- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-764-81-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01460-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- D. D., A. M.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-81/2012
2012 m. gruodžio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei ir Arvydui Verpečinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. D. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo
D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 3 d. ir 9 d., prie paskirtos bausmės pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičiuota Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos atliktos bausmės dalis.
A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 3 d. ir 9 d., prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pakeistos 3 (trejų) metų realios laisvės atėmimo bausmės dalis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičiuota Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pakeistos atliktos bausmės dalis.
E. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 1 d., padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., baudžiamoji byla nutraukta. Jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų naudai vertė perduoti turtą bei suteikti turtinę teisę, grasindamas prieš nukentėjusią M. S. panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti jos turtą, tai yra:
laikotarpyje nuo 2009 m. birželio mėn. 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., E. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir A. M., E. V. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai vertė nukentėjusiąją M. S. perduoti savo turtą - 3000 litų, o pastarajai atsisakius tai padaryti, grasino su ja fiziškai susidoroti - išžaginti ją ir jos dukrą R. S. bei sunaikinti jos turtą - padegti namus, bei vertė suteikti turtinę teisę - reikalavo pasirašyti paskolos sutartį 5000 litų sumai, įkeičiant jos motinai priklausančią žemę E. V., tačiau notarė sandorio nepatvirtino.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-06-17 skambino mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir nurodė nuvykti pas M. S. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tuo tarpu nuolat skambino M. S. į jos mobilaus telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir grasino bei reikalavo perduoti pinigus – 5000 litų, E. V. nuvyko pas M. S. į namus, kur ši perdavė 5000 litų, t. y. jis perduotus pinigus užvaldė, E. V. tą pačią dieną 400 litų pervedė į O. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2040, litų pervedė į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) perdavė 600 litų A. S..
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, skambino mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir nurodė nuvykti pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tuo tarpu nuolat skambino M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam nuolat grasinant ir reikalaujant perduoti pinigus, E. V. nuvyko pas M. S. į namus, kur ji perdavė 1 300 litų, t. y. jis perduotus pinigus užvaldė, ir tą pačią dieną juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir perdavė J. M..
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-07-03 jis skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuolat grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 2000 litų, kuriuos pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko ir paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, t. y. jis perduotus pinigus - 2000 litų užvaldė.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-07-08 jis skambino mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastoviai grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 300 litų, kuriuos pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko ir paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, t. y. jis perduotus pinigus - 300 litų užvaldė.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po kelių dienų, kai užvaldė M. S. priklausančius 300 litų, jis skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuolat grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 700 litų, kuriuos pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko ir paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, t. y. jis perduotus pinigus - 700 litų užvaldė.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio mėn., po kelių dienų, kai užvaldė M. S. priklausančius 700 litų, jis skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuolat grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 1000 litų, kuriuos M. S., jo reikalavimu nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai.
Iš viso per šešis kartus D. D. išreikalavo ir pasisavino iš nukentėjusios M. S. 10 300 litų.
A. M. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų naudai vertė perduoti turtą bei suteikti turtinę teisę, grasindamas prieš nukentėjusiąją M. S. panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ir sugadinti jos turtą, tai yra:
laikotarpyje nuo 2009 m. birželio mėn. 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. D., E. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, D. D. nurodė skambinti mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir D. D., E. V. bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai vertė nukentėjusiąją M. S. perduoti savo turtą - 3000 litų, o šiai atsisakius, grasino su ja fiziškai susidoroti, tai yra išžaginti ją bei jos dukrą R. S. bei sunaikinti jos turtą, tai yra padegti namus, bei reikalavo suteikti turtinę teisę, tai yra vertė sudaryti paskolos sutartį 5000 litų sumai, įkeičiant jos motinai O. B. priklausančią žemę E. V., tačiau notarė sandorio nepatvirtino.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. D. skambinant mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir nurodant nuvykti pas M. S. į jos namus, esančius Kauno r., Raudondvario sen., Bernatonių k., paimti pinigų, tuo metu nuolat skambinant M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir grasinant bei reikalaujant perduoti pinigus – 5000 litų, E. V. nuvyko pas M. S. į namus, kur pastaroji perdavė 5000 litų, t. y. jis perduotus pinigus užvaldė, ir tą pačią dieną 2009-06-17 jis 400 litų pervedė į O. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2040 litų pervedė į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)perdavė 600 litų A. S..
