- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- A15.-2495-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00984-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- V. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2017 m. sausio 9 d., apie 19.55 val., Olandų g. 16, Vilniuje, vairuodama automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdama prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, užsidegus jos važiavimo kryptimi draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, nesustojo prie STOP linijos prieš pėsčiųjų perėją, tuo pažeisdama Kelių eismo taisykles, tęsdama judėjimą įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais V. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra policijos pareigūnų A.J. ir R.S. 2017 m. sausio 9 d. tarnybiniais pranešimais, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos planu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, J. K. 2017 m. sausio 16 d. paaiškinimu, S. Z. 2017 m. sausio 12 d. paaiškinimu, E. D. 2017 m. sausio 11 d. paaiškinimu, A. P. 2017 m. sausio 14 d. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu jai padaryta 2000 eurų neturtinė ir 700 eurų turtinė žala, A. P. medicininiais dokumentais (epikrizėmis, ambulatorinės kortelės išrašais, diagnostiniu tyrimu, išrašais iš medicininių dokumentų), 2017 m. kovo 23 d. specialisto paaiškinimu, kuriame konstatuota, jog A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos juosmenyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose, kurios padarytos smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, priežastinio ryšio tarp ilgos gydymo trukmės ir sužalojimo nenustatoma, nes ilgai užsitęsęs gydymas sietinas su stuburo juosmeninės dalies susirgimu (jaunatvine stuburo juosmens dalies osteochondroze su L4/5 disko dorzaliniu prasiveržimu) ir todėl kaip sužalojimas nevertinamas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu ir registracijos liudijimu, techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. 001-1173524, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu, eismo įvykio vietos ir automobilio nuotraukomis bei pačios V. P. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Ji nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, kad važiavo nuo Antakalnio pusės kaire eismo juosta, buvo blaivi, degė žalias šviesoforo signalas, bet jai bevažiuojant link perėjos ėmė mirksėti ir įvažiuojant į perėją jau degė geltonas šviesoforo signalas, dešinėje eismo juostoje automobilis sustojo prieš perėją, o ji nesustojo ir važiuodama perėjoje kliudė į perėją įbėgusią mergaitę. Mergaitę nuvežė į ligoninę, su nukentėjusiąja jai neteko bendrauti. Jos automobilis yra apdraustas, todėl turbūt draudimas turėjo sumokėti nukentėjusiosios prašomus atlyginti nuostolius, tačiau negavo jokių žinių iš draudimo bendrovės, kad žala būtų atlyginta. Visų šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. P. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. P. – anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat kelis kartus bausta administracine tvarka po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, skirtas baudas yra sumokėjusi, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau V. P. skirtina minimali ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl V. P. veiksmų, tai yra dėl jos padaryto KET pažeidimo, nukentėjo nepilnametė A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Savo rašytiniame paaiškinime A. P. nurodė, kad prašo moters, vairavusios ir padariusios eismo įvykį, kompensuoti jai padarytą fizinę, moralinę ir materialinę žalą, šiai dienai neturtinė žala yra 2000 eurų, turtinė žala – 700 eurų, gydymas dar tęsiamas, yra nedarbinga. Turtinės žalos ir teismo išlaidų atlyginimą administracinio nusižengimo byloje reglamentuoja ANK XXXIX skyrius. Šio skyriaus 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. O ANK 664 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Šiuo atveju pažymėtina, kad konkretaus prašymo teismui dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji nėra pateikusi. Be to, ANK numato tik administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimą ir nenumato neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat, kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiosios paaiškinimo, galutinis turtinės žalos dydis nėra aiškus, kadangi nurodyta, jog gydymas yra tęsiamas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, V. P. automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudiko Compensa Vienna Insurance Group UADB. Tai yra toks automobilio draudimas, kuris užtikrina, kad dėl automobilio vairuotojo kaltės įvykus kelių eismo įvykiui naudojant apdraustą transporto priemonę bus atlyginta žala, padaryta kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Taigi šiuo atveju dėl eismo įvykio A. P. patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, kurioje V. P. yra apdraudusi savo automobilį ir tik šiai to nepadarius nukentėjusioji turėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad šiuo metu spręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą ir priteisti nukentėjusiajai A. P. nagrinėjamu administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti 150 € (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17066576244 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.