlą po chirurginės operacijos arba blogą gijimą, todėl teiginiai apie paliktą siūlą neįrodyti, taip pat nėra duomenų apie tai, kad 2024-12-13 (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje bendrosios praktikos slaugytoja S. P. atliko procedūras pažeisdama higienos normų reikalavimus, be to, nėra duomenų, kad apsilankymas susijęs su kilusia (duomenys neskelbtini) infekcija. Pooperacinė žaizda buvo (duomenys neskelbtini) srityje ir komplikacija galėjo atsirasti ne tik dėl atliktos operacijos ar perrišimų, bet ir dėl žaizdos priežiūros namuose, avalynės avėjimo, taip pat pačios ieškovės elgesio, už kurį nėra atsakinga sveikatos priežiūros įstaiga. Dėl to mano, kad įrodymų, leidžiančių teigti, kad 2025-01-08 diagnozuota infekcija atsirado dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijos bendrosios praktikos slaugytojos S. P. veiksmų, nėra. Pažymėjo, kad nėra duomenų apie 2024-12-13 apsilankymą ir apie tai, kad siūlai buvo traukiami tris kartus, kaip teigia ieškovė, yra įrašas apie tai, kad siūlai buvo pašalinti 2024-11-21.

Mano, kad išvada dėl nustatytų higienos normų pažeidimo (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje taip pat nėra tiesioginis įrodymas, jog dėl nustatytų pažeidimų ieškovei kilo (duomenys neskelbtini) infekcija gydymo įstaigoje, patikrinimas buvo atliktas vėliau ir nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atliktų perrišimų ir diagnozuotos infekcijos.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieškovei chirurginė operacija buvo atlikta 2024-11-04, o jos suplanuota kelionė buvo 2024-12-29, medicininiuose įrašuose nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) operacijos nustatytas apie dviejų mėnesių nedarbingumo laikotarpis, tai ieškovė prisiėmė riziką dėl bet kokių galėjusių kilti komplikacijų, be to, ieškovė prašo atlyginti trečiojo asmens neįvykusios kelionės išlaidas, nors ieškovės draugo sprendimas nevykti į kelionę nėra susijęs su jam suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

2025-11-04 teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė D. M., turinti bioteisės magistro kvalifikacinį laipsnį, paaiškino, kad sutinka su atsakovės atstovės paaiškinimais, mano, kad ieškovė remiasi tik savo subjektyvia nuomone.

2025-11-04 teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė, aukštąjį medicinos vadybos ir medicinos mokyklos išsilavinimą turinti vidaus medicinos audito grupės vadovė L. R. paaiškino, kad infekcija negalėjo kilti dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje atliktų paslaugų, nes Nacionalinio sveikatos centro specialistai, atlikę patikrinimą, nenustatė pažeidimų patalpoje, kurioje atliekami perrišimai, be to, (duomenys neskelbtini), aptinkamas gydymo įstaigose, visada būna atsparus daugybei antibiotikų, o ieškovės žaizdoje buvo aptiktas (duomenys neskelbtini), kuris buvo jautrus visiems antibiotikams, tik genetiniais tyrimais galima nustatyti, ar tai buvo pačios ieškovės (duomenys neskelbtini). Ieškovė prieš operaciją pasirašė sutikimą ir buvo informuota apie galimas komplikacijas. Įprastinis gijimas po (duomenys neskelbtini) operacijos trunka tikrai ilgai, nes pjaunamas kaulas, dedamos metalinės konstrukcijos, o skausmas išlieka iki trijų, o kartais iki šešių mėnesių, taip pat išlieka ir (duomenys neskelbtini) tinimas, apie tai yra informacija moksliniuose straipsniuose. Atsakingai pareiškė, kad po dviejų mėnesių vykti į kelionę buvo drąsus sprendimas, mano, kad slaugytoja kaltinama nepagrįstai. Nurodė, kad ieškovė komisijos posėdyje blaškėsi tarp datų, negalėjo nurodyti apsilankymo datų, gydymo įstaiga pateikė visus žurnalus, kuriuose fiksavo pacientės apsilankymus, iš jų ir tuos, kurie nebuvo pasirašyti slaugytojos. Intervalai tarp perrišimų buvo kelių dienų, kaip pacientė prižiūrėjo savo (duomenys neskelbtini), duomenų nėra, buvo žiema, ir avalynė galėjo trinti žaizdą, ir asmens higiena galėjo turėti įtakos infekcijai. Operacijos metu žaizda susiuvama pasluoksniui, tai galėjo atsirasti ligatūrinės fistulės (lot. fistula – vamzdelis, CPK 179 straipsnio 3 dalis), kai organizmas vertina siūlą kaip svetimkūnį ir jį šalina. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) savo organizme turi praktiškai visi.

2026-01-14 teismo posėdyje trečiasis asmuo V. A. paaiškino, kad yra ieškovės draugas nuo 1997 metų, bet gyvena atskirai. Patvirtina, kad ieškovė užsakė bilietus skristi į Dubajų 2024 m. gegužės mėnesį, tai buvo jos iniciatyva. Paskui ieškovė nusprendė pasidaryti (duomenys neskelbtini) operaciją, ji buvo atlikta sėkmingai, paskui prasidėjo tam tikros komplikacijos, dėl to ieškovė labai išgyveno, buvo daug nerimo, streso, nervinės įtampos, skausmo, kurį ieškovė slėpė. Kartais nuveždavo ieškovę į perrišimus į ambulatoriją, Kalėdų rytą vežė į ligoninę, nes buvo labai blogai, naktį nemiegojo, po to važiavo pirkti antibiotikus. 2024-12-28 turėjo išskristi, bet neišėjo, nes (duomenys neskelbtini) buvo ištinusi, ieškovė išgyveno ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių. Ieškovė apskaičiavo, kad jeigu operacija atliekama sėkmingai ir viskas yra gerai, užtenka dviejų mėnesių, ji galės vaikščioti, nors ir lėčiau. Dubajuje per Naujuosius metus yra teigiama temperatūra, ir ji galės vaikščioti. Ir buvo viskas gerai, tik (duomenys neskelbtini) kiek patinusi, po siūlų traukimų prasidėjo komplikacijos.

2026-01-14 teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta bendrosios praktikos slaugytoja S. P. paaiškino, kad ji turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, 38 metus dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, į jos pareigas įeina darbas su šeimos gydytoju, receptų rašymas priėmimo metu, darbas manipuliacijų kabinete, kardiogramos, tyrimai, skiepai, perrišimai, ligonių registravimas. Taip pat atlieka ir valytojos pareigas, išveža medžiagas sterilizavimui.

Kiekvieną dieną visas procedūras užsirašo elektroniniame paslaugų registracijos žurnale ir prieš posėdį ji užsirašė visas ieškovės apsilankymų datas. Pirmasis perrišimas buvo 2024-11-06, po to 2024-11-07, 2024-11-11, 2024-11-14, 2024-11-18. Žaizda gijo gerai, siūlus traukia po 10–14 dienų, visiškai užgijus žaizdai. Ieškovei siūlai buvo pašalinti 2024-11-21. Randas buvo užgijęs gražiai, vizualiai operuota (duomenys neskelbtini) atrodė kiek patinusi, bet nedaug. Po siūlų pašalinimo daugiau perrišimų neatliko. Perrišimai atliekami kiekvieną dieną, kai ateina žmogus, tuomet ir perriša. Jeigu gydytojas nustato ateiti kiekvieną dieną perrišti, tai pacientas turi ateiti kiekvieną dieną ambulatorijos darbo metu. Žaizda gijo labai gerai, nebuvo nei sekretų, nei pūlių, todėl nematė pažeidimo, kad perrišimai atliekami ne kasdieną. Paaiškino, kad kažkurio perrišimo metu, ne iš pirmųjų, paskambino pacientas ir teko atsiliepti, bet ieškovei buvo jau uždėtas tvarstis ir užklijuotas pleistras, atsiliepusi telefonu pirštinių nepasikeitė. Vėliau ieškovė buvo atvykusi 2025-01-02. Tą dieną žaizda buvo negraži, nes buvo supūliavusi. Paaiškino, kad higienos normų pažeidimai buvo nustatyti kitose ambulatorijos patalpose, o ne jos darbo vietoje. Dezinfekcijos tirpalas ruošiamas tinkamai ir paviršiai valomi, neįsivaizduoja, ko ten trūko, nes visko turi. Ar buvo kas nubaustas pagal patikrinimo aktą, nežino.

Paaiškino, kad labai dažnai būna, kad visi siūlai iš karto neišsitraukia, būna ir pasislėpusių siūlų ir jie išlenda po kurio laiko. Nurodė, kad ieškovei ji traukė siūlus du kartus. Ieškovė atėjo ir parodė, kad matosi siūlų galiukai. Ieškovė jai pasakė, kad lankėsi pas reabilitologus, jie pastebėjo siūlų likučius ir nukreipė pas šeimos gydytoją išsitraukti. Antro siūlų traukimo datos ji nepasižymėjo, negali pasakyti, gal tai galėjo būti po 2024-11-21 praėjus savaitei, keli siūliukai buvo, bet žaizda nebuvo pūlinga. Siūlų likučiai išėjo labai laisvai. Antrojo siūlų traukimo metu žaizdos pakeitimų nepastebėjo. Ištraukus siūlus atliko perrišimą su (duomenys neskelbtini). Perrišimų metu gydytojo nekvietė.

Dėl 2024-12-18 17.20 val. e. sveikatoje registruoto vizito nurodė, kad neprisimena, nes nebuvo aprašymo. Galbūt pacientė buvo atvykusi kitais tikslais, o procedūra nebuvo atlikta. Paprastai aprašymai pildomi arba iš karto, kai yra laiko, arba darbo pabaigoje. Atliktos procedūros fiksuojamos paciento e. sveikatos paskyroje, bet galėjo įvykti žmogiškoji klaida.

Dėl ieškovės nurodyto trečiojo siūlų traukimo neprisimena, prisimena tik du kartus. Du kartus per savaitę perrišimų atlikinėti negalima, reikia vykdyti gydytojo nurodymus, ji nenurodinėjo ieškovei nesilaikyti gydytojo nurodymų. Kodėl daugiau kaip po mėnesio ištraukus siūlus žaizda supūliavo, nežino, tačiau bakterijų yra visur labai daug, ant odos taip pat. Siūlai išimami tik tada, kada žaizda visiškai užgijo, tačiau žino, jog praktikoje būna, kad žaizda vėliau atsiveria ir užpūliuoja.

2026-02-25 teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovę operavęs gydytojas ortopedas traumatologas A. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) operacijos yra dažnos, tai nemaža (duomenys neskelbtini) standartinė operacija, (duomenys neskelbtini) yra atraminis paviršius ir toli nuo širdies, gijimo laikotarpis yra ilgokas, reabilitacinis laikotarpis labai priklauso nuo žmogaus, 6 savaites naudojamas specialus (duomenys neskelbtini), po to pradedamas reabilitacinis gydymas, jis užtrunka apie mėnesį laiko. Pagal protokolą, po 2,5–3 mėnesių žmogus pasveiksta ir grįžta prie įprastinio gyvenimo ir darbo. Nedarbingumo metu draudžiama apkrauti (duomenys neskelbtini), sportuoti, bet žmogus su specialiu (duomenys neskelbtini) gali vaikščioti, save apsitarnauti, jam nereikia vaikščioti su ramentais. Naudojant specialų (duomenys neskelbtini) judesiai ribojami, todėl (duomenys neskelbtini) būna patinusi, paraudusi, nes blauzdos ir šlaunies raumenys atlieka „pompos“ funkciją, kad limfa ir veninis kraujas tekėtų į viršų. Žaizda paprastai gija 10–12 dienų, kai nukrenta šašas ir matosi randas, po to traukiami siūlai. Nuėmus (duomenys neskelbtini) judėjimo ribojimai netaikomi, rekomenduojama visiškai minti koja, pradėti aktyvias mankštas, kad būtų atstatyta čiurnos, pėdos, pirštų sąnarių funkcija.