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. D. skambinant mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir nurodant nuvykti pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tuo tarpu nuolat skambinant M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir jam nuolat grasinant ir reikalaujant perduoti pinigus, E. V. nuvyko pas M. S. į namus, kur ji perdavė 1300 litų, t. y. jis perduotus pinigus užvaldė, ir tą pačią dieną juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), ir perdavė J. M..
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-07-03 jis skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuolat grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 2000 litų, kuriuos pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko ir paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tai yra jis perduotus pinigus - 2000 litų užvaldė.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 07 08 jis skambino mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuolat grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 300 litų, kuriuos pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko ir paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tai yra jis perduotus pinigus - 300 litų užvaldė.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po keleto dienų, kai užvaldė M. S. priklausančius 300 litų, jis skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastoviai grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 700 litų, kuriuos pas M. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko ir paėmė ikiteismini tyrimo metu nenustatyti asmenys, tai yra jis perduotus pinigus - 700 litų užvaldė.
Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio mėn., po kelių dienų, kai užvaldė M. S. priklausančius 700 litų, jis skambino mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. S. į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuolat grasindamas, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo, kad ji perduotų savo pinigus - 1000 litų, kuriuos jo reikalavimu M. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai.
Iš viso per šešis kartus A. M. išreikalavo ir pasisavino iš nukentėjusios M. S. 10 300 litų.
Nuteistasis D. D. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo priimti objektyvų nuosprendį. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiosios parodymai atpažįstant balsą buvo nekonkretūs, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 283 str. išaiškinimu, nukentėjusiojo parodymai yra svarbus įrodomosios informacijos šaltinis ir jo pateikti duomenys gali būti reikšmingi nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl D. D. balso atpažinimo išsamų ir aiškų atsakymą teisme galėjo duoti tik specialistas ir/ar ekspertas, vadovaujantis LR BPK 284 str. Svarbiausiu skundo argumentu nuteistasis D. D. nurodo tai, kad dėl padaryto nusikaltimo, už kurį neteisingai jis buvo nuteistas, teismui buvo pateiktas raštiškas A. B. prisipažinimas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą išsamiau ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nesutinka, kadangi jokio nusikaltimo nedarė ir buvo nuteistas be jokių įrodymų, teismas rėmėsi tik prokuroro kalba.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistųjų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų D. D. ir A. M. apeliaciniai skundai atmetami.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog D. D., A. M. ir E. V. kaltė, padarius LR BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta byloje surinktais duomenimis – nuteistojo E. V. visišku kaltės prisipažinimu, nukentėjusiosios M. S., liudytojų O. B., V. J., V. P., B. Č., L. V., R. G., V. S., D. G., R. V. ir R. S. parodymais, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, asmens parodymo atpažinti protokolu, akistatos protokolais, AB Swedbank banko duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis centrinio duomenų banko duomenimis, mobilaus ryšio telefonų išklotinių duomenimis, Alytaus pataisos namų direktoriaus raštu apie pas nuteistuosius rastus telefonų aparatus ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nors nuteistieji A. M. ir D. D. neigė prievartavę iš M. S. turtą, tačiau jų kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, patvirtinančiu, kad A. M., D. D. ir E. V. laikotarpyje nuo 2009 metų birželio 13 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, neturėdami teisėto pagrindo, M. S. grasindami padegti namą, išžaginti ją ir jos dukrą R. S., nužudyti ir neatpažįstamai subjauroti jų kūnus, atvirai, savo ir kitų naudai, vertė nukentėjusiąją M. S. atiduoti pinigus – 10 000 litų ir parduoti jos motinai O. B. priklausantį turtą – žemę, todėl jų veika atitinka LR BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
