- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- ATP-1094-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., bei nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 30 (trisdešimties) parų areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. balandžio 2 d., apie 17.14 val., Kalvarijų g. 19, Vilniuje, vairavo automobilį Chrysler Sebring, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančiam ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta, ir su juo susidūrė. Tikrintis blaivumą po eismo įvykio atsisakė, nepateikė tikrinančiam pareigūnui vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimą pakeičiant paskirtą 30 (trisdešimties) parų areštą viešaisiais darbais, arba bauda, jos mokėjimą išdėstant 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, sumažinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinis areštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK nuostatomis nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu administracinio arešto paskyrimas būtų pagrįstas, nenustatyta.
Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į J. V. asmenybę, jo socialinius ryšius, užimtumą, formaliai nurodydamas, kad pastarasis yra vedęs ir dirbantis asmuo, neatsižvelgdamas į tai, kad darbovietėje apeliantas yra charakterizuojamas itin teigiamai, augina ir išlaiko mažametį vaiką, sutuoktinė gauna minimalų atlyginimą, taigi apelianto uždirbamos pajamos yra beveik vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis.
Teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu skirtas 30 (trisdešimties) parų areštas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams atsilieps ne tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bet ir jo šeimos interesams, materialinei gerovei bei sveikatai, nes J. V. gali netekti darbo.
Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui skyrė maksimalias administracines nuobaudas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Apelianto vertinimu, įstatymuose nesant taisyklių pagal kurias nustatinėjamas arešto ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, būtina vadovautis tokiomis pačiomis taisyklėmis, kaip skiriant piniginę baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
J. V. administracinė nuobauda paskirta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), neturi pagrindo abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu bei rūšimi, prašant pastarajam paskirtą 30 (trisdešimties) parų areštą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais arba bauda bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus, kuriais remiantis J. V. už jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 30 (trisdešimties) parų areštas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, neturi teisinio pagrindo abejoti tokiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. nuostatas, asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Atsižvelgiant į J. V. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., sankcijas, sunkesniuoju iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų laikytinas teisės pažeidimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., už kurio padarymą asmeniui gresia bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Iš šio straipsnio sankcijos matyti, kad ji įstatymų leidėjo suformuota kaip alternatyvi, t.y. teismui, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, paliekama teisė spręsti, kokią administracinę nuobaudą – ar piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ar areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, skirti asmeniui, padariusiam minėtą administracinį teisės pažeidimą.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui 30 (trisdešimties) parų areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, J. V. asmenybę – dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, į tai, kad būtent jis sukėlė eismo įvykį po kurio bandė išvengti atsakomybės, nurodydamas, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, bei į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 29 str. nuostatas, administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu J. V. būtų galima skirti administracinį areštą, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinis areštas gali būti skiriamas ir tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, o jam paskirtų piniginių baudų nemoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pažeidėjo pozicija parodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio nuostatas, jų laikymąsi bei administracinių nuobaudų tikslų nepasiekiamumą (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Tokiu atveju, siekiant, kad įstatyme keliami administracinių nuobaudų tikslai būtų pasiekti, būtina spręsti griežtesnės administracinės nuobaudos – administracinio arešto, skyrimo klausimą.
Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (b. l. 13-16) matyti, kad J. V. praeityje buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2007 m. sausio 19 d. bei 2009 m. kovo 18 d. – už vairavimą esant neblaiviu. Už šių administracinių teisės pažeidimų padarymą apeliantui buvo skirtos piniginės baudos, tačiau jokios informacijos apie jų sumokėjimą byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai akivaizdžiai parodo, kad piniginių baudų paskyrimas nagrinėjamu atveju jokio poveikio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedaro, todėl tokiu atveju, būtina skirti griežtesnę administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. J. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus administracinį areštą nukentės ne tik jo, bet ir jo šeimos gerovė, neturi esminės reikšmės sprendžiant administracinės nuobaudos paskyrimo pastarajam klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK nuostatomis bei vieningai formuojama teismų praktika, skyrė apeliantui griežtesnę administracinę nuobaudą, t.y. administracinį areštą. Kitos rūšies administracinės nuobaudos paskyrimas – piniginės baudos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neužtikrintų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nuostatose įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo.
Netenkinamas ir apelianto prašymas jam skirtą 30 (trisdešimties) parų areštą pakeisti viešaisiais darbais. Tokia galimybė nėra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK nuostatose. Tačiau Lietuvos Respublikos 338¹ str. įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą užskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą. Iš šios nuostatos matyti, kad rajono (miesto) apylinkės teismas, paskyręs administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinį areštą, šio asmens sutikimu gali atidėti administracinio arešto vykdymą, atidėjimo laikotarpiui skiriant jam nuo 25 iki 400 val. nemokamų viešųjų darbų. Šio straipsnio nuostatų taikymas galimas tik rajono (miesto) apylinkės teisme, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, tokios galimybės neturi.
Atsakant į apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė jam maksimalias administracines nuobaudas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. sankcijose, nors byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas administracinę nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, kiekvienu atveju, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pavojingumą, administracinę nuobaudą skiria padaryto pažeidimo sankcijos ribose. Tuo tarpu taisyklių, kuriomis remiantis teismas privalo skirti vienokio ar kitokio dydžio administracinę nuobaudą, Lietuvos Respublikos ATPK nenumato, todėl administracinės nuobaudos dydžio klausimas paliekamas teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencijai. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta nei J. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nustatyta, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą, jam paskirtų piniginių baudų nemoka, iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio bandė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tokiais savo veiksmais trukdydamas teisėsaugos pareigūnams byloje atskleisti tiesą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui pagrįstai buvo skirtos maksimalios administracinės nuobaudos, numatytos pastarajam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sankcijose, švelninti kurių apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. V. po nagrinėjamo eismo įvykio savanoriškai kreipėsi į medicinos įstaigą, kad galėtų atsikratyti žalingo įpročio – neatsakingo alkoholio vartojimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant pastarojo administracinės nuobaudos švelninimo klausimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas J. V. administracinę nuobaudą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Keisti, ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. V. atstovo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.