Kauno apygardos teismo nutartis

2023-02-02 · Civilinė byla Nr. e2S-203-775/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
e2S-203-775/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00993-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
M. J.
Išvadą teikia
Vaiko teisių apsaugos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-203-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00993-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.1.17; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui M. J., institucija teikianti išvadą byloje – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovės E. L. (toliau – ieškovė) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui M. J. (toliau – atsakovas) pareiškimo, kuriame ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su E. L. iki įsiteisės teismo sprendimas; priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką – netrukdomai bendrauti telekomunikacijų priemonėmis iki įsiteisės teismo sprendimas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2715-944/2016 nutraukta šalių santuoka abiejų bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje aptartomis sąlygomis. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo sutarties patvirtinimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą. Šalys susitarė, kad kartu rūpinsis nepilnamečiais vaikais ir kiekvienas iš tėvų turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime lygiomis teisėmis.

3. Ieškovė iš savo nepilnamečių vaikų sužinojo, kad atsakovas jais visiškai nesirūpina, nuolat kelioms dienoms juo palieka vienus namuose, negamina jiems maisto ir toks atsakovo elgesys tęsiasi ilgą laiką. Kai atsakovas išvyksta, sūnus, kuriam yra 14 metų, yra įpareigojamas pasirūpinti savo seserimi, kuriai yra 9 metai. Vaikai dar nėra tokio amžiaus, kad galėtų patys savimi pasirūpinti, būdami vieni nakties metu bijo. Nors šios aplinkybės buvo ne kartą nurodytos ir pačiam atsakovui, tačiau atsakovui tai nerūpėjo, jis ir toliau vaikus palieka vienus be priežiūros kelioms dienoms. Vaikai būna nevalgę, nenuprausti, vaikšto nešvariais ir neišplautais drabužiais, todėl akivaizdu, kad atsakovas nesirūpina nei jų maitinimu, nei higiena, nei saugumu, vaikai pamokas ruošia vieni tiek, kiek patys supranta, atsakovas jiems absoliučiai nepadeda. Nepilnamečiai vaikai ne tik išreiškė norą gyventi kartu su ieškove, bet kiekvieną kartą bendraujant jos prašė, kad ieškovė juos pasiimtų gyventi kartu. Todėl siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir stabilią aplinką, ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė nurodė, kad įstatymas numato privalomą mediaciją šeimos bylose, o prašymo pateikimo metu privalomosios mediacijos procesas nebuvo pasibaigęs, todėl ieškovė teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o pasibaigus mediacijos procesui ketina pareikšti ieškinį.

Šalies argumentai

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą, nutartyje nurodytiems prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, trūkumams pašalinti. Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjos rezoliucija klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarta spręsti rašytinio proceso tvarka, nustatant atsakovui ir išvadą byloje teikiančiai institucijai terminą pateikti atsiliepimą ir išvadą dėl pateikto prašymo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini). Vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros institucijos jokių priekaištų atsakovui dėl vaikų nepriežiūros ar netinkamos priežiūros nėra pateikusios. Tuo tarpu ieškovė su vaikais bendrauja tik protarpiais. Abipusiu susitarimu ieškovei buvo leista pasiimti nepilnamečius vaikus vasaros atostogoms laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. Nesulaukus vaikų parskrendant, ieškovė informavo, kad vaikai atsakovui nebus grąžinti ir nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakovo bendravimas su vaikais netikėtai nutrūko. Vaikai Lietuvoje yra laikomi ir jų dabartinė gyvenamoji vieta deklaruota neteisėtai. Ieškovė piktybiškai neleidžia atsakovui susisiekti ir bendrauti su vaikais. Po vaikų pagrobimo atsakovas kreipėsi į policiją, ieškovei yra iškelta baudžiamoji byla, paskelbta jos paieška. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad su prašymu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimų pagrįstumą, todėl teismo prašė prašymą atmesti.

6. Institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) patvirtino, kad skyriuje 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio atsakovo prašymas dėl galimai neteisėtai Lietuvoje ieškovės laikomų nepilnamečių vaikų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija). Atsakovas teigė, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis nedavė sutikimo, kad vaikai pasiliktų nuolat gyventi Lietuvoje ir prašo sugrąžinti nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad motina galimai daro neigiamą įtaką vaikams dėl bendravimo su tėvu, nuteikinėja juos prieš jį. Vaikai Tarnybos specialistams patvirtino, kad su mama pasiliko gyventi savo noru, jiems su mama gyventi patinka, jaučiasi saugiai, sutaria puikiai, su tėvu vaikai bendrauti nenori, jiems pas tėvą gyventi nepatiko. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų situacijos vertinimo anketas, į nustatytus vaiko teisių pažeidimus, t. y. į pažeistą vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, Tarnybos skyriuje atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ieškovės atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį. Tarnybos žiniomis, atsakovas, surinkęs reikalingus dokumentus, ketina kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl vaikų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą. Tarnyba, veikianti kaip centrinė institucija pareigoms, numatytoms Hagos konvencijoje, vykdyti, atkreipia dėmesį, kad Hagos konvencijos 16 straipsnis numato, kad gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą Hagos konvencijos 3 straipsnyje, Susitariančiosios Valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal Hagos konvenciją arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui pareiškimo atsisakė priimti.

8. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bendru šalių sutarimu buvo nustatyta su atsakovu. Nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakovu (duomenys neskelbtini), kol, atsakovo sutikimu, 2022 m. liepos 25 d. jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą praleisti su motina vasaros atostogų. Tėvų susitarimu vaikai turėjo grįžti į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 19 d., tačiau negrįžo. Atsakovas nedavė sutikimo nepilnamečių vaikų pasilikimui Lietuvoje nuolatiniam gyvenimui ir kreipėsi į Tarnybą su prašymu sugrąžinti nepilnamečius vaikus į (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis. Duomenų, kad prašymas dėl vaikų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pagal Hagos konvenciją yra išspręstas ar kad yra baigtas tarptautinis administracinis procesas dėl neteisėtai laikomų vaikų grąžinimo, byloje nėra. Atsakovas ketina kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl vaikų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą.

9. Nepilnamečiai šalių vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, šiuo adresu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. yra deklaruota nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taip pat yra sudaryta sutartis dėl vaikų mokymosi Lietuvoje, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečiai vaikai Lietuvoje nėra išgyvenę vienerių metų po to, kai asmuo, turintis globos teises, , t. y. atsakovas, sužinojo apie vaikų buvimo vietą (1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktas).

Šalies argumentai

10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei vadovaudamasis aktualia teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad nėra išpildytos 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies sąlygos. Priešingai, nagrinėjamu atveju atsakovas ruošiasi pateikti prašymą dėl vaikų grąžinimo. Jei nėra įvykdytos 1996 m. Hagos konvencijos 7 straipsnio 1 dalies sąlygos, teismas neturi teisės spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos (valstybės) pakeitimo iš esmės.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė, pateikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, Alytaus apylinkės teismui taip pat pateikė ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinį 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6282-1060/2022 atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Dėl minėtos nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, kadangi ieškinį ieškovė jau yra pareiškusi. Taip pat nurodė, jog atsisakius priimti nagrinėti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakoma priimti kaip neteismingą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. procesas pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jiems priteisimo nėra pasibaigęs, nes Kauno apygardos teismas nutartimi panaikino 2022 m. rugsėjo 26 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį dėl ieškinio priėmimo ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui spręsti dėl ieškinio priėmimo.

6.2. Ieškovė nurodė, kad nėra užvesta jokia byla dėl vaikų pagrobimo, vaikai gyvena Lietuvoje, lanko ugdymo įstaigas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Aplinkybę, kad vaikai gyvena Lietuvoje, patvirtina ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma iš jų ugdymo įstaigos.

6.3. Teismo nutartis nepagrįsta, kadangi nepilnamečiai vaikai turi turėti saugią gyvenamąją aplinką, todėl nutartis neatitinka geriausių vaikų poreikių, prieštarauja vaikų geriausiems interesams.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. abiejų nepilnamečių vaikų deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ši byla nėra priskirtina Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Be to, šioje civilinėje byloje yra betarpiškai nustatyta, kad abu nepilnamečiai Lietuvos Respublikoje yra praleidę tik keturis mėnesius.

7.2. Pagal ieškovės analogiškus reikalavimus jau yra nagrinėjama kita civilinė byla. Be to, atsakovo vertinimu, nepilnamečiai vaikai buvo neteisėtai pagrobti, todėl akivaizdu, kad šis prašymas yra visiškai nepagrįstas.

7.3. Kadangi atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimą, mokymo įstaigos pakeitimą, atsakovo neteisėtus veiksmus, tai yra nesurūpinimą jais, jų neauklėjimą, neužtikrinimą saugių sąlygų yra visiškai nesusiję su teikiamu prašymu ir nepateikti jokie įrodymai pagrindžiantys šiuos faktus, ieškovės atskirasis skundas, atsakovo vertinimu, yra aiškiai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

15. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui pareiškimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Alytaus apylinkės teismui ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, (civilinė byla Nr. e2-6282-1060/2022), kurį teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos teismams. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atskiruoju skundu skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebegali būti apskundimo objektas, kadangi civilinė byla Nr. e2-6282-1060/2022 yra baigta, ieškinį atsisakius priimti, kaip neteismingą Lietuvos teismams, t. y. skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka nebesukels šioje byloje teisinių pasekmių. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, nutrauktinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 650 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su 2022 m. lapkričio 30 d. prašymu teismui pateikė 2022 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 650 Eur teisinių paslaugų apmokėjimą.

19. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovės veiksmai. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, tačiau tiek vėliau jos pateiktą ieškinį, tiek ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atsisakė priimti kaip neteismingus Lietuvos teismams. Ieškovė dėl 2022 m. lapkričio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties teikė atskirąjį skundą, atsakovas teismo nustatytu terminu turėjo pateikti į jį atsiliepimą ir už jo paruošimą patyrė 200 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakyta priimti ir dėl 2022 m. lapkričio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties pradėtas apeliacinis procesas nutrauktas, atsakovo M. J. apeliacinės instancijos teisme turėtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės E. L. (CPK 94, 98 straipsniai).

21. Atsakovas taip pat prašo priteisti 400 Eur už atsiliepimo į prašymą rengimą ir 50 Eur už konsultacijas. Iš prašyme pateikto išlaidų detalizavimo spręstina, jog šios išlaidos yra patirtos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl tų bylinėjimosi išlaidų dalies, kurias atsakovas patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimo nesvarsto.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties.

Priteisti atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė