Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad analizuojant ATPK 9, 50⁵ straipsnius sistemiškai, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn ji galėtų būti patraukta tuo atveju, jei būtų atlikusi kokius nors neteisėtus (tyčinius ar neatsargius) veiksmus, kurie pažeistų įmonės akcininko (pareiškėjo) interesus, ko šiuo atveju nebuvo ir ką neginčijamai patvirtina bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, 2004 m. kovo 31 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. N-268-04, kurioje aiškindamas Akcinių bendrovių įstatymą ir ATPK 50⁵ straipsnio taikymą analogiškoje situacijoje nurodė, jog Akcinių bendrovių įstatymas nesuteikia akcininkui teisės reikalauti, kad jam butų išsiųstos reikalaujamų dokumentų kopijos. Atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnį kyla ne už reikalaujamų dokumentų neišsiuntamą, o už neleidimą nustatyta tvarka su jais susipažinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas G. Ch. pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (aktą) iš S. G. įsigijo 33 paprastąsias vardines UAB „Optimum exemplum“ akcijas. Šioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta Robichavd ST-Lavrent, Quebec H4K1T3, Kanada. Tokiu būdu UAB „Optimum exemplum“ akcininkai nuo 2002 m. rugsėjo 2 d. yra du: tai pareiškėjas G. Ch. ir ji, nuosavybės teise atitinkamai valdantys 33 ir 67 paprastąsias vardines bendrovės akcijas. Nuo akcijų įsigijimo momento iki 2004 m. pavasario pareiškėjas visiškai nesidomėjo bendrovės veikla ir joje nedalyvavo, o kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų apskritai gyvena kitu adresu, tai yra 4855 du Tremblay Lavai QV Kanada, ir apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nei bendrovės, nei jos valdymo organų nėra informavęs. 2004 m. vasarą pareiškėjas per savo advokatus kategoriškai pareikalavo pateikti bendrovės dokumentus, tai yra 2002 m. ir 2003 m. finansinių atskaitomybių, galiojančių bendrovės įstatų, bendrovės veiklos 2002 m. ir 2003 m. ataskaitų, 2002 m. ir 2003 m. audito išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, akcininkų sąrašų, bendrovės valdymo organų sprendimų tinkamai patvirtintas kopijas. Ji kaip bendrovės direktorė pateikė pareiškėjo atstovei prašyme nurodytų dokumentų kopijas, nors Akcinių bendrovių įstatymas to ir neįpareigojo daryti. Be to ji 2004 m. birželio 2 d. pranešimu pareiškėjo atstovei Linai Petraitytei siūlė suderinti susitikimo vietą ir laiką, kad pastaroji galėtų susipažinti su jos atstovaujamąjį G. Ch. dominančiais įmonės dokumentais. Nei pareiškėjas G. Ch., nei jo atstovės nepageidavo susipažinti su įmonės dokumentais. 2004 m. gruodžio 15 d. advokatės Astos Skujytės prašymu pareiškėjas pareikalavo papildomai pateikti tinkamai patvirtintas akcininkų sąrašo kopiją, kadangi advokatės nuomone jos pateikti dokumentai neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų (tų reikalavimų nekonkretizuojant), akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, pagal kurią ji įsigijo bendrovės akcijas, nors tokios teisės nei pareiškėjas, nei jo atstovės neturėjo, pranešimo akcininkams apie akcijų perleidimą ir kitų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas, nors su dalimi jų pareiškėjas apskritai neturi teisės susipažinti. Ji vykdė nepagrįstus pareiškėjo atstovių reikalavimus ir pateikė įmonėje buvusių dokumentų kopijas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nei pats pareiškėjas, nei jo atstovės nepasinaudojo Akcinių bendrovių įstatymo suteikta teise ir įmonėje susipažinti su esančiais dokumentais nepageidavo. Vien dėl šios priežasties, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str., sudėties. Apeliaciniame skunde nurodytas pareiškėjo apsilankymas iš tiesų buvo. Tai įvyko 2004 m. vasarą apie 23.00 val. Tuo metu į nurodytą restoraną atvykęs neblaivus pareiškėjas sukėlė skandalą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, tačiau į pasiūlymą kitą dieną šviesiu paros metu atvykti į įmonę ir susipažinti su visa pareiškėją dominančia informacija jis neatsakė, ir daugiau pasirodęs nebuvo. Tai parodo, kad pareiškėjas įmonės veikla nesidomėjo ir savo kaip akcininko teisėmis nesinaudojo. Be to, administracinėn atsakomybėn ją prašoma patraukti ir už tai, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus nuo 2002 m. rugsėjo 2 d. Akcinių bendrovių įstatymas numato, jog bendrovėje šaukiami eiliniai ir neeiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai bei išvardintos jų sušaukimo sąlygos ir tvarka. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, jog eilinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Jokių kitų privalomų įpareigojimų dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo įstatymas nenumato, palikdamas tai spręsti akcininkams ir bendrovės valdymo organams. Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, jog eilinis visuotinis akcininkų susirikimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą ir prašyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, jeigu tuo būtų suinteresuotas, tai yra, jeigu jisai realiai būtų dalyvavęs bendrovės valdyme ir tokio susirinkimo nesušaukimas kaip nors pažeistų jo teises. Pareiškėjas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo į teismą nesikreipė nei praėjus 4 mėnesiams po 2002 finansinių metų pabaigos, nei praėjus 4 mėnesiams po 2003 finansinių metų pabaigos. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad tokių visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimas jokių pareiškėjo teisių realiai nepažeidė, o pareiškėjas nurodytas aplinkybes bando panaudoti asmeninių sąskaitų suvedinėjimui. Jis nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1/10 dalį bendrovės akcijų. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog akcininkas, nuosavybės teise valdantis akcijas, kurios jam suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, turi iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Vėlgi akivaizdu, jog pareiškėjas, turėdamas ketinimą realiai dalyvauti bendrovės valdyme ir laikydamas, kad to padaryti negali dėl jos kokių tai neteisėtų veiksmų, turėjo teisę kreiptis į į ją, prašydamas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir pateikti jo darbotvarkę, į kurią būtų įtraukti jam rūpimi klausimai. Iki šio momento pareiškėjas to nepadarė, nors nuo 2004 m. birželio mėnesio naudojasi kvalifikuota teisine pagalba (jį atstovauja advokatės Lina Petraitytė ir Asta Skujytė). Šios aplinkybės taipogi patvirtina, kad pareiškėjo pareiškime ir apeliaciniame skunde nurodyti neva tai jos padaryti pažeidimai laiku nesušaukiant visuotinių akcininkų susirinkimų jo teisių niekaip nesuvaržė. Pareiškėjui pradėjus domėtis įmonės veikla jis buvo informuotas apie 2005 m. gegužės 4 d. šaukiamą eilinį visuotinį UAB „Optimum exemplum“ akcininkų susirinkimą ir jame dalyvavo, pasisakydamas jam rūpimais klausimais. Jokių papildomų klausimų į susirinkimo darbotvarkę įtraukti pareiškėjas neprašė, su dokumentais, už kurių nepateikimą prašo ją patraukti administracinėn atsakomybėn, susipažinti nepageidavo. Tai patvirtina, jog pats pareiškėjas tokiu būdu pripažino, kad ji kaip bendrovės direktorė jokių jo teisių nepažeidė bei tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog ji yra padariusi kokius tai trunkamuosius teisės pažeidimus. Pareiškėjo atstovė prašė patraukti ją administracinėn atsakomybėn už tai, kad pasibaigus įmonės finansiniams metams (2002 m. ir 2003 m.) per 4 mėnesius nuo jų pabaigos ji nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis. ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Jeigu šiuo atveju daryti prielaidą, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra pagrįstos ir ji turėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad pasibaigus finansiniams metams (2003 m.) nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, tai administracinė nuobauda už nurodytą pažeidimą jai galėjo būti skirta per 6 mėnesius nuo jo padarymo, tai yra iki 2004 m. lapkričio 1 d. Vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo naikinti teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kadangi yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.