LR BK 181 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams nuosavybei. Ja yra kėsinamasi į nuosavybės ir kitas daiktines, prievolines ar kitos kilmės turtines teises, taip pat turtinius interesus. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos kaltininką ar kitą asmenį ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo pareiškimo momento. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 181 str. 1 d. lemia reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių neįvykdžius reikalavimo. Nors A. M. nurodė, kad M. S. jam buvo skolinga, ką pripažino ir pati nukentėjusioji, akivaizdu, kad nukentėjusioji norėdama, kad A. M. paliktų jos dukterį ir išsikraustytų iš jos namų, pažadėjo jam duoti 3000 litų už suremontuotą automobilį, kuris buvo nukentėjusiosios ir kuriuo nuteistasis važinėjo bei pats sugadino, vėliau pataisė ir vėl sudaužė, be to, kitą nukentėjusios automobilį atidavė asmeniui, kuris neturėjo teisės vairuoti, ir todėl automobilis buvo konfiskuotas. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad M. S. nebuvo skolinga A. M., kuris kurį laiką gyveno jos namuose, o pinigus pažadėjo tik dėl to, kad jis paliktų ją ir jos dukrą ir išeitų iš jų namų. Be to, nukentėjusioji pažadėjo A. M. atiduoti 3000 litų, tačiau iš jos buvo išreikalauta 10 000 litų, po ko skambučiai ir reikalavimai toliau tęsėsi, kol nukentėjusioji kreipėsi į policijos pareigūnus, todėl pagrįstai darytina išvada, kad jokios nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti turtą A. M. neturėjo. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus kaip turto prievartavimą svarbu nustatyti, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis. A. M. ir kitų asmenų, prisistačiusių pastarojo draugais, telefono skambučiais, žinutėmis, nepažįstamų asmenų atvykimu į nukentėjusiosios namus bei susitikimų metu, kurie spaudė vykdyti jų reikalavimus, o tai vertintina kaip psichinė prievarta, nukentėjusioji M. S. suprato kaip realų pavojų jos ir jos dukters gyvybei ir sveikatai bei turtui. Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji nuolat bijojo, po šių įvykių prarado sveikatą. Ji mokėjo pinigus, siekdama išvengti smurto prieš ją, jos šeimos narius ir turtą, ir tik vėliau, sumokėjusi 10 000 litų ir supratusi, kad reikalavimai duoti pinigų nesibaigia, kreipėsi į policiją. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia - suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti - neturėdami teisėto pagrindo, atvirai grasindami M. S. fiziniu smurtu bei panaudodami psichinę prievartą, vertė ją sumokėti 10 000 litų ir reikalavo toliau mokėti pinigus.
Byloje nenustatyta jokių priežasčių, kodėl teismas neturėjo patikėti ir vadovautis nukentėjusiosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, patvirtinti kitų liudytojų parodymais ir objektyviais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta jokių tikslų, dėl kurių nukentėjusioji galėjo siekti apkalbėti nuteistuosius, tokių motyvų nenurodo ir nuteistieji. Be to, M. S., nuo nusikaltimo nukentėjusi ir materialiai, priteisti nuteistiesiems civilinį ieškinį neprašė, priešingai – prašė teismo atsižvelgti į teisiamųjų jauną amžių skiriant jiems bausmę. Nuteistųjų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Nors nusikaltimo planą galimai sukūrė A. M., už nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 1 d., padarymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo teisiami D. D. ir E. V.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto prievartavimo sudėtis yra ir tada, kai kaltininkas reikalauja perduoti turtą ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų naudai, ir tada, kai toks asmuo, veikdamas kito asmens interesais kaip bendrininkas, tik perduoda nukentėjusiajam kito asmens reikalavimą, priima iš nukentėjusiojo ir perduoda turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. padėjo A. M. gauti svetimą turtą, už tai jam buvo perduodama ir pinigų dalis. Be to, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011-05-06 raštas patvirtina, kad nuteitieji A. M. ir D. D. laikotarpiu nuo 2009-06-13 iki 2009 m. rugpjūčio mėn., bausmę atlikinėjo kartu viename (1-ame) lokaliniame sektoriuje ir turėjo galimybę bendrauti tarpusavyje.
