Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo E. J. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt dydžio bauda. Administracines nuobaudas subendrinus skirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2012-05-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-05-11 apie 17.48 val. Klemiškės I k., Klaipėdos r., vairavo automobilį ,,Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,71 ‰ girtumo laipsnis. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 16 punktų reikalavimus.

Teismas jo kaltę iš esmės grindė policininkų atlikto jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais. Pačių pareigūnų parodymai bei jo duoti paaiškinimai iš esmės nesiskiria. Byloje nėra ginčo, kad policininkai jį aptiko prie automobilio vairo, kad būtent jis jiems į alkotesterį įpūtė 0,71 ‰, kad į alkotesterį pūtė praėjus kelioms minutėms po pareigūnų, kad prieš pat patikrinimą buvo truputį vartojęs alkoholio. Pagal alkotesterių naudojimo instrukciją tam, kad jo parodymai būtų objektyvūs, po alkoholio vartojimo iki tikrinimo turi būti praėję ne mažiau kaip 15 min. laiko tarpas, kitaip burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Kadangi po jo alkoholio vartojimo nebuvo praėję daugiau kaip 15 min. iki tikrinimo (orientaciškai 5-10 min.), tai jis nesutiko su alkotesterio parodymais. Todėl, kai tik jam buvo surašyti reikalingi dokumentai (ATP protokolas, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo), jis pats nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininės apžiūros atlikimui. Tai padarė nepraėjus valandai laiko nuo jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Į ligoninę atvyko 2012-05-11 18.50 val., kur iš karto jam buvo atliktas medicininis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta neblaivumo požymių. 18.50 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu - rezultatas 0,00 ‰, 19.00 val. neblaivumo nustatymui iš jo buvo paimtas kraujas, kurio tyrimai buvo surašyti specialisto išvadoje Nr. T-A 4906/12(01), rezultatas - kraujyje etilo alkoholio nerasta. 19.05 val. pakartotinai buvo patikrintas alkotesteriu - rezultatas 0,00 ‰. 2012-05-24 teismo posėdžio metu jis teismui buvo parodęs medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, teismas susipažino su jo rezultatais, tačiau jis nebuvo prijungtas prie bylos, nes dar nebuvo gauti kraujo tyrimo rezultatai. 2012-06-04 į teismo posėdį neatvyko, kadangi netyčia supainiojo teismo posėdžio datą, todėl teismui ir negalėjo pakartotinai pateikti paminėto akto bei jau gautos specialisto išvados. LVAT 2010-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-1294/2010 yra išaiškinęs, kad ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Įvertinus šią nuostatą kartu su ATPK 216 str., nustatančiu organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus rinkti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai). ATPK 257 str. nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas, turėdamas duomenis, kad jam yra atliktas medicininis patikrinimas, paimtas kraujas tyrimui, jam neatvykus į teismą ir nepateikus kraujo tyrimo rezultatų bei neprijungus prie bylos medžiagos specialisto išvados ir akto, privalėjo bylos nagrinėjime padaryti pertrauką ir išsireikalauti į bylą minėtus dokumentus arba įpareigoti jį juos pateikti į bylą. Toje pačioje LVAT nutartyje yra išaiškinta, kad byloje nesurinkus visų įmanomų įrodymų, kurie galėtų pašalinti prieštaravimus, teismo priimtas sprendimas laikomas skubotu ir neobjektyviu, todėl naikintinas. Akivaizdu, kad dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, todėl toje dalyje ginčijamas nutarimas naikintinas.