Siūlo traukimo metu žaizda būna sugijusi. Siūlų traukimo metu patraukus už mazgo pasimato siūliukas, ji nupjovus skalpeliu siūlai išsitraukia. Siūlų traukimo metu užkrėtimų nelabai galėtų būti. Banalusis (duomenys neskelbtini) – tai tokia infekcija, kuri gali būti visur, komplikacijos dėl įvairiausių bakterijų atsiranda 11 proc. atvejų. (duomenys neskelbtini) yra organizme, nosiaryklėje, ausyse, burnoje, kai yra danties uždegimas, todėl galėjo atsirasti ir žaizdoje, nes operacijos metu yra pažeidžiamas odos vientisumas. Ant paviršių gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) nebūna, nes daromi tikrinimai, o operacinės yra sterilios.

Prieš operaciją pacientas supažindinamas su galimomis komplikacijomis, jis pasirašo operacijos protokolą, apie galimas pasekmes pasako ir konsultacijos metu, kad gali būti ir nesugijęs kaulas, infekcijos. Planuojant operaciją pacientas įspėjamas apie galimą 3 mėnesių nedarbingumo laikotarpį. Atsimena, kad po operacijos ieškovė kreipėsi į jį su žaizdos infekcija ir buvo užbaigtas gydymas. Paaiškino, kad jeigu 2024-12-10 apsilankymo metu jis skyrė ieškovei reabilitaciją, tai su žaizda viskas buvo gerai. Praėjus 1,5 mėnesio po operacijos galėjo atsirasti (duomenys neskelbtini) kaip kanalas tarp išorės ir židinio, kur atsirado infekcija, tai gali būti kaulas, minkštasis audinys, siūlas, infekcinis židinys suranda kelią išeiti į išorę. Siūlai neįauga, jie išeina į paviršių, pastangų juos ištraukti nereikia, organizmas juos pašalina pats.

Nuo užkrato iki infekcijos požymių dažniausiai praeina kelios dienos, bet gali praeiti ir mėnuo. (duomenys neskelbtini) beveik visi nešioja savo organizme. Gali supūliuoti ir jau užgijusi žaizda.

Neatsimena, ar ieškovė konsultavosi dėl galimybės po operacijos vykti į turistinę kelionę. Diagnozė nurodytu kodu „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta 2025-01-08, nes toks kodas rašomas, kai pooperaciniu laikotarpiu atsiranda operacinės srities infekcija, kadangi kito atskiro kodo nėra. Jeigu infekciją sukeltų metalo konstrukcijos, jie būtų šalinami nelaukiant. Jeigu (duomenys neskelbtini) būtų atsparus antibiotikams, tai būtų hospitalinė infekcija. Apsikrėsti banaliu (duomenys neskelbtini) galima ir gydymo įstaigose, tačiau ten paviršiai kontroliuojami, imami pasėliai.

Byloje taikomas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ), ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagal PTŽSAĮ normas atlyginimo. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32–34 punktai).

PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Šio straipsnio 9¹ dalyje nurodyta, kad neišvengiama žala sveikatai apibrėžiama kaip žala paciento sveikatai dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant mažos intervencijos klinikinį vaistinio preparato tyrimą arba bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai ir kurio užsakovas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos darbuotojas arba kurio tyrėjas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas (toliau – biomedicininis tyrimas, keliantis tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį). Neišvengiamos žalos sveikatai kriterijai nustatyti 2020-01-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 3 patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše. Nagrinėjamu atveju Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2025-06-12 konstatavo, jog ieškovės nurodyta žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, nes nustatė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš šių kriterijų: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (Aprašo 9.2.2 punktas).

Vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jeigu žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jeigu žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 38 punktas).

Ieškovė savo patirtą 1 500 Eur neturtinę ir 2 465,28 Eur turtinę žalą sieja su sveikatos priežiūros paslauga – siūlų likučių traukimu ir žaizdos perrišimu, 2024-12-13 (bylos nagrinėjimo metu patikslinusi, kad 2024-12-18) atlikta VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje (bendrosios praktikos slaugytoja S. P.), nes šios paslaugos atlikimo metu, ieškovės teigimu, žaizda buvo apkrėsta (duomenys neskelbtini) ir dėl to ieškovė negalėjo išvykti į suplanuotą turistinę kelionę. Kaip įrodymą ieškovė teikia savo paaiškinimus, jog pasirengusi traukti siūlo likutį slaugytoja, kuri jau buvo paruošusi instrumentus, nudezinfekavusi (duomenys neskelbtini), atsitraukė atsiliepti telefonu ir užregistruoti pacientą, o prie procedūros sugrįžusi nepasikeitė pirštinių. Savo teiginiui įrodyti ieškovė remiasi faktu, kad ne visi jos perrišimų vizitai buvo tinkamai įregistruoti, be to, gydymo įstaigoje aptikti higienos normų pažeidimai.

Nors medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie tai, kad ne visi siūlai buvo pašalinti 2024-11-21, faktą, jog siūlo likučiai buvo šalinami dar kartą 2024-12-18, patvirtina slaugytojos S. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Ieškovės teiginiai, kad siūlų likučiai buvo šalinami du kartus, byloje kitais leistinais įrodymais neįrodyti. Taip pat slaugytoja patvirtino, jog vienu iš perrišimų metu, ne iš pirmųjų, ji buvo atsitraukusi nuo pacientės atsiliepti telefonu ir nepakeitė pirštinių, tik teigia, kad procedūra ieškovei jau buvo atlikta, buvo uždėtas tvarstis ir užklijuota pleistru.

2024-11-04 atlikus ieškovei (duomenys neskelbtini) operaciją žaizda buvo susiūta pasluoksniui tokiu būdu, kad patraukus už mazgo ir skalpeliu nupjovus siūlą visi siūlai turėtų pasišalinti. Tai, kad po operacijos galimi atvejai, jog užgijus žaizdai siūlų likutis per organizmo suformuotą fistulę gali savaime pasišalinti ir pasirodyti virš odos, patvirtino kaip liudytojas apklaustas ieškovę operavęs gydytojas ortopedas traumatologas A. P. Viešoje erdvėje yra duomenų, kad fistulė atsiranda po operacijų, suformuodama pūlingas išskyras turintį kanalą (https://www.google.com/search?sca_esv=a598d55f83047397&rlz=1C1GCEA_enLT1047LT1047&q=Kas+yra+fistul%C4%97&sa=X&ved=2ahUKEwizx-_OjaCTAxUT_rsIHSQLEAEQ1QJ6BAgqEAE&biw=637&bih=891&dpr=1, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat gydytojas nurodė, kad 11 proc. atveju po operacijų gali kilti infekcija dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl įvairių bakterijų, ir infekcija gali pasireikšti praėjus ilgesniam laikui po operacijos.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su galimomis komplikacijomis operacijos metu ir po jos, įspėta apie galimą nedarbingumo laikotarpį, todėl teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog ji prisiėmė riziką dėl to, kad jos suplanuota kelionė gali ir neįvykti, ir šiuo atveju neturi reikšmės, kad kelionė buvo suplanuota anksčiau nei operacija. Bet kokiu atveju ieškovė turėjo įvertinti, kad operacija susijusi su tam tikra rizika ir galimomis komplikacijomis, iš jų ir infekcijomis, kurių neįmanoma numatyti iš anksto, kad nedarbingumo laikotarpis paprastai yra trys mėnesiai po operacijos, o nuo jos suplanuotos operacijos iki kelionės buvo tik dviejų mėnesių laikotarpis.

Pažymėtina ir tai, kad siūlai traukiami tik tada, kai žaizda užgijusi. Taigi, jeigu žaizda buvo užgijusi praėjus 10–12 dienų po 2024-11-04 atliktos operacijos, 2024-11-21 siūlų traukimo metu, ji buvo užgijusi ir 2024-12-18, kai buvo pašalintas siūlo likutis. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kad procedūros atlikimo metu buvo kontaktas su atvira žaizda, pažeistas odos vientisumas, krapštomas randas ir kt., ir teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė.