Šalies argumentai
Kaip nepagrįsta atmestina nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad nusikaltimą padarė raštu tai pats prisipažinęs A. B.. D. D. nurodė, kad jis sužinojo, jog A. M. vardu kalbėjo nuteistasis A. B., kuris atliko bausmę Alytaus pataisos namuose ir galėjo pamatyti M. S. telefono numerį. A. M. jam sakė, kad yra moteris, kuri nori atiduoti jam skolą. Jis pats M. S. niekada neskambino. Parodė, kad A. M. vardu viską tvarkė A. B., kuris ne kartą jam yra kalbėjęs dėl žemių, sakė, kad tai A. M. prašė surasti žmogų, kuriam galėtų įkeisti žemę. Tai sužinojo tik pastaruoju metu, anksčiau manė, kad apie žemės įkeitimą pastarajam kalbėti liepė pats A. M.. Tačiau nuteistojo A. M. parodymai D. D. nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Nuteistasis A. M. parodė, kad M. S. jos prašymu pažadėjo žemę parduoti, taip pat nurodė, kad apie turimą žemę jis niekam nesakė. Jis prašė D. D. paslaugos, kad šis leistų paskambinti ir kad nusiųstų ką nors pas M. S. paimti pinigų. Sutarė, kad, kai pinigai bus gauti, D. už paslaugą dalį pinigų pasiliks maistui. Jis niekieno neprašė skambinti M. S., kas galėjo skambinti M. S. ir reikalauti pinigų, jis nežino, mano, kad kažkas jos telefono numerį sužinojo iš jo užrašų knygutės. Sužinojęs, kad M. S. laksto po kaimą ir ieško pinigų neva jo operacijai, jis pastarajai parašė žinutę, kad ji niekam neduotų pinigų, tačiau ji vis tiek ir toliau kažkam pinigus duodavo. Nukentėjusioji M. S. neigė prašiusi jo parduoti žemę, be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jis tokios galimybės net neturėjo.
Dėl A. B. prisipažinimo padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 1 d., buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdžio metu prie bylos buvo prijungtas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2012 m. spalio 5 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalis A. B., gim. 1970-12-14, atžvilgiu buvo nutraukta, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš šio nutarimo matyti, kad A. B. prisipažinimas buvo išgalvotas ir pateiktas siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. M. ir D. D.. Apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad 2012 m. galimai vasario mėn., dienos tiksliai neprisimena, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje (tuo metu jis bei A. M. buvo etapuoti iš Alytaus pataisos namų), Kauno rajono apylinkės teismui parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, jog būtent jis padarė nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinami A. M. ir D. D.. Šio nusikaltimo aplinkybes jis sužinojo iš A. M., nes jie kartu atlieka bausmes Alytaus pataisos namuose. Pripažinimą jis parašė, norėdamas, kad šie asmenys nebūtų nuteisti. Nei A. M., nei D. D., kurį taip pat pažinojo, nes ir jis atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, to padaryti jo neprašė, tiesiog jam buvo gaila A. M.. Šį prisipažinimą jis įdėjo į voką ir padavė A. M., o jis, kiek jam žinoma, perdavė D. D., kuris šį prisipažinimą perdavė teismui.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji M. S. tiesiogiai jo balso neatpažino, tik nurodė kaip panašiausią į jai skambinusio asmens. Pažymėtina, kad teismo priimamas sprendimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nors tai, kad nukentėjusioji atpažino D. D. balsą kaip panašiausią į jai skambinusio ir pinigų reikalavusio asmens balsą, tiesiogiai neįrodo, kad D. D. naudotu telefonu kalbėjo ir žinutes rašė jis pats, tačiau, į šią aplinkybę, kaip ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai yra atsižvelgiama ir vertinama visų kitų įrodymų kontekste.
Pažymėtina, kad nuteistojo A. M. apeliacinis skundas yra abstraktus, jame nenurodoma, ką konkrečiai pirmosios instancijos teismas pažeidė, deklaratyviai teigiama, kad teismas jį nuteisė neturėdamas jokių įrodymų ir remdamasis tik prokuroro kalba. Tokie jo skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti ir atmestini. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigė, kad nori būti išklausytas bylos nagrinėjimo metu, tačiau prieš posėdį buvo gautas A. M. prašymas leisti jam nedalyvauti posėdyje ir šį jo prašymą teismas tenkino. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdžio metu jis buvo atstovaujamas gynėjos advokatės, kuri atstovaujamojo vardu taip pat jokių papildomų prašymų ar reikalavimų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. D. ir A. M. padarė LR BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų D. D. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.