Kito jam inkriminuoto pažeidimo jis neginčija, nes iš tikrųjų neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo, nors transporto priemonės registracijos liudijimą turėjo ir jį pateikė, nes būtent nuo jo policininkai surašė automobilio duomenis į protokolą. Tačiau tai esmės nekeičia, nes šis pažeidimas laikomas padarytu jau vien nepateikus vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčas byloje dėl E. J. nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nekyla, tačiau E. J. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 126 str. 1 d. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog E. J. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2012-05-11 apie 17.48 val. Patikrinus E. J. blaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19079, 17.48 val. nustatytas 0,71 ‰ girtumas (b.l. 12, 13). Paaiškindamas teismo posėdyje (b.l. 24) E. J. nurodė, jog išgėręs nevairavo, kai gėrė alų, jau buvo sustojęs. Išgėrė tris ar keturis gurkšnius alaus. Teismo posėdžio metu (b.l. 27-28) liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, jog E. J. iš pradžių sutiko su alkotesterio parodymais, o vėliau nebesutiko. Liudytoja policijos pareigūnė L. G. teismo posėdžio metu (b.l. 28) taip pat parodė, jog iš pradžių E. J. kaltę pripažino, o vėliau kaltę ėmė neigti. Iš alkotesterio parodymų kvito (b.l. 12) matyti, jog E. J. nuo parašo atsisakė. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Medicininės apžiūros aktas), pateiktas apeliaciniam teismui (b.l. 34), patvirtina, jog E. J., nesutikdamas su policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais, tą pačią dieną, t.y. 2012-05-11 18.50 val. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 18.55 val. buvo patikrintas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, rezultatas - 0,00 ‰. 19.05 val. atlikus pakartotinį tyrimą rezultatas - 0,00 ‰. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 24) matyti, jog teismo posėdžio metu E. J. prašė prie bylos prijungti išrašą iš medicininių dokumentų (apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui posėdžio metu jis pateikė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą), tačiau teismas tai padaryti atsisakė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, aukščiau aptartų duomenų neturėjo (nors teismui ir buvo žinoma, kad E. J. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), todėl dėl jų nieko nepasisakė ir tinkamai jų neįvertino.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N261-3165/2009), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008).

Nagrinėjamu atveju pareigūnų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (17.48 val. - 0,71 ‰, o 18.55 val. bei 19.05 val. – 0,00 ‰), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Specialisto išvadoje Nr. T-A 4906/12(01) (b.l. 35) konstatuota, jog E. J. kraujyje, paimtame 2012-05-11 19.00 val., etilo akoholio nerasta. Atkreiptinas dėmesys, jog E. J. kraujas tyrimui paimtas, kaip ir pakartotinis jo patikrinimas alkotesteriu atliktas po tam tikro laiko tarpo (Institucijos atstovų patikrinimas specialiomis techninėmis priemonėmis atliktas 17.48 val., o medicinos įstaigoje kraujo mėginys paimtas 19.00 val.), tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Be to, nevertinta, ar specialisto išvados duomenys leidžia teigti, jog vairavimo metu etilo alkoholio kiekis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje neviršijo leistinos ribos. Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (administracinė byla Nr. N575-1926/2009). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinis teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad E. J. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, neturėjo Medicininės apžiūros akto (b.l. 34) bei specialisto išvados (b.l. 35), taip pat nebuvo vertinama, ar nebuvo pažeista E. J. tyrimo mėginio pavyzdžio paėmimo ir medicininio tyrimo atlikimo tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 8.2. punkte nustatyta, jog alkoholio kiekiui nustatyti į vakuuminį mėgintuvėlį iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Medicininės apžiūros akto 21 punkto a papunktyje nurodyta, jog 19.00 val. paimtas biologinės terpės bandinys, tačiau nei kas paimta, nei koks kiekis, nenurodyta. Iš specialisto išvados (b.l. 35) matyti, jog tiriamas buvo E. J. kraujas, tačiau ir šioje specialisto išvadoje paimto mėginio kiekis nenurodytas. Metodikos 8.9. punkte nurodyta, jog tiriamosios medžiagos į toksikologijos laboratoriją pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Nustatyta, jog E. J. kraujo mėginys paimtas 2012-05-11, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados (b.l. 35) 4 punkto, siuntimas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gautas tik 2012-05-29, t.y. praėjus net 18 dienų po mėginio paėmimo. Be to, Metodikos 9.1. punkte nustatyta, jog alkoholio kiekis kraujyje ir šlapime nustatomas dujų chromatografijos metodu. Kiti alkoholio kiekio kraujyje nustatymo metodai gali būti tik pagalbiniai. Specialisto išvados (b.l. 35) 9 punkte „Tyrimo metodas (-ai)“ nurodoma „etilo alkohlio nustatymas – (T-01) SPV 5.4-01“, tačiau visiškai nėra aišku, ar šiuo atveju alkoholio kiekis E. J. kraujyje buvo nustatinėjamas dujų chromatografijos metodu, kuris tokiu atveju yra privalomas.

Remdamasis išdėstytu apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl E. J. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl E. J. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 1 d. naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimą dalyje dėl E. J. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 1 d. panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarimo dalį (dėl E. J. nubaudimo 30 Lt bauda pagal ATPK 124¹ str. 7 d.) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.