Taip pat byloje neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje 2025-02-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento aptikti Lietuvos higienos normų HN 66:2013 ir HN 47-1:2020 pažeidimai susiję su ieškovės (duomenys neskelbtini) infekcija. Taip pat neįrodyta, kad užkratas atsirado dėl to, kad ieškovei netinkamai buvo atlikta žaizdos priežiūros procedūra – teiginys, kad užkratas (duomenys neskelbtini) atsirado, nes slaugytoja nepasikeitė pirštinių, paremta tik ieškovės nuomone. Visu pirma byloje neįrodyta, kokios procedūros metu, kokioje procedūros fazėje slaugytoja atsiliepė telefonu, be to, neįrodyta, kaip šis faktas turėjo reikšmės užkratui atsirasti.

Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) radimas žaizdoje dar nereiškia, kad žaizda buvo apkrėsta, nes gali būti nešiojimas. Kaip nurodė 2025-06-12 Komisija sprendime ir paaiškino liudytojas A. P., (duomenys neskelbtini) dažniausiai aptinkamas nosiaryklėje arba ant odos. Viešoje erdvėje yra duomenų, jog (duomenys neskelbtini), dažnai patys to nežinodami, nešioja nuo 30 iki 60 proc. sveikų žmonių, be to, (duomenys neskelbtini) plinta kontaktiniu būdu: sveiki nešiotojai ar sergantys asmenys gali perduoti (duomenys neskelbtini) kitiems per užterštas rankas, gleivines, pačius įvairiausius namų apyvokos daiktus. Užsikrečiama ir palietus paviršius: durų rankenas, sienas, ant kurių yra bakterijų. Kadangi (duomenys neskelbtini) būna ant odos, tai dažniausiai sukelia odos ir minkštųjų audinių infekcijas, jei (duomenys neskelbtini) patenka į kraują, gali būti sepsis ir krauju bakterija gali patekti į kitus organus ir sukelti širdies vožtuvų, kaulų ir sąnarių, kvėpavimo takų, centrinės nervų sistemos infekcijas. Taip pat (duomenys neskelbtini) gali sukelti ir pooperacinių žaizdų infekcijas. Ant odos ar kitur patekęs mikroorganizmas sukels infekciją ar ne, priklauso nuo (duomenys neskelbtini) virulentiškumo, t. y. agresyvumo sukelti ligą, ir nuo žmogaus būklės: amžiaus, imuninės sistemos, kitų ligų, mitybos, higienos. Jei žmogaus imunitetas nusilpęs, jis greičiau susirgs, lėčiau pasveiks ir jam liga dažniau kartosis (CPK 179 straipsnio 3 dalis, https://www.vlmedicina.lt/lt/(duomenys neskelbtini)).

Dėl turtinės žalos dydžio pasisakytina, kad ieškovė faktiškai patyrė tik 1 232,64 Eur nuostolius dėl kelionės išlaidų į Dubajų, kurią teko atšaukti, nes kelionė buvo suplanuota dviem asmenims, pusę kelionės vertės jai grąžino kartu turėjęs vykti trečiasis asmuo V. A., kuris savarankiškų reikalavimų nereiškia. Teismas nekvestionuoja ieškovės patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, tačiau nagrinėjamu atveju neturtinė žala susijusi su natūraliais ieškovės išgyvenimais po patirtos operacijos ir patirtu skausmu, taip pat su nepatogumais Kalėdų švenčių metu, išgyvenimais dėl prarastos turistinės kelionės. Tačiau tiek turtinė, tiek neturtinė žala patirta ne dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje teiktų paslaugų ir yra tiesiogiai susijusi su rizika, kurią prisiėmė pati ieškovė planuodama atlikti operaciją likus mažiau nei dviem mėnesiams iki suplanuotos kelionės į Dubajų.

Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) infekcija žaizdoje atsirado būtent dėl netinkamų bendrosios praktikos slaugytojos veiksmų ar kitų VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje teiktų paslaugų, todėl valstybei netenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

2025-07-03 ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu ieškovei šioje byloje buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdyje, sudaro 714,58 Eur. Atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų neturi.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai grąžintinas 100 Eur nepanaudotas avansas, sumokėtas į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą 2025-11-28 mokėjimo nurodymu, ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 89 straipsnio 1 dalis, 90 straipsnis, 271 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai grąžinti 100 Eur nepanaudotą avansą, sumokėtą į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą 2025-11-28 mokėjimo nurodymu, šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.